Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. gegužės 25 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir paskyrė galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) 2018 m. spalio 31 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. 2019 m. birželio 7 d. nutartimi bausmės vykdymas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

3) 2019 m. kovo 28 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 d., galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

4) 2019 m. liepos 23 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2019 m. lapkričio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2019 m. lapkričio 22 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. vasario 11 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. birželio 30 d. nutartimi dėl bausmių peržiūrėjimo, paskirta galutinė 4 metų, 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. rugsėjo 18 d. paleistas iš kalėjimo atlikus bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. lapkričio 24 d. apie 00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, K. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė kaimynui J. J. į galvos srities kairę pusę ties smilkiniu, tokiais savo veiksmais sukeldamas J. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. A. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 23 d. popietę, kartu su sugyventine J. S., draugu R. B. atėjo į jo tėvui priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno O. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Neneigia, kad jie tame bute triukšmavo, garsiai kalbėjo. Jis negirdėjo, kad kaimynas J. J. butų skambinę ar beldę į duris. Nakties metu, jie su R. išėjo iš buto, ėjo į lauko tualetą. R. išėjo pirmas, o jam einant paskui, jau lipant laiptais išgirdo kaip J. J. atsidarė savo buto duris ir pasakė, kad iškvietė policiją ir turės problemų. Jis jam pasakė, kad gali kviesti ką nori. Grįžęs iš tualeto į butą, pasiėmė butelį ir vėl išėjo į lauką. Netrukus atvažiavo policija ir jis parėjo į butą. Teigė, kad jis J. J. nemušė, prie jo net nebuvo priėjęs, jokių smūgių jam nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, ji įrodyta šia bylos medžiaga:

Iš 2023 m. lapkričio 24 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad J. J. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d., apie 00:10 val., (duomenys neskelbtini), kaimynas K. A. du kartus ranka sudavė į galvos kairio smilkinio sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 1., b. l. 9-10).

Iš policijos registruojamų įvykių registro nustatyta, kad J. J. telefonu pranešė, kad pas kaimyną girdi triukšmą, klyksmus ir trenksmus, mano, kad vyksta muštynės, bute gyvena iš kalėjimo grįžęs vaikinas, jis tai pats gyvena, tai kitus asmenis įleidžia gyventi, nurodė, kad butas antrame aukšte, durys tiesiai (1 t., b. l. 23-24).

Nukentėjusysis J. J. teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl sunkios ligos, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir priteisti patirtą žalą (2 t., b. l. 42, 46).

Nukentėjusysis J. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kaimynystėje su K. A., adresu (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte. Jų butų durys yra šalia. Kaimyno bute nuo vakaro 21 val. buvo girdimas triukšmas, garsus šūkavimas. Apie 23 val. ruošėsi miegoti, tačiau triukšmas nerimo. Nuėjęs prie kaimyno durų paskambino į durų skambutį. Triukšmas kaimyno bute nurimo, tačiau durų niekas neatidarė. Parėjo į savo butą. Apie vidurnaktį kaimyno bute išgirdo merginų klyksmą, šaukiant vyriškus balsus, trankant duris ar baldus. Suprato, kad kaimyno bute gali vykti muštynės, todėl bendruoju pagalbos numeriu 112 iškvietė policiją. Po kelių minučių išgirdo daromų durų garsą, todėl pagalvojęs, kad atvyko policija, atidaręs buto duris, stovėdamas savo buto tarpduryje, iškišo galvą. Pamatė, kad iš buto išėjo kaimynas K. A., jo buto durys buvo atviros, jis kairėje rankoje laikė alkoholinio gėrimo butelį, o dešinės rankos kumščiu smogė jam į galvos kairią pusę, smilkinio srityje. Jis bandė atbulas įeiti į savo butą, tačiau nėjo uždaryti durų, nes K. A. užkišo koją tarpduryje ir tada dar kartą jam sudavė kumščiu į tą pačią vietą. Sudavęs jam antrą smūgį, K. A. nubėgo laiptais į namo pirmą aukštą ir išbėgo iš namo. Įvykio metu K. A. jam netrenkė buto durimis ir jo taip nesužalojo, jis tiesiog sudavė jam du smūgius į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kraujavo kairės pusės ausis, ties smilkiniu atsirado patinimas. Ant sužalotos vietos dėjo kompresus, tepė vaistus. Dėl sužalojimo pas gydytojus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą nenuvyko, nes dėl amžiaus ir sveikatos problemų, jam sudėtinga keliauti ( 1 t., b. l. 44-47, 48-51).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 24 d. buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo J. J. kūnas. Ant jo kaklo, kairėje pusėje žemiau kairės ausies rastas nedidelis raudonos spalvos šašas, kairės pusės ausies apačioje rastas ausies sužalojimas: žaizda, ausis buvo paraudusi. Ties kairės pusės smilkiniu buvo matomas patinimas (1 t., b. l. 31-37).

Liudytojas R. B. apklausiamas teisme teigė, kad šiuo metu visų įvykio aplinkybių gerai nebeprisimena. Prašė pagarsinti policijai duotus parodymus, nes tuomet geriau viską prisiminė.

