Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J.

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos atstovams K. P., O. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. (toliau pareiškėjo), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. F. atstovo, advokato D. R. skundą dėl ne teismo tvarka VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialisto R. R. 2024 m. spalio 10 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 (ROIK: 24257215160), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialisto R. R. 2024 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 (ROIK: 24257215160), nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 450 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, dėl to, kad 2024-10-10 22.40 val. Kybartų KPKP išvykstant iš Lietuvos Respublikos vairavo transporto priemonę MB Actros 184, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (RUS registracija) neturėdamas teisės vairuoti, kadangi šios teisės nėra įgijęs.

2024-11-04 teisme per nutarimą priėmusią instituciją gautas V. J. atstovo advokato D. R. 2024 m. spalio 30 d. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2024-10-10 nutarimą Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d., nesant V. J., gim. (duomenys neskelbtini), veikoje tokio nusižengimo sudėties.

Pareiškėjas skunde nurodė, bei jo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad V. J. (toliau - pareiškėjas) turi Lietuvos Respublikos ir R. F. pilietybę. Jis nuolatos gyvena R. F., ten turi nuosavą gyvenamąjį būstą, yra sukūręs šeimą, turi nepilnamečių vaikų, taip pat yra įsteigęs privačią krovinių pervežimo įmonę. Pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemones įgijo R. F., todėl turi tik šios valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo naudojasi gabendamas įvairius krovinius į kitas valstybes tranzitu per Lietuvos Respubliką bei kas mėnesį veždamas nepilnametį sūnų į gydymo įstaigą Baltarusijos Respublikoje.

2024-10-10 pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos per Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardą (toliau - VSAT Pagėgių pasienio rinktinė Kybartų pasienio užkarda) vyko į R. F.. Pareiškėjas vairavo jam priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz Actros 184, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri registruota R. F..

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnai patikrino pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2004 metų yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl formaliai laikė, kad jis nuo 2004 metų nuolatos gyvena Lietuvos Respublikoje, dėl ko važinėdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Kadangi pareiškėjas Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo neturėjo, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0065-ANR_P-1467-2024 dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nėra įgijęs šios teises (LR ANK 424 str. 3 d.).

Pareiškėjas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnams paaiškino, kad nors kažkada buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau faktiškai joje niekada negyveno ir negyvena šiuo metu.

Nepaisant pareiškėjo paaiškinimų, 2024-10-10 buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-1045-2024, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal LR ANK 424 str. 3 d. (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nėra įgijęs šios teises). Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - 450 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė - 6 mėn. specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.12 str. 2 d. nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą.

Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.).

Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjas yra dviejų valstybių (Lietuvos Respublikos ir R. F.) pilietis, t. y. turi dvi pilietybes. Gyvenamąją vietą pareiškėjas yra deklaravęs R. F.. 2004 metais pareiškėjas laikinai deklaravo gyvenamąją vietą ir Lietuvos Respublikoje bei, po to, pamiršo šiuos duomenis panaikinti.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis negali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, kadangi čia neturi gyvenamosios vietos, nekilnojamojo turto ir socialinių ryšių. Ginčijamame nutarime nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia Lietuvos Respublikoje ir turi čia didžiąją dalį savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kuomet jis gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir R. F., savaime nesuponuoja išvados, jog jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (Kauno apygardos teismo 2015-07-28 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)238/2015).

Pareiškėjas pateikia papildomus duomenis ir paaiškina, kad jo pagrindinė gyvenamoji vieta yra R. F., ten jis dirba, nuolat gyvena su sutuoktine ir vaikais. Pareiškėjas 2000-02-25 Krasnoznamensko miesto, esančio R. F., civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su R. F. piliete N. J.. Sutuoktiniai susilaukė trijų vaikų. Pareiškėjo dukra šiuo metu jau pilnametė, o du sūnūs vis dar nepilnamečiai. Pareiškėjo sūnūs D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), lanko K. miesto, esančio R. F., vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su šeima gyvena ir yra deklaravę gyvenamąją vietą pareiškėjui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), R. F..

