Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Žaliui, kaltinamajam A. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Dariui Japertui, nukentėjusiajai A. J., nukentėjusiojo V. B. atstovui advokatui Eugenijui Baršiui, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovei Loretai Repšienei, uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas: 2004-09-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms; 2005-03-08 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams; 2018-02-09 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį viešaisiais darbais 12 mėnesių, 2018-05-04 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 60 parų arešto bausmę, 2019-08-22 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 ¹ str. 1 dalį 60 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2022 m. liepos 4 d. apie 17:25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,62 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu sudavė vieną kartą sutuoktinei A. J. į kairį smilkinį, vieną kartą į lūpą, vieną kartą į kairę ranką, vieną kartą į kairį šoną, taip sukeldamas šeimos narei nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą.

Taip pat jis 2022 m. liepos 4 d. apie 17:27 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,62 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, delnu sudavė vieną kartą mažamečiui V. B., g. (duomenys neskelbtini), į dešinę veido pusę, taip sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą.

A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl žmonos A. J. sumušimo neginčija nieko. Liepos 14 d. tarp 16.00 val. -17.00 val. jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs. Susiginčijo su žmona. Prasidėjo žodinis konfliktas. Ji pasakė, kad paskambins jo motinai. Tada jie apsistumdė. Ji šėrė jam į akį, buvo mėlynė, įdrėkstas veidas. Jis ją laikė prispaudęs prie šaldytuvo. Viskas vyko labai greitai. Jeigu būtų šėręs jai į lūpą, akį – būtų buvę žymės. Buvo grumtynės, tad gal užsikabino. Buvo daug judesių. Pripažįsta, kad galėjo suduoti 4 smūgius, kas parašyta kaltinime. Gal ją ir užkabino, nes vyko grumtynės. Atsimena, kad pataikė kažkur į galvos sritį, smilkinio sritį. Po to ji išbėgo iš buto. Jis pasiliko su I.. Gal jei būtų grįžęs blaivus, nieko nebūtų buvę. A. J. atsiprašė ir ji jam atleido. Dabar jų santykiai geri.

Tačiau visiškai neprisipažįsta sudavęs V. B.. Vaikas mėgsta prisigalvoti, linkęs žalotis. Iš mokyklos skambino mokytoja, kad jo visos kojos su mėlynėmis. Jis yra pasakęs, kad jį sumušė brolis A., kuriam yra tik 4 mėn. Nežino, iš kur jam kyla tokios mintys. Prieš kelis metus buvau iškvietęs jo motinai greitąją pagalbą dėl nugaros skausmų. Kai atvažiavo policija ir paklausė V., kas buvo, gal tėvai mušėsi, vaikas ir pasakė, kad mušėsi. Tada jį išvežė policija 2 paroms. Buvo filmuota medžiaga, kai ją peržiūrėjo, bylą jam nutraukė.

V. B. 11 metų. Jis turi psichinę negalią. Kai klausi jo ar nori valgyti, sako – noriu, o jei klausi - gal nenori valgyti, sako – nenoriu. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jo sesuo G. irgi turi psichinę negalią. Jie abu ten mokosi. Ten savaitinė mokykla. Konflikto su žmona metu, namuose buvo visi vaikai, jie buvo savo kambaryje. Bute 4 kambariai. Mano, kad vaikai buvo savo kambariuose. G. matė, kad buvo kambaryje, o kiti vaikai – kitame kambaryje. Po to, kai A. J. išėjo į laiptinę, paliko ant stalo telefoną. I. A. pasiliko virtuvėje. Jie stovėjo ir šnekėjosi. Kol kalbėjosi, atsidarė durys ir įėjo policijos pareigūnai. Kol atvažiavo policija, į kitą kambarį per tą laiką niekas nebuvo išėjęs. Labai greitai atvažiavo policija. Atėjo 2 pareigūnai, po to dar viena pareigūnė moteris. Pradėjo klausinėti, kas įvyko. Pareigūnai atėjo kartu su A. J.. Tada jis buvo sulaikytas.

Labai blogai vertina savo elgesį dėl smurto prieš žmoną. Teigia, kad daugiau tokie dalykai nepasikartos.

I . Fizinio skausmo sukėlimas A. J.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, bylos medžiaga.

II Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui V. B.

Nepilnametė G. L., V. B. sesuo, apklausiama teisme ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant psichologei, nurodė, kad ji miegojo savo kambaryje, girdėjo triukšmą. A. mamą pravardžiuodavo. A. su mama susimušė virtuvėje. V. ginė mamą, pradėjo žviegti. Kai V. stovėjo prie lango ir žiūrėjo, A. delnu trenkė V. į dešinį žandą. V. atsisėdo ant žemės prie spintos ir pradėjo verkti. A. priėjo ir vėl trenkė delnu du kartus į tą pačią vietą. V. veidas buvo paraudęs, liko raudonas antspaudas nuo smūgio. Kraujo nebuvo. Tai vyko jos kambaryje, kur jie su V. buvo dviese. A. į jos kambarį atėjo iš virtuvės. A. buvo labai girtas, biški griuvinėjo. Ji iš savo kambario matė kaip A. kumščiu trenkė mamai į lūpą. Mama įdrėskė A.. ( I t., b. l. 86-87)

Byloje nėra jokių duomenų, kad I. A. apklausą atlikusi tyrėja, būtų vienaip ar kitais suinteresuota šios bylos baigtimi, kad būtų neatlikusi jos parodymuose nurodytų veiksmų.

Iš visumos nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad vaikai G. L. ir V. B. matė A. J. ir jų mamos konfliktą.