Liudytojas R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 23 d, vakare, kai jau buvo sutemę, jam būnant pas mamą adresu (duomenys neskelbtini), atėjo K. su J. ir K. jį pasikvietė eiti į antrą aukštą į K. butą išgerti alkoholio. Jie nuėjo, tame bute jau buvo O. K.. Jie visi keturi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, kažkiek triukšmavo. Kažkuriuo metu jis išgirdo skambutį į buto duris, bet K. durų neatidarė. Nežino kas ten beldėsi į duris, galėjo belsti kaimynas J. J.. Nakties metu su K. nusprendė išeiti į lauką parūkyti. Jis išėjo iš buto pirmas ir nulipo laiptais į pirmą aukštą. Jis spėjo pamatyti, kad K. stūmė kaimyno, J. J., buto duris, kai J. buvo tarpduryje. Iškart po to K. apie du kartus trenkė J. J., kur jam K. pataikė nežino, nematė, kadangi jam vaizdą užstojo buto durys. Po to, jie su K. išėjo į lauką parūkyti, J. liko savo bute. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė K. į policijos komisariatą. Jis pats daugiau J. J. nematė. 2023 m. lapkričio 24 d. buvo atvykęs pas K. ir J. į svečius. K. neigė mušęs J. J., sakė, kad jis pats griūdamas atsitrenkė į buto duris, bet taip nebuvo, kadangi jis matė kaip K. pats stūmė J. buto duris J. būnant tarpduryje ir po to sudavė J. ne mažiau du smūgius (1 t., b. l. 78-81).

Liudytoja O. K. parodė, kad įvykio vakarą buvo K. A. bute. Kartu su J. S., R. B. ir K. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji daug negėrė, buvo blaiviausia. Nakties metu, K. A. ir R. B. sugalvojo išeiti į lauką. K. pasiėmė butelį ir išėjo pro duris. R. iš buto išėjo pirmiau. Kai K. atidarė buto duris, kaimynas J. J. taip pat atidarė buto duris. Eidama uždaryti buto duris, pamatė, kad K. A. stovėjo prie J. J. buto durų, tarpduryje ir mosikavo ranka. Ar sudavė J. J. nematė, nes jo buto durys buvo mažai pradarytos ir gerai nesimatė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, atėjo ir J. J., kuris buvo sužalotas, jo smilkinys buvo kruvinas.

Liudytoja J. S. parodė, kad K. A. yra jos sugyventinis. Įvykio vakarą kartu su O., K. ir R. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, įvykį prisimena kaip per miglą. Išgertuvių metu tarp jos ir K. buvo kilęs ginčas. Po to, kažkuriuo metu, K. atidarė buto duris, kad išeitų į lauką ir tuo metu išėjo kaimynas J. J., abiejų butų durys susitrenkė. Kaimynas sakė netriukšmauti, iškvies policiją. Ji uždarė buvo duris ir nematė, kas vyko koridoriuje. Po to buto durys vėl buvo atidarytos, tada jas uždarė O.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinė, prie nukentėjusiojo J. J. buto durų (1 t., b. l. 17-22).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas. 2023 m. lapkričio 24 d. vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, atėjo į butą, kuriame buvo dvi merginos (O. K. ir J. S.). Iškart po to atėjo nukentėjusysis J. J. ir pasakė, kad jis buvo sumuštas „gavo į galvą“. J. J. laikė ranką priglaudęs prie kairės pusės galvos srities ties ausimi ir smilkiniu. Pareigūnas prašė parodyti J. J. sužalojimus, klausė, ar reikalinga greitoji pagalba. J. J. pareigūnui nurodė, kad įvyko sutapimas, jis atsidarė buto duris, nes galvojo, kad atvyko policijos pareigūnai. Pamatė koridoriuje K., kuris turėjo butelį ir kuris sudavė jam du kartus, nespėjo durų uždaryti, nes jis koja jas laikė. Apžiūrėtame vaizdo įraše matomi J. J. sužalojimai (02:19 min.) (1 t., b. l. 28-30).

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, jog iš karto po įvykio K. A. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 25-27).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 24 d. apie 00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, K. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė kaimynui J. J. į galvos srities kairę pusę ties smilkiniu, tokiais savo veiksmais sukeldamas J. J. fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis K. A. tvirtino, jog jis nukentėjusiojo nemušė, jam fizinio skausmo nesukėlė, įvykio metu net nebuvo prie jo priėjęs, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis J. J. parodė, kad jį sumušė K. A., sudavė jam dešinės rankos kumščiu du kartus į galvos sritį, ties smilkiniu. J. J. tiek iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, tiek protokole – pareiškime, taip pat ir du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas kategoriškai tvirtino, jog įvykio metu jį sumušė K. A.. Nors nukentėjusiojo nebuvo galimybės apklausti teisme dėl sunkios jo ligos, tačiau jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas R. B. patvirtino matęs kaip K. A. išėjęs iš savo buto, stūmė kaimyno J. J. buto duris, kai šis buvo tarpduryje ir trenkė jam apie du kartus. Liudytoja O. K. taip pat parodė, kad tuo metu kai K. A. atidarė buto duris, kaimynas J. J. taip pat atidarė buto duris. Eidama uždaryti buto duris, matė kaip K. A. stovėjo prie J. J. buto durų ir mosikavo ranka. Liudytoja J. S. patvirtino, kad tuo metu kai K. A. išėjo iš buto, iš savo buto išėjo ir kaimynas J. J.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. J., taip pat liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, o juos papildo.

