- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- e2YT-699-841/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Gražina Mataitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. P., VĮ (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo: (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškimo neprieštarauja, prašė nagrinėti pareiškėjo pareiškimą teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo E. P. teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo procesą informuota tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas nustatė, kad pareiškėjo L. P. tėvai yra E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. V. P., gimęs (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biure pareiškėjo tėvas A. V. P. sudarė notaro patvirtintą testamentą, kuriuo piniginį indelį su priskaičiuotais procentais, esantį AB (duomenys neskelbtini), pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliko savo sutuoktinei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini); gyvenamą namą, ūkio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypą, esantį prie šių pastatų, paliko savo sūnui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). A. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje A. V. P. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Kadangi nekilnojamas turtas jam buvo paliktas testamentu, pareiškėjas nurodo, kad jis galvojo, kad jam niekur kreiptis dėl turto perregistravimo savo vardu nereikia. Po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi tėvo vardu registruotame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir nors nuo (duomenys neskelbtini) metų išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) kartus per (duomenys neskelbtini) grįžta į namus, ir kad neapleisti namų, daro einamąjį remontą, prižiūri pastatus, moka mokesčius. Savo gyvenamąją vietą pareiškėjas yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad turtas neperregistruotas jo vardu, pareiškėjas teigia sužinojęs (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėnesį, kai jam būnant (duomenys neskelbtini), paskambino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas ir pasakė, kad po jo tėvo mirties niekas nepriėmė palikimo ir nekilnojamas turtas taip ir liko registruotas jo vardu, todėl reikia kreiptis į Notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 29 dieną pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą su prašymu išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą po A. V. P. mirties. (Duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė G. J., išnagrinėjusi jo pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, atmetė, nes pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti.
2025-08-29 notarė pareiškėjui išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad po A. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo: (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) notaro biurą iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – (duomenys neskelbtini) mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas L. P. pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po mirusiojo A. V. P. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas yra mirusiojo sūnus, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti įpėdiniai – suinteresuotas asmuo E. P. – prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė, palikimo nustatytu terminu nepriėmė. Pareiškėjas L. P. nurodė, kad nors gyvena (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) kartus per (duomenys neskelbtini) grįžta į namus, daro einamąjį remontą, prižiūri pastatus, moka mokesčius, ten yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas L. P. po palikėjo A. V. P. mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po A. V. P. mirties jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi ir prižiūri pareiškėjas L. P., šiame turte gyvendamas, prižiūrėdamas jį. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po tėvo A. V. P. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo: (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.