Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2067-813/2011, kuria atmestas suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3195-559/2010 pagal antstolės Ramunės Mikliušienės prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities VMI, ir UAB „Jonavos paslaugos“ dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/08/01163 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti procesą Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3195-559/2010 LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – kai paaiškėja esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kadangi 2011-05-17 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą ir suformavo teisminę praktiką, kad nei LR CK 5.63 str., nei kitose materialiosios teisės normose nėra nustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei kad reikalaujama pagal LR CK 5.63 str. Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi apie tai pareikšti LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Nustačius, kad kreditorius CK 5.63 str. nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimų, pareiškimas dėl procesinių teisių perėmimo negali būti tenkinamas. Suinteresuoto asmens manymu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus paminėtą nutartį, paaiškėjo naujos esminės aplinkybės dėl netinkamos teisminės praktikos taikymo, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Panaikinti neteisėtus sprendimus reikalauja ir viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs aplinkybes, susijusias su suinteresuoto asmens prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (LR CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti procesą grindė, jo nuomone, naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t.y. prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Tokia aplinkybe suinteresuotas asmuo nurodo po bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gegužės 17 d. nutartį kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, kurioje suformuotas kitoks CPK 596 straipsnio, numatančio teisių perėmimą vykdymo procese, kuris atsiranda dėl paveldėjimo, aiškinimas, nei teismas taikė nagrinėdamas bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Tačiau tai nėra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kadangi tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje. Tai gali būti tik konkretūs juridiniai faktai, kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe įvardija po nutarties priėmimo suformuotą teismų praktiką tam tikrų teisės normų taikymo klausimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 punkto prasme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad suinteresuoto asmens prašymas iš esmės yra grindžiamas kitu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), kadangi prašymas būtent ir grindžiamas nurodant, kad teismo priimtoje nutartyje, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, yra netinkamai taikytos teisės normos. Tačiau suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu galėtų reikšti tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytai sąlygai, kad sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o nutartis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese buvo apskųsta apeliacine tvarka, ir skundas buvo išnagrinėtas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos galėtų pateikti tik Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, kuriam tokia teisė numatyta tame pačiame CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.