Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone pareiškimą dėl rūpintojos atleidimo nuo pareigų, suinteresuoti asmenys A. J. J. ir J. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone (toliau – pareiškėjas) prašė nuo nepilnametės G. J. rūpintojos pareigų atleisti rūpintoją A. J. J., G. J. nuolatine rūpintoja ir turto administratore paskirti J. S.. Pareiškime nurodė, kad A. J. J. negeba patenkinti vaikaitės psichologinių poreikių, užtikrinti jos emocinės gerovės, nepripažįsta esamų problemų, nepriima pagalbos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti rūpintoją A. J. J. nuo pareigų atlikimo ir paskirti G. J. nuolatine rūpintoja, piniginių lėšų ir turto administratore J. S.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės vadovaudamasis tik Kauno apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) K. S. 2021 m. birželio 18 d. pateikta rašytine išvada, tačiau nenurodė motyvų, kodėl kitų specialistų, t. y. Kėdainių pagalbos šeimai centro psichologės K. B. 2021 m. vasario 3 d. pažymose pateikti duomenys buvo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, ši specialistė buvo apklausta kaip liudytoja ir teismo posėdžio metu. Psichologė K. B. teikė psichologines paslaugas tiek A. J. J., tiek ir jos vaikaitei G. J.. 2021 m. vasario 3 d. K. B. psichologinių konsultacijų pažymoje nurodyta, kad A. J. J. stengiasi patenkinti globotinės G. J. fiziologinius poreikius, suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau taip pat atsiskleidė A. J. J. negebėjimas adekvačiai įvertinti esamos situacijos, susijusios su globotinės psichine būkle, nureikšmina kvalifikuotų specialistų išvadas, neatsižvelgia į globotinės interesus ir nuomonę. A. J. J. pasižymi gana kategorišku, nelanksčiu mąstymu, neadekvačiu problemų vertinimu, labiliomis emocijomis. Paskutinės psichologinės konsultacijos metu, nepasibaigus konsultacijai, A. J. J. ją nutraukė. Tikėtina, kad dėl didelio amžiaus skirtumo su globotine, klientė negeba suvokti globotinės amžiui būdingų psichologinių poreikių bei jų patenkinti, todėl slopina natūralų globotinės savarankiškumo, emocinio ryšio, savirealizacijos poreikius. Specialistė padarė išvadą, kad A. J. J. nėra motyvuota ar pajėgi keisti savo elgesį ar požiūrį globotinės atžvilgiu. 2021 m. vasario 3 d. K. B. psichologinių konsultacijų pažymoje padaryta išvada, jog G. močiutės namuose nesijaučia emociškai saugi. 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu psichologė K. B. nurodė keturias priežastys dėl G. J. suicidinių minčių: 1) vienišumo jausmas; 2) tėčio alkoholizmas; 3) močiutės elgesys (rėkimas); 4) draugų siūlymas žalotis (2021 m. birželio 3 d. garso įrašas: 1 val. 21 min. 50 sek. - 1 val. 22 min. 29 sek.). Visos suicidinių minčių priežastys yra susijusios su A. J. J. artima aplinka, namų aplinka. Rūpintoja A. J. J. neužtikrina vaikaitės psichologinio, emocinio saugumo, kadangi mergaitė jaučiasi vieniša, neturi artimo ryšio su močiute. A. J. J. netinkamai bendrauja su vaikaite bei leidžia galimai savo sūnui R. J. esant neblaiviam aplankyti dukrą ir viso to pasekmė yra tai, kad G. J. save žaloja. Rūpintoja A. J. J. net nepastebėjo tokios aplinkybės, kad mergaitės dilbiai yra sužaloti.

