- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- e2YT-38435-1162/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17719-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- Z. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Z. M. (toliau – ir pareiškėja) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos (duomenys neskelbtini) mirusi teta O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad jos teta O. L. mirė (duomenys neskelbtini) pergyvenusi sutuoktinį J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai vaikų neturėjo. O. L. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 5-ame notaro biure surašė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią, kad mirties atveju jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą savo turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ji paliekanti pareiškėjai Z. M. Po O. L. mirties per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja kreipėsi į notaro biurą ir užvedė O. L. turto paveldėjimo bylą. Po O. L. mirties liko nekilnojamas turtas: 2 kambarių 49,47 kv. m. butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas santuokos metu, santuokinėmis lėšomis, todėl O. L. ir J. L. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjai pateikus pareiškimą notaro biurui dėl O. L. turto paveldėjimo, paaiškėjo, kad turtas įgytas santuokos metu su J. L., tačiau po jo mirties O. L. nesikreipė į notaro biurą ir neužvedė sutuoktinio turto paveldėjimo bylos. J. L. testamento nebuvo surašęs, todėl jo turtas paveldimas įstatyminių įpėdinių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatyta tvarka. CK 5.13 straipsnis nustato palikėją pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisę su pirmos ir antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra. Šiuo atveju pirmos ir antros eilės įpėdinių nebuvo, sutuoktinė paveldi visą palikimą. O. L. po sutuoktinio mirties į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau ji iš karto perėmė valdyti visą santuokoje įgytą turtą: liko gyventi santuokos metu įgytame bute, naudojosi visomis buto patalpomis, visais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, kuriuos įsigijo kartu su sutuoktiniu. Turtą remontavo, prižiūrėjo, įsigijo vandens valymo įrangą, gerino buitį, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. L. ir O. L. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. L. priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. spalio 15 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2025 m. spalio 17 d. paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133) straipsnio 3 dalis, e. b. l. 57–58).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos teta O. L., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
7. Teismas nustatė, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Taigi, J. L. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
8. Teismas taip pat nustatė, kad J. L. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, sutuoktinė – O. L., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra; J. L. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6–8, 10). O. L. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko pareiškėjai Z. M., testamentas patvirtintas Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaro A. R. P. (e. b. l. 9). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2025 m. rugsėjo 17 d. duomenimis J. L. palikimas nėra priimtas (e. b. l. 12). Lietuvos notarų rūmų 2025 m. spalio 8 d. pateiktoje informacijoje nurodoma, kad baigusios įgaliojimus Kauno miesto notarės Z. K., kuriai turto paveldėjimo atvejais buvo priskirta aptarnauti (duomenys neskelbtini) gyventojus, 2001 m. gegužės 22 d. – 2001 m. liepos 1 d. dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra (e. b. l. 3). O. L. palikimą po jos mirties priėmė Z. M. (e. b. l. 13). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto 2025 m. rugsėjo 18 d. duomenimis O. L. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), butas įgytas santuokos su J. L. metu; J. L. nekilnojamųjų daiktų, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi (e. b. l. 14-19). O. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20). Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina mokesčių mokėjimo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas mokėjimą, sudarytas sutarties su paslaugų teikėjais po J. L. mirties (e. b. l. 24-49). Byloje nėra ginčo, kad O. L. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. L. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
9. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškimo pagrįstumu, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog O. L. priėmė palikimą po sutuoktinio J. L. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė.
10. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą tetos O. L. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas pareiškėjos Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.