Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-01-12 · Byla Nr. N-663-1-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-12
Bylos Nr.
N-663-1-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas, Sigita Rudėnaitė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Administracinė byla Nr. N 15 - 1 / 2006Procesinio sprendimo kategorija 37 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pirmininkas), Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko, Sigitos Rudėnaitės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2004 m. gruodžio 27 d. nutarimu P. K. iškelta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad jis 2004 m. balandžio 9 d., apie 2³⁰ val., kartu su V. V., R. V., A. S., V. Š., G. J. ir G. K., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika iš Baltarusijos į Lietuvą privalomus pateikti muitinei 10 plastikinių statinių po 200 litrų talpos su techniniu etilo alkoholiu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 96,5 tūrio procentų, bendrai 4608,22 Lt (36,87 MGL) vertės, plukdydamas jas Nemuno upe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Gailiūnų kaimu, Druskininkų rajone, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 7 d. nutarimu P. K. pripažino kaltą padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį jam skyrė 5000 Lt baudą su 10 plastikinių statinių po 200 litrų talpos su techniniu etilo alkoholiu 4608,22 Lt vertės ir automobilio VW, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Teismas nurodė, kad P. K. kaltę patvirtina jo paaiškinimai, kuriais jis dalinai pripažino kaltę, teigė neorganizavęs spirito gabenimo, o tik dalyvavęs jame kaip bendravykdytojas, bei Vilniaus apygardos prokuratūros pateikta medžiaga. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis ir jo žmona yra bedarbiai, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Teismas taip pat konstatavo esant P. K. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nes jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, jį padarė dėl sunkios turtinės padėties. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į gabentų prekių vertę ir kiekį, teismas P. K. skyrė minimalią baudą.

Šalies argumentai

P. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimą ir bylą nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad skundžiamame nutarime teismas konstatavo, jog jis dalinai prisipažino kaip bendravykdytojas dalyvavęs spirito gabenime kontrabandos būdu Nemuno upe per sieną su Baltarusija. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jis paaiškino, kad apie tai, jog kontrabandos organizatorius I. L. iš Baltarusijos į Lietuvą Nemuno upe gabens būtent spiritą, jis nežinojo, dėl šių dalykų tarėsi tarpusavyje R. V. ir I. L. Šių faktų ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenorėjo tikrinti. Jis tik atvežė ir perdavė I. L. iš Lietuvos mobilaus ryšio telefono kortelę, tačiau nedalyvavo nei surišant statines, nei jas paleidžiant ir plukdant upe. Kadangi naudojosi lietuviška mobilaus ryšio kortele ir skambinti ja yra žymiai pigiau, davė I. L. iš savo mobilaus telefono paskambinti R. V., o apie ką jie kalbėjosi ir dėl ko tarėsi, jis nežinojo. Todėl mano, kad jokio veikimo, kuriuo būtų kėsinamasi į valstybinę tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis nedarė. Baltarusijos teritorijoje jei ir padarė pažeidimą, netiesiogiai padėdamas I. L., tai jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje - Baltarusijos teritorijoje, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas negaliojo (ATPK 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje turi būti laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtinto ne bis in idem principo, reiškiančio, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2004-04-08 23 val. iki 2004-04-09 03³⁰ val., turėdamas tikslą realizuoti daugiau kaip 50 litrų stiprių alkoholinių gėrimų, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., A. S., R. V., V. V., G. J. ir V. Š., būdamas Baltarusijos Respublikos teritorijoje, paleido plaukti Nemuno upe 10 plastikinių statinių po 200 litrų talpos su 232 litrais techninio etilo alkoholio, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 96.5 procentų, ir 2005 litrais techninio etilo alkoholio skiedinio, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija 95.2 - 95.9 procentų, žinodamas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje G. J. ir V. Š. stebės aplinką ir esant reikalui perspės nusikaltimo bendrininkus, o V. V., A. S., G. K. ir R. V., būdami Lietuvos Respublikos Gailiūnų kaimo teritorijoje, sugaus Nemuno upe plaukiančias minėtas talpas bei Gailiūnų kaimo teritorijoje jas ištrauks iš Nemuno upės, tokiu būdu P. K., plukdant Nemuno upe tyčia, turėdamas tikslą realizuoti, organizavo stiprių alkoholinių gėrimų gabenimą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos raj. Druskininkų užkardos Raigardo pasienio kontrolės postą, esantį Druskininkų sav., Balainės kaime iki Gailiūnų kaimo, Druskininkų sav., turėdamas tikslą juos realizuoti. Minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu P. K. paskirta atitinkama bausmė, baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje P. K. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2004 m. balandžio 9 d., apie 2³⁰ val., kartu su V. V., R. V., A. S., V. Š., G. J. ir G. K., veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika iš Baltarusijos į Lietuvą privalomus pateikti muitinei 10 plastikinių statinių po 200 litrų talpos su techniniu etilo alkoholiu 4608,22 Lt (36,87 MGL), plukdydamas Nemuno upe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Gailiūnų kaimu, Druskininkų rajone, taip išvengiant muitinės kontrolės.

Įvertinus minėtus Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 13 d. baudžiamąjį įsakymą bei 2005 m. vasario 7 d. nutarimą darytina išvada, kad visi P. K. objektyviai pasireiškę veiksmai, kurie 2005-02-07 nutarimu buvo kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį ir už kuriuos jam paskirta administracinė nuobauda, jau buvo kvalifikuoti ir įvertinti 2005-01-13 baudžiamuoju įsakymu kaip dalis Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 201 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, už kurią P. K. minėtu įsakymu paskirta atitinkama bausmė, kurią jis jau įvykdė.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis ne bis in idem principu, pirmos instancijos teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o P. K. ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Patenkinus esminį P. K. apeliacinio skundo reikalavimą, skunde išdėstyti argumentai nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutarė:

P. K. apeliacinį skundą tenkinti.

P. K. ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Sigita Rudėnaitė

Edvardas Sinkevičius