7.2. Nesutiktina ir su psichologės K. S. išvados teiginiu, kad labiau vaiko interesus atitiktų gyvenimas su artimaisiais, fizinė įprasta aplinka, kuo mažiau pokyčių, nežinomybės <...> Nestebimas galimas kitų asmenų poveikis vaiko pasirinkimui, kadangi 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu pati psichologė padarė visiškai priešingą išvadą ir nurodė, kad mergaitė, būdama pas J. S., tris mėnesius neturėjo jokių suicidinių minčių. Mergaitė per gyvenimą su močiute atsidūrė ligoninėje. Taip pat psichologė pabrėžė, kad mergaitės vartojami vaistai stabdo, slopina suicidines mintis, tačiau, kad per tris mėnesius G. neturėtų suicidinių minčių, tai nėra tik vaistų poveikis. Aplinkos pakeitimo faktorius turėjo didelę įtaką pasikeitimams. Aplinkos sąlygų pakeitimo mergaitei reikia. Rekomenduotų šiai dienai G. negrįžti pas močiutę (teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 6 sek. - 1 vali. 10 min. 55 sek.). Taigi, psichologės teikta išvada žodžiu ir pateikta raštu kardinaliai skiriasi ir yra dviprasmiška. Be to, psichologė nurodė, kad negali pasakyti ar močiutė tinkamai užtikrina vaikaitės psichologinę būklę nepabendravusi su močiute.

7.3. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Kėdainių pagalbos šeimai centras pateikė raštą Nr. 2-1593 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad rūpintinė G. 2021 m. rugpjūčio 9 d. vakare buvo paguldyta į Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių dėl suicidinio elgesio. Rūpintojos J. S. teigimu, G. pati parodė supjaustytas rankas. Mergaitė nurodė, kad tai padarė rugpjūčio 6 d., kai svečiavosi pas močiutę. J. S. nurodė, kad mergaitė susipjaustė rankas, nes močiutė ją apšaukė, išvadino necenzūriniais žodžiais, kaltino dėl vykstančių teismų, rėkė, kad G. pasikars kaip ir jos motina. Naujai paaiškėjusios aplinkybės tik dar labiau patvirtina aplinkybę, kad močiutė neužtikrina G. psichologinės būklės stabilumo, o priešingai provokuoja mergaitę save žalotis.

7.4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 494 straipsnio 2 dalimi, t. y. rūpintojo nušalinimo nuo pareigų institutu. Tačiau pareiškėjas prašė ne nušalinti, o atleisti rūpintoją nuo pareigų (CPK 494 straipsnio 1 dalis), kas iš esmės galėjo įtakoti teismo padarytą neteisingą išvadą, kadangi rūpintojo nušalinimo institutas sukelia rūpintojui daug griežtesnes teisines pasekmes.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl rūpintojos atleidimo nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog rūpintinė G. 2021 m. rugpjūčio 9 d. vakare buvo paguldyta į Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių dėl suicidinio elgesio. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra užregistruotos kaip galimas vaiko teisių pažeidimas ir apeliantas pateiks visus duomenis, kai šios aplinkybės bus išnagrinėtos. Apeliantas 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas dėl G. J. suicidinio elgesio, siekiant išsiaiškinti aplinkybes.

12. 2021 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas Kauno apygardos teismui pateikė naujus įrodymus: 2021 m. spalio 11 d. Globos namų „duomenys neskelbtini“ rašto Nr. 2.1-884 su priedais kopiją, 2021 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos rašto Nr. IPS-S-452941-21 kopiją, 2021 m. rugsėjo 8 d. J. S. el. laiško kopiją, 2021 m. rugsėjo 3 d. Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą kopiją, 2021 m. rugsėjo 6 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 3115 kopiją, 2021 m. rugsėjo 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 4TSD-2362 kopiją, 2021 m. rugsėjo 6 d. Apelianto rašto Nr. 4SD-4523 kopiją, 2021 m. rugsėjo 6 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 4GPA-519 kopiją, 2021 m. rugsėjo 3 d. Apelianto rašto Nr. 4SD-4506 kopiją, 2021 m. rugpjūčio 23 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 4IGP-2965 kopiją, 2021 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų rašto Nr. S(1.18)-8056 su priedais kopiją (2021 m. lapkričio 4 d. DOK-25641).

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, bei tai, jog byla yra iš šeimos teisinių santykių, jog įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po naujai paaiškėjusių aplinkybių, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus priima.

Dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.246 straipsnio 2 dalis numato, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pagal CK 3.246 straipsnio 3 dalį globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

15. Taigi, esminis skirtumas tarp globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų ir globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų yra aplinkybių konstatavimas, ar globėjas (rūpintojas) negali tinkamai atlikti pareigų dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių (dėl paties globėjo (rūpintojo) ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių), ar globėjas (rūpintojas) savo pareigas atlieka netinkamai, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

16. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atleisti rūpintoją A. J. J. nuo rūpintojos pareigų atlikimo ir paskirti G. J. nuolatine rūpintoja, piniginių lėšų ir turto administratore J. S.. Prašymą grindė aplinkybėmis, jog rūpintoja A. J. J. negali tinkamai užtikrinti vaikaitės psichologinių, emocinių poreikių bei fizinio saugumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamuoju atveju turėjo būti sprendžiama vadovaujantis CK 3.246 straipsnio 3 dalimi, t. y. dėl rūpintojos nušalinimo, nes ji neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametei G. J., kaip netekusiai tėvų globos, buvo nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta senelė A. J. J.. 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjas gavo pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, susijusį su bloga nepilnametės psichine būkle. G. J. teikiamos psichologo, psichiatro konsultacijos, nustatyta aukštos rizikos suicido tikimybė. G. J. buvo gydoma Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje. Atliekant atvejo tyrimą, dabartinė G. J. rūpintoja A. J. J. nebuvo linkusi bendradarbiauti, priimti pagalbą ir padėti specialistams suteikti pagalbą jos vaikaitei. Pateikta psichologės išvada, kad A. J. J. nėra motyvuota ar pajėgi keisti savo elgesį rūpintinės atžvilgiu. Psichologinių konsultacijų metu paaiškėjo, kad G. J. rūpintojos namuose nesijaučia emociškai saugi, nėra užtikrintas jos psichologinių poreikių patenkinimas.

18. Iš pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas gavo pranešimą iš Kėdainių pagalbos šeimai centro apie galimą vaiko teisių pažeidimą. G. J. rūpintoja J. S. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kėdainių pagalbos šeimai centro specialistei pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. G. paguldyta į Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių dėl suicidinio elgesio. Rūpintojos teigimu, G. pati parodė supjaustytas rankas, mergaitė papasakojo, kad tai padarė 2021 m. rugpjūčio 6 d., kai svečiavosi pas močiutę. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Skyriuje specialistei bendraujant su G., ji nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. J. ją nuvežė pas močiutę, močiutė pradėjo pykti, pradėjo negražiai vadinti, kad per ją dabar vyksta visi teismai, kad jai nutiks taip kaip mamai. G. buvo labai skaudu girdėti močiutės kaltinimus, todėl ji save pradėjo žaloti, pjaustė rankas ir kojas drožtuko peiliuku. Apie savo skausmą grįžusi iš močiutės ji papasakojo globėjai J., G. pati paprašė, kad ją nuvežtų į ligoninę (2021 m. rugpjūčio 23 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 4IGP-2965). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų rašte Dėl informacijos pateikimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. Nr. S(1.18)-8056 nurodoma, kad G. J. gydoma nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Pacientės močiutė, stacionaraus gydymo laikotarpiu, nesidomėjo pacientės sveikatos būkle, nebendravo su specialistais, nebendravo su paciente, nesirūpino pacientės poreikių ligoninėje užtikrinimu. Pacientė teigė, kad nenori gyventi kartu su močiute J. A. J., nes „Močiutė mane nervina, negaliu jai išsipasakoti, nes anksčiau mušdavo, rėkdavo, pravardžiuodavo necenzūriniais žodžiais, bendraudama su močiute jaučiuosi nesaugiai“. Po stacionaraus gydymo pacientė teigė norinti išvykti ir gyventi kartu su globėja J. S.. Iš Pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 3 d. Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 4VTP-1365 nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. į Skyrių atvyko J. S., kuri nurodė, kad G. jai atsivėrė ir papasakojo, kad nuo 11 metų ją seksualiai prievartavo jos vyriausiasis brolis R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuomet jie kartu gyveno močiutės A. J. J. namuose. G. teigė, jog ji ir fiziškai buvo mušama, todėl bijojo kam nors apie tai papasakoti. Iš informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2021 m. rugsėjo 6 d. Nr. 4IGP-3115 matyti, kad buvo išklausyta vaiko nuomonė (Vaiko nuomonės išklausymo aktas 2021 m. rugsėjo 3 d. Nr. 4TSD-2362), rūpintoja J. S., nuspręsta teikti vaikui psichologinę pagalbą, atlikti neeilinę rūpybos peržiūrą, informaciją perduoti Policijos komisariatui, kreiptis į globos namų „(duomenys neskelbtini)“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą dėl paslaugų teikimo. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą dėl galimo smurto, t. y. ištirti ar G. J. seksualiai prievartavo jos vyriausias brolis R. J., kuomet jie kartu gyveno močiutės J. A. J. namuose (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriuje 2021 m. rugsėjo 10 d. pagal pareiškėjo pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31379-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį dėl galimai naudotos seksualinės bei fizinės prievartos prieš G. J.. Iš 2021 m. rugsėjo 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 4TSD-2362 nustatyta, kad G. nurodė aplinkybes apie prieš ją vykdytą brolio R. seksualinę prievartą, psichologinį smurtą, apie baimę kam nors apie tai pasipasakoti. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre G. J. buvo atliktas psichologinis įvertinimas, pateikta įvertinimo išvada ir ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos. Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad merginos nuoseklūs pasakojimai, turinį lydinčios emocinės reakcijos, leidžia kelti pagrįstą įtarimą apie patirtą seksualinį smurtą ne vien kartą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatuoja, kad rūpintoja J. A. J. negali tinkamai užtikrinti G. J. psichologinių, emocinių poreikių bei fizinio saugumo. 2021 m. rugpjūčio 9 d. G. paguldyta į Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių dėl suicidinio elgesio, G. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pati sužalojo savo rankas, tai padarė kai svečiavosi pas močiutę, nes močiutė ją apšaukė, išvadino necenzūriniais žodžiais, kaltino dėl vykstančių teismų, rėkė, kad G. pasikars kaip ir jos motina. G. močiutė, stacionaraus gydymo laikotarpiu, nesidomėjo jos sveikatos būkle, nebendravo su specialistais, nebendravo su G., nesirūpino jos poreikių ligoninėje užtikrinimu. Paaiškėjus aplinkybėms dėl G. J. vyriausiojo brolio galimai naudotos seksualinės bei fizinės prievartos prieš G. J., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriuje 2021 m. rugsėjo 10 d. pagal pareiškėjo pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31379-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį dėl galimai naudotos seksualinės bei fizinės prievartos prieš G. J.. Naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtiną aplinkybę, kad rūpintoja J. A. J. neužtikrina G. psichologinės būklės stabilumo, priešingai provokuoja mergaitę žalotis. Teismo vertinimu, pradėjus ikiteisminį tyrimą, įtampa tarp rūpintojos ir rūpintinės tik didėtų, dar labiau blogintų mergaitės psichologinę būsena.

20. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog rūpintoja J. A. J. negali tinkamai užtikrinti vaikaitės psichologinių, emocinių poreikių bei fizinio saugumo, t. y. neatlieka tinkamai savo pareigų bei neužtikrina G. J. teisių ir teisėtų interesų, vadovaujantis CK 3.246 straipsnio 3 dalimi rūpintoja J. A. J. nušalintina nuo rūpintojos pareigų.

21. Nušalinus rūpintoją J. A. J. nuo G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), rūpintojos pareigų, G. J. rūpintoja skiriama J. S.. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir G. J. rūpintoja, piniginių lėšų ir turto administratore paskirta J. S., nustatyta G. J. gyvenamoji vieta su rūpintoja J. S.. J. S. kandidatūrą siūlė pareiškėjas, G. J. išreiškė norą gyventi kartu su globėja J. S.. 2021 m. rugsėjo 6 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 4GPA-519 nurodyta, kad rūpintoja J. S. tinkamai atlieka rūpintojos pareigas, užtikrina vaiko poreikius, ugdymą, sveikatos priežiūrą, priima visą reikiamą ir teikiamą informaciją. Teismui nekyla abejonių dėl rūpintojos J. S. kandidatūros tinkamumo.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rūpintojo nušalinimą nuo pareigų atlikimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nušalinti nuolatinę rūpintoją A. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), rūpintojos pareigų.

Paskirti G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja, piniginių lėšų ir turto administratore J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su rūpintoja J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.