Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-10-27 · Civilinė byla Nr. 2-544

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-10-27
Bylos Nr.
2-544
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas, Alė Bukavinienė (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Panerių terminalas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-544/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Panerių terminalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-1738-45/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Metalų komercija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Panerių terminalas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BAB ,,Metalų komercija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Panerių terminalas“, prašydamas pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovui daiktus, nurodytus ieškinio priede bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant areštuoti atsakovo kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovo 375 011,80 Lt ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, neužtekus ar nesant jo nurodė areštuoti skolininko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.

Šalies argumentai

Ieškovas BAB ,,Metalų komercija“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti tokius veiksmus – demontuoti ir/ar išardyti daiktus, atsakovo įgytus iš ieškovo, kurių įgijimo sandorius ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais. Nurodė, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir padarė nuostolių ieškovui, siekdamas perimti ieškovui priklausantį turtą ir iš jo pasipelnyti, todėl būtina imtis papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi atsakovui demontavus ar išardžius areštuotinus daiktus, jis gali realizuoti tretiesiems asmenims atskiras jų dalis ir tokiu būdu minėtų daiktų vertė sumažės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus – demontuoti ir/ar išardyti daiktus, atsakovo įgytus iš ieškovo pagal 2001 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą GCB Nr. 4511714, 2001 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą GCB Nr. 4511715, 2001 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr. 6982572, 2001 m. lapkričio 15 PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr. 6982573, 2001 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr. 6982574, 2001 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr. 698285, 2001 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr. 6982587, 2001 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr. 6982590, 2001 lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr.6982593, 2001 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr.6982595, 2001 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr. 6982596, 2001 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.2506111, 2001 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.2506112, 2001 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.2506113, 2001 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.2506124, 2001 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.2506125, 2001 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.2506114, 2001 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.2506115, 2001 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą LBG Nr.2506116, 2001 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBC Nr.6982597, 2002 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBB Nr.3278746, 2002 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBB Nr.3278745, 2002 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBB Nr.3278750, 2002 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBB Nr.3278738, 2002 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBB Nr.3278739, 2002 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBB Nr.3278740, 2002 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBB Nr.3278741, 2002 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2367817, 2002 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2367833. Nurodė, kad esant nurodytoms ieškovo aplinkybėms dėl nesąžiningo atsakovo elgesio, yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl taikytinos ieškovo prašomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Panerių terminalas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Areštuotas turtas yra tiesiogiai reikalingas atsakovo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti bei teisėtiems įgaliotų institucijų pareigūnų reikalavimams vykdyti. Atsakovas gali patirti nuostolius dėl valstybės institucijų skiriamų baudų, nes pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. rugpjūčio 3 d. raginimą UAB ,,Panerių terminalas“ iki 2005 m. rugpjūčio 23 d. įpareigotas išgabenti prekes iš sandėlio esančio (duomenys neskelbtini) ir informaciją pateikti išskirtine duomenų perdavimo linija.

2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir jam padarė daug nuostolių. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketina demontuoti ir išardyti areštuotus daiktus bei juos parduoti tretiesiems asmenims.

3. Ieškovas nepagrįstai reikalauja uždrausti atsakovui demontuoti ir/ar išardyti kilnojamuosius daiktus, nes disponavimas areštuotais daiktais yra jau apribotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus – demontuoti ir/ar išardyti daiktus, atsakovo įgytus iš ieškovo pagal prašomas pripažinti negaliojančiomis pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus būtent pagal ginčijamas sąskaitas-faktūras perleistą turtą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – neuždraudus atsakovui demontuoti ir/ar išardyti daiktus, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju gali būti apsunkintas restitucijos taikymas, nes atsakovas turi galimybę šį turtą išardyti ir perleisti tretiesiems asmenis atskiras jų dalis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, ir daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui pritaikytos teisėtai bei pagrįstai.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindinė šiuos klausimus reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą bei būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tam yra nustatyti konkretūs teismo procesiniai veiksmai, kuriuos atliekant yra taikomos įstatyme numatytos priemonės, padedančios garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2005 m. rugpjūčio 3 d. raginimu įpareigojo UAB ,,Panerių terminalas“ iki 2005 m. rugpjūčio 23 d. išgabenti prekes iš sandėlio esančio (duomenys neskelbtini), tai patvirtino ir pats apeliantas, skundžiama teismo nutartis priimta 2005 m. rugpjūčio 25 d., tai yra suėjus terminui raginime nurodytiems veiksmams atlikti, todėl apelianto argumentas, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis gali patirti nuostolius dėl valstybės institucijų skiriamų baudų, yra atmestinas.

Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant jau minėtus laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Todėl įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Todėl atskirojo skundo motyvai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas daro žalą apelianto ūkinei-komercinei veiklai, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo ieškovo atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alė BukavinienėTeisėjai Gintaras PečiulisVincas Verseckas