Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. F. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas V. F. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 95-448 netaikyti nuteistajam V. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. nuteistas 2008-06-17 Rusijos Federacijos, Pskovo srt., Didžiųjų Lukų m. teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 105 str. 1 d., 69 str. 3 d. – 9 metams 6 mėn. laisvės atėmimo. 2011-08-24 Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo nutartimi Rusijos Federacijos, Pskovo srt., Didžiųjų Lukų m. teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 105 str. 1 d., 69 str. 3 d. paskirta 9 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė – 9 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė V. F. skundą dėl Komisijos 2014 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 95-448, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį V. F. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Komisijos nutarimas netaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių, todėl yra dviprasmiškas, formalus, neteisingas, nepagrįstas, tinkamai nemotyvuotas. Teismas jo skundą atmetė formaliais pagrindais, neįsigilinus į jo elgesį ir veiksmus nuo bausmės atlikimo pradžios iki prašymo pateikimo.

Nuteistasis nurodo, kad pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris didžiąja dalimi lemia lygtinio paleidimo taikymą, buvo atliktas tik vieną kartą jam atvykus į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją ir, remiantis „OASys“ metodika, ši rizika buvo nustatyta labai žema. Nuteistasis tvirtina, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas Marius Jokubauskas pirmojo susitikimo metu informavo jį, kad dėl to, jog jis yra rusų tautybės, galimybių būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos jis neturės, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, tuo pažeisdamas jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio orumą, galimai diskriminuodamas jį. Todėl, siekdamas šių tikslų, būrio viršininkas Marius Jokubauskas sistemingai teikė jį drausmės komisijos svarstymui. Nuobaudų jam nebuvo skirta, tačiau apsvarstymas drausmės komisijoje lėmė tai, kad Komisija keturis kartus netaikė lygtinio paleidimo, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes ir faktus: septynis paskatinimus, darbą Pravieniškių VĮ prie pataisos namų Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, aktyvų dalyvavimą socializacijos programose.

Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu mirė jo tėvas 2014-06-18, motina serga sunkia liga, 2014-08-11 jai buvo atlikta stuburo operacija, jai reikalinga nuolatinė pagalba ir sveikatos priežiūra, kurią galėtų užtikrinti tik jis. Be to, jis nėra jaunas ir turi rimtų sveikatos problemų: regėjimo (miopija aukščiausio laipsnio ir astigmatizmas) ir širdies-kraujagyslių (hipertenzija). Be to, bausmės atlikimo metu jam buvo diagnozuotas kairio peties pleksitas ir artralgija, taip pat turi rimtų problemų su stuburu, jam reikalingi papildomi sveikatos tyrimai ir gydymas, kurių gauti laisvės atėmimo vietoje neįmanoma.

Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai pabrėžia jo padarytų veikų sunkumą ir šio sunkumo įtaką neatliktos laisvės atėmimo bausmės daliai, nors toks argumentavimas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų ir LR Konstitucijos bei žmogaus teisių pažeidimas. Nuteistasis pabrėžia, kad tokią praktiką formuoja ir teismai, nurodydamas Vilniaus apygardos teismo 2012-08-31 nutarimą teikimo byloje Nr. IS-673-209/2012, todėl Kaišiadorių teismo argumentas yra naikintinas. BVK 157 straipsnyje nėra numatyta, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, tačiau jis atliko tris ketvirtadalius skirtos bausmės, o BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl šis argumentas yra naikintinas. Teismas priėmė sprendimą, neįsigilinęs į jo skunde teismui pateiktus faktus ir aplinkybes, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 m. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos didėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. F. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju devynių metų šešių mėnesių laisvės atėmimą, nes skirdamas tokio dydžio bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Pabrėžtina, kad teismo sprendimo neįtakoja Komisijos priimtas sprendimas, nes teismas, priimdamas sprendimą, yra savarankiškas ir nešališkas, vadovaujasi tik įstatymais, todėl Komisijos išvados jo negali nulemti.

Visgi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, priėmė teisingą sprendimą ir jam aukštesnysis teismas pritaria – šiuo atveju nėra pagrindo V. F. taikyti lygtinio paleidimo.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atsižvelgiant į tai, jog bausmę V. F. atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, – nužudymą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už ypač pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Nors V. F. ir atliko būtinąją bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, įvertinus visas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, ji dar nėra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti, sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Lygtinio paleidimo taikymui ypatingą reikšmę turi materialųjį pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios ir parodo, ar atlikta bausmės dalis jau yra pakankama.

Nors bausmę atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, privalo kiekvienas nuteistasis, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad V. F. elgesys buvo būtent toks – jis šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka buvo baustas keturis kartus, per nustatytą laikotarpį neįvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, t. y. 2014-06-26 buvo apsvarstytas drausminės komisijos posėdyje už tai, kad vartojo necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu, ir nors drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau toks elgesys negali būti vertinamas kaip įrodantis nuteistojo siekius pasitaisyti ir teigiamus pokyčius, kas leistų tikėti taikomos probacijos sėkme. Ir nors nuteistasis tvirtina, kad jis sistemingai teikiamas drausmės komisijos svarstymams tik dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko Mariaus Jokubausko šališkumo ir diskriminavimo dėl tautybės, tačiau nuteistasis nepateikė duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų apskundęs nors vieną drausmės pažeidimą ar paskirtą nuobaudą ir ji būtų pripažinta nepagrįsta, todėl tokie nuteistojo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, jam skirti ir trys paskatinimai, todėl nėra pagrindo sutikti, kad jo elgesys vertinamas tik subjektyviai vien neigiamai.

Visgi, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas švelninti likusios bausmės vykdymo sąlygas. Ar asmuo jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

Taikyti lygtinį paleidimą nesudaro ir V. F. nurodomos sveikatos problemos. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems garantuojama tinkama sveikatos priežiūra, dėl to pataisos įstaigose steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose arba areštinėse nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnis). Be to, BVK 176 straipsnio 6 punktas numato galimybę atleisti nuo bausmės susirgus nuteistajam sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį BPK 359 straipsnyje nustatyta tvarka.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis V. F. yra atlikęs bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje 2 punkte, tačiau Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir leidžianti manyti, jog probacija gali būti sėkminga, nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro lygtiniam paleidimui nepritariantis atsiliepimas šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog V. F. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. F. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo V. F. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.