- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-566-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29738-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- P. Č.
- Ieškovas
- N. Č.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui P. Č. ir atsakovo P. Č. priešieškinį ieškovei N. Č. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. Č. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-702-726/2017 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo ir nustatyti šalių sūnaus E. Č. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas P. Č. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš dalies pakeisti 2017 m. balandžio 24 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-702-726/2017, nustatant nepilnamečio vaiko R. Č. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisiant iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymą, leisti nepilnamečius vaikus išvežti gyventi į Lenkiją, pakeisti ieškovės pavardę į iki santuokos turėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo priešieškinį dalyje dėl reikalavimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę. Nustatė atsakovui P. Č. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos likusios priešieškinio dalies trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už reiškiamus reikalavimus.
4. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-702-726/2017 pagal šalių prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu, kuriuo patvirtino šalių sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Šioje sutartyje (VI dalies 1 punkte) šalys susitarė, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo šalims paliekamos turimos pavardės. Šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas perkėlus į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, teismo sprendimu buvo išspręstas šalių pavardžių po santuokos nutraukimo klausimas. Nurodė, kad reikalavimas dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo yra išvestinis reikalavimas santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) byloje, kuris buvo išspręstas panaikinant tarp šalių sudarytos santuokos apskaitos akto įrašą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovas negali pakartotinai reikšti reikalavimo dėl ieškovės pavardės pakeitimo, t. y. negali kreiptis į teismą reikšdamas reikalavimą dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį toje dalyje, kurioje teismas nutarė atsisakyti priimti atsakovo priešieškinį dėl reikalavimo įpareigoti grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę.
6. Nurodė, kad vienas iš sutuoktinių, kuris nebuvo kaltas dėl santuokos nutraukimo, gali bet kada, kai santuoka nutraukta, reikšti reikalavimą kaltam dėl santuokos nutraukimo uždrausti pasilikti kito sutuoktinio pavardę.
7. Paaiškino, kad civilinė byla Nr. e2-702-726/2017 pradėta nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles ieškovei pateikus ieškinį atsakovui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolių pobūdžio nustatymo ir atsakovui pateikus priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolių pobūdžio nustatymo. Šalims taikiai sureguliavus visas su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusias pasekmes ir sudarius sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, byla baigta nagrinėti pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas. Teismas nenagrinėjo šalių ginčo dėl pavardės, todėl negalima teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu buvo išnagrinėtas ginčas dėl to paties dalyko – uždraudimo naudoti pavardę – bei tuo pačiu pagrindu, nes minėto teismo sprendimo dalyku nebuvo ginčas dėl uždraudimo pasilikti pavardę.
8. Pažymėjo, kad net jei ir būtų nagrinėjamas klausimas dėl draudimo ieškovei pasilikti atsakovo pavardę, tokio reikalavimo nagrinėjimas būtų buvęs siejamas ir su ta aplinkybe, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Kadangi iš ginčo teisenos buvo pereita į ypatingą teiseną ir pagal šalių bendrą susitarimą vieno iš vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove, atsakovas nesiginčijo ir nekėlė klausimo dėl jo pavardės naudojimo uždraudimo, nes tai galėjo pakenkti ir vaiko, gyvenančio su ieškove, interesams. Tačiau dabar, kai atsakovas priešieškiniu reikalauja nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su juo bei leisti abu vaikus išvežti į Lenkiją gyventi su atsakovu, uždraudimas ieškovei pasilikti atsakovo pavardę niekaip nepakenks vaikų interesams. Todėl būtent dabar ginčo teisenos tvarka atsakovas ir reiškia reikalavimą, kartu su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, dėl uždraudimo ieškovei pasilikti atsakovo pavardę.
9. Nors vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas nagrinėjamoje byloje tiesiogiai sutampa su civilinėje byloje Nr. e2-702-726/2017 tarp tų pačių šalių nagrinėtu ieškinio dalyku ir pagrindu, tačiau jis nagrinėjamas iš naujo. Todėl ir reikalavimas uždrausti ieškovei pasilikti atsakovo pavardę negali būti traktuojamas kaip jau išnagrinėtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo priešieškinį dalyje dėl reikalavimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę.
12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-702-726/2017 panaikino pareiškėjų N. Č. (iki santuokos pavardė F.) ir P. Č. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nusprendė po santuokos nutraukimo pareiškėjų pavardžių nekeisti. Patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje šalys be kita ko susitarė po santuokos nutraukimo palikti turėtas santuokines pavardes. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimu buvo išspręstas šalių pavardžių po santuokos nutraukimo klausimas. Kadangi klausimas dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo išnagrinėtas, atsakovas negali pakartotinai prašyti išnagrinėti tą patį klausimą, kuris jau buvo išnagrinėtas, t. y. prašyti pakeisti ieškovės pavardę į iki santuokos turėtą.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis) arba dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis), CK nenumato, jog ginčai dėl sutuoktinių pavardžių gali būti sprendžiami pakartotinai.
16. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad remiantis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi teismas negali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys turi du bendrus vaikus.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.