Pareiškėjas nuo 2001 metų yra registruotas R. F. mokesčių inspekcijoje kaip mokesčių mokėtojas. Nuo 2020 metų pareiškėjas R. F. vykdo individualią krovinių gabenimo keliais veiklą. Tuo tikslu, pareiškėjo vardu R. F. yra registruotas sunkvežimis Mercedes Benz Actros 184 ir puspriekabė.

Pareiškėjo įsitikinimu, minėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad jo pagrindinė (nuolatinė) gyvenamoji vieta yra R. F., todėl pareiškėjui R. F. išduotas vairuotojo pažymėjimas turi būti laikomas galiojančiu Lietuvos Respublikoje.

Svarbu pažymėti, kad pareiškėjo vykdoma krovinių pervežimo veikla yra vienintelis pareiškėjo šeimos pajamų šaltinis. Pareiškėjo sutuoktinė yra neįgali, dirbti negali. Jauniausias pareiškėjo sūnus A. J. taip pat neįgalus, jam diagnozuota leukemija (kraujo vėžys). Pareiškėjo sūnus A. J. gydomas Baltarusijos Respublikoje, į kurią sūnų būtina vežti per Lietuvos Respubliką kiekvieną mėnesį.

Dėl šių priežasčių, pareiškėjui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones vykstant per Lietuvos Respubliką, nes priešingu atveju jis gali visiškai netekti pajamų, dėl ko nukentės ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių interesai. Taip pat būtų itin apsunkintas nepilnamečio sūnaus gydymas nuo liaukemijos (kraujo vėžio) Baltarusijos Respublikoje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas nutarimas nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, nes pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d., sudėties. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, formuojamoje sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkarda pateiktame atsiliepime į V. J. skundą nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Pagėgių pasienio rinktinėje gautas administracinėn atsakomybės traukiamo asmens V. J., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato padėjėjo D. R., 2024 m. spalio 30 d. skundas dėl VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos nutarimo administracinio nusižengimo byloje. 2024 m. spalio 10 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialistas E. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 (ROIK: 24257215160) Lietuvos Respublikos piliečiui V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Pareiškėjas), už tai, kad jis 2024 m. spalio 10 d. 22 val. 35 min., Vilkaviškio r. savivaldybėje, Kybartuose, J. B. g. 2, (toliau Kybartų PKP), išvykimo iš Lietuvos Respublikos kryptyje, vairavo krovininį automobilį Mersedes Benz, Actros 184, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (RU registracija), neturėdamas teisės jo vairuoti. Pareiškėjas pasienio tikrinimui pateikė LR pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. F. išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Patikrinus Vidaus reikalų informacinė sistemos naršyklėje, nustatyta, kad asmuo Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2004 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), pastebėta, jog minėtas pilietis vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi šios teisės nėra įgijęs. Su Trečiųjų (Europos sąjungai ar Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių išduotu vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje vairuoti galima tol, kol žmogus netampa nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, tai yra, kai jis Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus ir čia deklaruoja gyvenamąją vietą. Tapus nuolatiniu gyventoju, užsieniečiai, vairuojantys su ne ES šalyje išduotais vairuotojo pažymėjimais, privalo juos pasikeisti į lietuviškus. Tuo minėtas pilietis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 13 straipsnio 9 punkto reikalavimą „Tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo privaloma pasikeisti ne Europos sąjungos vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką. Savo veiksmais pilietis padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 424 str. 3 d. V. J., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas pagal LR ANK 424 str. 3 d. Paskirta 450 € bauda ir skirta specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialistas R. R. 2024 m. spalio 10 d. ne teismo tvarka priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 (ROIK: 24257215160), kuriame nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir administracinio nusižengimo protokole ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskyrė Pareiškėjui nuobaudą - 450 Eur piniginę baudą bei taikė administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Mano, kad V. J. pateiktas skundas yra nepagrįstas.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkarda, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 (ROIK: 24257215160), 2024 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2024 m. spalio 10 d. 22.35 val. , Kybartų PKP, vairavo krovininį automobilį Mersedes Benz, Actros 184, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (RU registracija), pateikdamas R. F. išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai tuo tarpu su Trečiųjų (Europos sąjungai ar Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių išduotu vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje vairuoti galima tol, kol žmogus netampa nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, tai yra, kai jis Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus ir čia deklaruoja gyvenamąją vietą. Tapus nuolatiniu gyventoju, užsieniečiai, vairuojantys su ne ES šalyje išduotais vairuotojo pažymėjimais, privalo juos pasikeisti į lietuviškus. Tuo minėtas pilietis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 13 straipsnio 9 punkto reikalavimą „Tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju — ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo privaloma pasikeisti ne Europos sąjungos vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonės rūšį parinko vadovaujantis ANK 424 str. 3 d. sankcija ir ANK 424 str. 7 d., kurioje numatyta, kad už 424 str. 3 d. privaloma skirti baudą bei teisės vairuoti atėmimą.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnas nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir patikrintais įrodymais, ir tokių įrodymų vertinimo motyvus, remiantis Lietuvos aukščiausiojo teismo 2024 m. gegužės 14 d. Nr. 2AT-26-697/2024 pateiktais išaiškinimais. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-471- 2023 (ROIK:23227933415) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 4 d., padarymą.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą eismo prašo palikti VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 (ROIK: 24257215160) nepakeistą ir skundo netenkinti.