Be to, nukentėjusiojo J. J. parodymus patvirtina ir jo asmens apžiūros protokolas, policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, duomenys iš policijos registruojamų įvykių registro. Nustatyta, kad netrukus po J. J. sumušimo į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Policiją, dar iki sumušimo, dėl triukšmo K. A. bute, iškvietė nukentėjusysis. Atvykusiam policijos pareigūnui J. J. iš karto pasakė, kad jis buvo sumuštas, pareigūnas apžiūrėjo J. J. sužalojimus, klausė, ar reikalinga greitoji pagalba. J. J. pareigūnui nurodė, kad jis atsidarė buto duris, nes galvojo, kad atvyko policijos pareigūnai. Pamatė koridoriuje K. A., kuris jam sudavė į galvos sritį. 2023 m. lapkričio 24 d. buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo J. J. kūnas: kairės pusės ausies apačioje rastas sužalojimas: žaizda, ausis buvo paraudusi, ties kairės pusės smilkiniu buvo rastas patinimas. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dar iki įvykio. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sumuštas 2023 m. lapkričio 24 d. apie 00.10 val. ir jį sumušė būtent kaltinamasis.

Yra pagrindas konstatuoti, kad K. A. sumušė nukentėjusįjį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Tas, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

Nustatyta, kad K. A. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo veikoje jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,05 promilių neblaivumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamasis praeityje teistas šešis kartus, taip pat ir už analogišką nusikaltimą (2 t., b. l. 25-30). Jam buvo skiriamos laisvės apribojimo, taip pat ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo paleistas iš kalėjimo atlikus keturių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jo teistumas nėra išnykęs. Naują tyčinį nusikaltimą padarė praėjus tik dviem mėnesiams po bausmės atlikimo. Kaltinamasis yra baustas ir administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 31-33). Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir yra pagrindas teigti, kad jis nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų. Kaltinamajam už nusikaltimą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nors sankcijoje yra numatytos ir švelnesnės bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, tačiau jas paskyrus nebus pasiekti bausmės tikslai. Už ankstesnius įvykdytus tyčinius nusikaltimus jam buvo skiriamos su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmės, tačiau jas paskyrus jo elgesys nepasikeitė, priešingai, jis toliau darė tyčinius nusikaltimus. Teismo vertinimu ir arešto bausmės paskyrimas nesustabdys kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo, nes, paskutiniu 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, jam buvo skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir tai jo nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veikoje nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta jokių lengvinančių aplinkybių. Todėl jam skirtinas bausmės dydis, didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Teismas neturi pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis nuolatos daro tyčinius nusikaltimus. Svarbu tai, kad ankstesniais nuosprendžiais jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau už teismo įpareigojimų nevykdymą jis buvo panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taigi, kaltinamasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jis nekeičia gyvenimo būdo, nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus. Bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

J. J. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 62). Nurodė, kad dėl suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, yra dvasiškai palūžęs, jaučiasi nesaugiai, bijo net duris atidaryti, bijo neprognozuojamo K. A. elgesio, nes jis yra grįžęs iš kalėjimo.

Kaltinamasis nepripažįsta J. J. civilinio ieškinio, prašo jį atmesti. Prokuroras prašo nukentėjusiojo ieškinį tenkinti iš dalies, jam priteisiant iš kaltinamojo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

J. J. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykio metu J. J. buvo du kartus suduota kumščiu į galvos sritį. Dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Po įvykio nukentėjusysis jautėsi nesaugiai, bijojo išeiti iš namų, bijojo kaltinamojo. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Sprendžiant nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad J. J. nukentėjo nuo kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusysis sužalojimus patyrė į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Tai ypač svarbu, nes nukentėjusysis yra 72 metų amžiaus ir turi sveikatos problemų. Tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų paskirtas gydymas. Nustatyta, kad šiuo metu J. J. serga ūmia leukemija, tačiau nepateikta duomenų, kad šiam susirgimui turėjo įtakos įvykio metu patirtas sumušimas. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiojo veiksmai būtų prisidėję prie žalos atsiradimo.

Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (t. 1, b. l. 112-120). Teismas pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam J. J. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestinas.

K. A. paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ji panaikintina.

Dokumentas, turėjęs reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – CD diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. A. sulaikymo dienos.

Palikti K. A. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

Priteisti iš K. A. nukentėjusiajam J. J. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje J. J. civilinį ieškinį atmesti.

Palikti prie bylos dokumentą, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – CD diską su vaizdo įrašu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.