Teismui yra pateikti Rokiškio psichikos sveikatos centro Medicininiai pažymėjimai 2023 m. kovo 2 d., kuriuose nurodyta, kad V. B., g. (duomenys neskelbtini), ir G. L., g. (duomenys neskelbtini), yra registruoti PSC. Dgn.: (duomenys neskelbtini) ( II t., b. l. 126 ).

G. L. pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, klausiant dėl V. B. sužalojimo, nurodė: „ žiūrėjo pro langą ir trenkė“. Dar kartą klausiant, kur jam trenkė, mergaitė atsako: „žiūrėjo kambaryje pro langą“ ( Kitų objektų apžiūros protokolas, I t., b. l. 22-25 ).

Apklausos teisme metu G. L. nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir brolis V., kad jiems būnant kambaryje, A. atėjo iš virtuvės. Kai V. stovėjo prie lango ir žiūrėjo, A. delnu trenkė V. į dešinį žandą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad apklausiant vaikus, butų kilusios abejonės dėl jų sveikatos būklės, galimybės duoti parodymus. Vaikai aiškiai, pagal prasmę atsakinėjo į užduodamus klausimus. Jų duoti parodymai, tame tarpe ir pasakojimas apie A. J. ir jų mamos konfliktą ( nurodė, kad A. mamą pravardžiavo, kad jie virtuvėje susimušė. Mergaitė nurodė, kad matė, kaip A. šėrė mamai į lūpą, mama įdrėskė A.) logiškai suderinami, pasakojimuose nėra akivaizdžių prieštaravimų. Tai, kad V. B. nurodė, jog jam buvo šerta į kairį žandą, laikytina mažamečio vaiko apsirikimu. Taip pat nurodymas, kad liko raudonas guzas, truputi kraujo po akimi, teismo vertinimu nėra reikšminga pareikšto kaltinimo prasme.

Teismas, įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą, sprendžia, kad vien ta aplinkybė, kad V. B. ir G. L. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo jų parodymų laikyti nepatikimais.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, laikytina įrodytu, kad A. J. 2022 m. liepos 4 d. apie 17:27 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,62 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, delnu sudavė vieną kartą mažamečiui V. B., g. (duomenys neskelbtini), į dešinę veido pusę, taip sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą. Tuo jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str.1d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu ( BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p. ). Dėl veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., lengvinančių aplinkybių nėra. Sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu ( BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p. ).

Kaltinamasis padarė du nesunkius, baigtus nusikaltimus. Jis teistas ( I t., b. l. 157-167), teistumas neišnykęs, tad jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad dėl vienos nusikalstamos veikos ( BK 140 str. 2 d. ) yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl veikos, numatytos BK 140 str. 3 d. yra dvi sunkinančios aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nėra jokių duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo ( 2022-07-04 ), jis būtų įvykdęs kitas įstatymu uždraustas veikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už padarytą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant nuo minimalios šios rūšies bausmės link vidurkio, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d. - artima straipsnio sankcijose numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui ( BK 54 str., 61 str.).

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. J. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-07-04, 17.40 val. iki 2022-07-05, 17.01 val. ( II t., b.l.23-27 ), ir laikyti, kad jis yra atlikęs vieną dieną laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinus tai, kad A. J. nurodo, jog padarė išvadas dėl savo elgesio, gailisi, su mažamečiu vaiku V. B. kiek leidžia esama situacija, bendrauja ( kaip nurodė vaiko motina, V. jį myli, prašo duoti jam paskambinti, sako, kad nori pas jį ), kaip minėta, nėra jokių duomenų, kad po šių veikų padarymo jis dar būtų įvykdęs kokią nors įstatymu uždraustą veiką, tad, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tad paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. J. atidėtinas, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 15 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsidarbinti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( BK 75 str. 1 d., 4 d., 5 d. 5 p., 7 p., 8 p., 10 p. ).

Atsižvelgiant į tai, kad A. J. padarytos veikos yra smurtinės šeimos narių atžvilgiu, A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( BK 67 str. 2 d., 9 p., BK 72 ² str. ).

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 8 p., BK 72 ¹ str., A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. J. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, penkių mėnesių laikotarpiui, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti. Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant nesiartinti prie nuketėjusiųjų arčiau nei 50 m. atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) bei vaikų G. L. ir V. B. mokymosi ir ugdymosi įstaigose, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiajam mažamečiui V. B. buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išmokų, 2023-04-18, Nr. APD-2023-06768 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 300.00 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6.64 Eur.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. J. atžvilgiu, šios patirtos valstybės išlaidos priteistinos iš A. J. valstybės naudai ( BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam terminuotą laivės atėmimą 6 mėnesiams;

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 m. 1 mėn.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. J. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-07-04, 17.40 val. iki 2022-07-05, 17.01 val. , ir laikyti, kad jis yra atlikęs vieną dieną laisvės atėmimo bausmės.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. J. atidėti 1 m. 6 mėn., paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 15 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsidarbinti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( BK 75 str. 1 d., 4 d., 5 d. 5 p., 7 p., 8 p., 10 p. ).

A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( BK 67 str. 2 d., 9 p., BK 72 ² str. ).

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 8 p., BK 72 ¹ str., A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. J. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, penkių mėnesių laikotarpiui, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. J. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti. Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant nesiartinti prie nuketėjusiųjų arčiau nei 50 m. atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) bei vaikų G. L. ir V. B. mokymosi ir ugdymosi įstaigose, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš A. J. 300.00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai ( BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.