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos atstovai K. P. ir O. A. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytos motyvus ir prašymą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK) 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens V. J. vardu jo atstovo advokato D. R. pateiktame skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su padarytu administraciniu nusižengimu, nustatytu ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo teigimu, V. J. bylai reikšmingu laiku vairuodamas transporto priemonę – Mercedes Benz Actros 184, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri registruotą R. F., turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nes jam išduotas vairuotojo pažymėjimas R. F., o jo nesieja jokie santykiai su Lietuvos Respublika išskyrus turėtą gyvenamosios vietos deklaraciją.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių 40 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių 2.4. punkte nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. J. turi R. F. išduotą vairuotojo pažymėjimą (b.l. 8), tačiau R. F. nėra Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės narė. Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. yra dviejų valstybių (Lietuvos Respublikos ir R. F. pilietis), t. y. turi dvi pilietybes, gyvenamąją vietą yra deklaravęs abiejose valstybėse. Nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra R. F. (b.l.15), jis sudaręs santuoką su R. F. piliete (b.l. 10), šeimoje auga du vaikai (b.l. 13, -15) vaikai lanko ugdymo įstaigas R. F. (b.l. 16), R. F. įsteigtas ir V. J. verslas (b.l. 17-18). R. F. jis laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Su Lietuvos Respublika jį sieja tik šioje valstybėje iki deklaruota gyvenamoji vieta.

V. J. negali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, kadangi jo pagrindinė gyvenamoji vieta yra R. F., ten jis dirba, nuolat gyvena su sutuoktine ir dviem vaikais, o į Lietuvos Respubliką atvyksta tik epizodiškai – aplankyti artimųjų kapų ar pravažiuodamas darbo arba asmeniniais reikalais. Byloje nesurinkta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad V. J. didžiąją laiko dalį praleidžia Lietuvos Respublikoje ir turi čia didžiąją dalį savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų. Vien ta aplinkybė, kad V. J. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kuomet jis gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir R. F., savaime nesuponuoja išvados, jog jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog V. J. R. F. išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje galioja ir jis yra laikytinas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Atsižvelgiant į tai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialisto R. R. 2024 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 (ROIK: 24257215160) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. J. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. atstovo advokato D. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos specialisto R. R. 2024 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-1045-2024 (ROIK: 24257215160) kuriuo už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje padarymą V. J. buvo paskirta 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.