Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-06 · Byla Nr. N-575-1362-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-06
Bylos Nr.
N-575-1362-06
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N3-1362-06Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. įgalioto atstovo advokato V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus m. VPK VP KPR komisaras inspektorius, išnagrinėjęs bylą, 2006 m. sausio 27 d. nutarimu pripažino V. S. kaltu dėl to, kad jis 2005 m. gruodžio 6 d. 10.40 val. Vilniuje vairuodamas automobilį VOLVO S60 v/n (duomenys neskelbiami) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 74 km/h greičiu. Pareigūnas už šį KET pažeidimą vadovaujantis ATPK 124 str. 3 d. skyrė V. S. 225 litų baudą, pažeidimą įvertindamas 4 balais.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus m. VPK VP KPR 2006 m. sausio 27 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Teigė, kad greičio neviršijo, važiavo paskui automobilių koloną, todėl leistino greičio negalėjęs viršyti. Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad pareigūnai veikė teisėtai neviršydami jiems suteiktų įgaliojimų. Teismas atmetė V. S. teiginį, kad jį pareigūnai turėjo stabdyti iš karto užfiksavę greitį, o ne už 200-300 nuo jų stovėjimo vietos. Pagal Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintą Policijos patrulių veiklos instrukciją 65.10. p. stabdant transporto priemones, pareigūnas turi imtis visų atsargumo priemonių apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius, o 67 p. numatyta, kad prieš stabdydamas transporto priemonę patrulis turi įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams, nesukeltų eismo įvykio. Teismas nurodė, kad būtent pareigūnai laikydamiesi instrukcijos reikalavimų automobilį sustabdė įsitikinę, kad sustabdymas nesukels grėsmės eismo saugumui. Teismas atmetė V. S. teiginį, kad jis visą laiką važiavęs kolonoje todėl negalėjo greičio viršyti. Teismas nurodė, kad pareigūnai tarnybiniame pranešime, teismo posėdyje patvirtino, kad prieš atvažiuojant į koloną, leidžiantis nuo kalno, kur geras matomumas, nebuvo jokių trukdžių, aiškiai matė a/m VOLVO važiuoja dideliu greičiu, užfiksavo a/m VOLVO greitį, ir negalėjo sumaišyti su kito automobilio greičiu. Ir protokole, ir tarnybiniame pranešime tinkamai nurodė užfiksuotus rodmenis - greitį, ir atstumą iki kurio užfiksuotas greitis. Laiko ir valstybinio numerio šis prietaisas nerodo, todėl tokių duomenų pareigūnai ir neturėjo užfiksuoti. Teismas pažymėjo, kad pareigūnai laikydamiesi instrukcijoje keliamų reikalavimų išsamiai aprašė stabdymo aplinkybes tarnybiniame pranešime ir pažeidimą tinkamai įformino. Byloje nėra jokių duomenų, kurie įgalintų spręsti, kad policijos pareigūnai V. S. atžvilgiu būtų priešiškai nusiteikę, šališki, siektų jį nepagrįstai apkaltinti. Pakanka byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, jog V. S. pažeidimą padarė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. S. įgaliotas atstovas advokatas V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį ir Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. sausio 27 d. nutarimą. Apeliantas nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad patruliai V. M. ir V. Š. davė nuoseklius, aiškius ir vienas kitą papildančius parodymus, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo ir jais rėmėsi. Su tokia pozicija sutikti negalima, kadangi teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, kad V. S. būtų davęs nenuoseklius ar netikslius parodymus, todėl motyvuoti vien tik tuo, kad jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir siekia išvengti atsakomybės, yra niekuo nepagrįstas. Priešingai, ne asmuo privalo įrodinėti, kad jis yra nekaltas, bet jo kaltę privalo įrodyti kompetentingi pareigūnai. Esant bent minimaliai galimybei asmenį laikyti nekaltu ar kilus abejonei dėl subjekto kaltės buvimo visos jos traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o ne priešingai. Nei vienas pareigūnas nesugebėjo paaiškinti kuo pažeidimo vietoje automobilio stabdymas būtų pavojingas ar keltų grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui ir kodėl jį buvo būtina stabdyti kitoje vietoje, juo labiau, kad pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose apie tai nė žodžiu neužsimenama. Abu pareigūnai sutiko, kad automobilis Volvo kolonoje buvo paskutinis, o į advokato klausimą ar analogiškomis situacijomis šioje vietoje stabdomi automobiliai, teismas leido pareigūnams neatsakyti. Abejonę policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu dar labiau sustiprina ir tai, kad nei vienas pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad Volvo buvo sustabdytas ne toje pačioje vietoje kur užfiksuotas greitis, bet už kelių šimtų metrų (papildomi tarnybiniai pranešimai surašyti vėliau - jau vykstant tyrimui ir V. S. kategoriškai nesutinkant su pažeidimu), todėl tai aiškintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad abiejų pareigūnų parodymai identiški tik todėl, kad abu jie surašė identiškus tarnybinius pranešimus, kuriuose net sakinių konstrukcija analogiška, o teismo posėdžio metu jie tesugebėjo pasakyti tik tai, kad remtis reikėtų jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota medžiaga. Iš policininkų stovėjimo vietos buvo neįmanoma matyti atvažiuojančio ir iš už posūkio neišlindusio automobilio, kadangi kelias šioje vietoje, iki posūkio, lengvai kyla į kalną, o posūkio kampą užstoja ne tik medžiai, bet ir namai (tai aiškiai matyti fotonuotraukose ir plane). Automobilio greitis užfiksuotas vos tik mašinai išsukus už posūkio, nuo kurio pabaigos iki policininkų stovėjimo vietos yra apie 280 m. Patys policininkai patvirtino, kad kolona, kai išsuko iš už posūkio Volvo, buvo prie jų, o Volvo prie kolonos prisišliejo vėliau - į pasivijusi koloną, su kuria ir pravažiavo pro pareigūnus (tai vienas pagrindinių motyvų kodėl automobilio nebuvo galima stabdyti vietoje). Kadangi nėra duomenų, kad kolona būtų sustojusi, todėl vien aritmetiškai skaičiuojant matosi nesutapimas tarp pareigūnų parodymų. Volvo greitis negalėjo būti didesnis nei kolonos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d. nustatyta, kad nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus – V. S. padarytas pažeidimas įrodytas. Teismui nėra pagrindo atmesti V. M. ir V. Š. parodymų. Esant prieštaringiems įrodymams byloje teismas vertina, kad tiesą atitinka šių liudytojų parodymai o ne V. S. paaiškinimai, kadangi liudytojai yra aiškiai mažiau suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas nenustatė prieštaravimų V. M. ir V. Š. parodymuose.

V. S. viršytas greitis nustatytas techninėmis priemonėmis – greičio matuokliu Traffi Patrol turinčiu metrologinės patikros liudijimą (b.l. 24). Apeliaciniame skunde samprotavimai apie automobilių išsidėstymą ir atstumus yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir prieštarauja objektyviems įrodymams - Traffi Patrol rodmenims ir todėl yra teismo atmetami.

V. S. kaltė yra įrodyta neabejotinai.

V. S. veika kvalifikuota tinkamai, jam paskirta įstatymu numatyta nuobauda laikantis įstatymo numatytų taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė įstatymu numatytų pagrindų, dėl kurių gali būti panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. įgalioto atstovo advokato V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį ir Vilniaus m. VPK VP KPR komisaro inspektoriaus 2006 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas