Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. pareiškėjas pateikė skundus dėl neteisėto išskaičiavimo ir antstolio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tyčinio šeimos skurdinimo ir moralinės žalos, kuriais prašo antstolio grąžinti neteisėtai nuskaičiuotą sumą 43,67 Eur, kad gruodžio mėnesį gauta suma atitiktų minimalų likutį 450 Eur; užtikrinti, kad ateityje minimalios neliečiamos sumos nebūtų pažeistos, ir nurašymai nebūtų didesni už leidžiamą limitą; pranešti raštu apie priimtą sprendimą dėl šio skundo; nedelsiant panaikinti 17304,14 Eur areštą pareiškėjo sutuoktinei; atstatyti 2084 Eur limitą jos sąskaitoje; grąžinti 43,67 Eur, nurašytus iš pareiškėjo pensijos gruodžio mėnesį; užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi minimalių neliečiamų sumų, ir išskaitymai nebūtų didesni nei leidžiama riba.

2. Nurodė, kad 2025-12-23 iš pareiškėjo neįgalumo pensijos pagal vykdomąjį raštą buvo nuskaičiuota 43,67 Eur, todėl pareiškėjui liko 406 Eur, nors minimaliai neliečiama suma pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-12-12 įsakymą Nr. A1-730 gruodžio mėnesį buvo 450 Eur. Nors II pakopos pensija nėra automatiškai apsaugota, pareiškėjo neįgalumo pensija yra laikoma minimaliu skurdo lygiu pagal SADM įsakymą, todėl negalima nurašyti daugiau, nei leidžia minimalus likutis. Antstolis privalo užtikrinti, kad vykdymas nebūtų neproporcingas ir netrukdytų skolininko minimaliems būtiniausiems poreikiams. Atsižvelgiant į 30 % darbingumą ir 4 vaikus, minimalios sumos pažeidimas neproporcingai paveikė skolininko galimybes padengti būtinas išlaidas, todėl išskaitymas laikytinas neteisėtu. Pareiškėjo skola yra jo asmeninė prievolė, tačiau antstoli 2026-01-05 uždėjo 18 000 Eur areštą pareiškėjo sutuoktinei, nors ji nėra skolinga už pareiškėjo prievoles. Šis veiksmas sukėlė didžiulį stresą ir tiesiogiai paveikė šeimos finansinį ir emocinį saugumą. sumažinote kitos antstolės nustatytą 2084 Eur limitą iki 1300 Eur, nepaisydamas faktų, kad šeimoje yra 6 asmenys, irtai yra žemiau minimalaus pragyvenimo lygio.

3. Antstolis 2026 m. sausio 8 d. patvarkymu skundų netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad antstolio Jono Petriko kontoroje vykdomos 9 vykdomosios bylos dėl išieškojimų iš skolininko R. T. išieškojimo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka. Netekto darbingumo pensija skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Minėto įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys, netekto darbingumo pensija yra viena iš jų. Netekto darbingumo pensija priskiriama prie CPK 737 straipsnio 7 punkte numatytų pensijų. Teismai yra pažymėję, kad netekto darbingumo pensija prilygsta darbo užmokesčiui ir jokių ribojimų išieškoti iš šių pajamų įstatymas nenumato. Pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą ir atsižvelgiant į CPK 736, 738, 739 straipsnius, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto 6 dalį išieškoti iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, net jei ši suma mažesnė nei vienas MMA, nėra draudžiama (CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti daromos, jei pajamos nesiekia MMA). Pareiškėjui netekto darbingumo pensija yra mokama ne Šalpos pensijų įstatymo pagrindu, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Skundžiamame patvarkyme Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nurodyta daryti išskaitas ne iš CPK 739 straipsnyje išvardintų skolininko pajamų, o iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ar davinių sumos. Vadovaujantis CPK 624, 736 ir 737 straipsniais antstolis Jonas Petrikas pagrįstai ir teisėtai priėmė 2025 m. lapkričio 7 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-172-79070 be išsiuntė vykdyti darant išskaitas iš skolininko R. T. gaunamų išmokų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2025 m. lapkričio 7 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-172-79070 bei grąžinti 43,67 Eur sumą. Pareiškėjo R. T. reikalavimas nutraukti išieškojimą iš gaunamų piniginių išmokų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, yra nepagrįstas, kadangi iš minėtų piniginių išmokų yra leidžiami atskaitymai skoloms iš dalies apmokėti ir jos nepatenka į piniginių lėšų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas pagal CPK 739 straipsnį. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis, antstolis Jonas Petrikas pagrįstai ir teisingai areštavo skolininko R. T. turtą, bendrą su kitais asmenimis. Skolininkui priklausanti turto dalis (šiuo atveju su sutuoktine S. T.) yra nenustatyta, todėl skolininkui R. T. antstolis išsiuntė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (toliau šiame punkte - Sutikimas), formą ir skolininką informavo, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skolininko R. T. reikalavimą panaikinti areštą skolininko turtui, kuris yra bendras su kitais asmenimis, kol nėra įgyvendintos procedūros dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pareiškėjas R. T. reikalaudamas nustatyti 2084 Eur neliečiamą sumą, kurią skolininkas galėtų panaudoti per mėnesį ir iš šios sumos nebūtų vykdomas išieškojimas, nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kurie pagrįstų reikalaujamos nustatyti sumos būtinumą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo R. T. reikalavimo nustatyti 2084 Eur sumą, iš kurios nebūtų vykdomas išieškojimas, kol nėra pateikti rašytiniai dokumentai, kurie pagrįstų piniginių lėšų kilmę pagrindžiančius dokumentus minimai sumai ir iš kurios nebūtų vykdomas išieškojimas.