Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. S., išnagrinėjęs J. S., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, bausto administracine tvarka, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. surašytas adm.teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-12-05, apie 09.56 val. iš parduotuvės „Maxima“, esančios Panevėžyje, Ramygalos g. 44, pavogė kramtomą gumą ,,Orbit“, kurios vertė 0,43 euro. Konstatuota, kad šiais savo veiksmais J. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50 str.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu J. S. pripažino aplinkybę, kad nesumokėjo už kramtomąją gumą, tačiau nurodė, jog pirkdamas kitas prekes, į kišenę buvo įsidėjęs kramtomą gumą, apie kurią, mokėdamas už prekes, neprisiminė, todėl už ją ir nesumokėjo. Sustabdytas apsaugos darbuotojų net nesuprato, dėl kokių priežasčių jis sulaikomas, tačiau jiems paaiškinus, suprato, kad pamiršo apie įsidėtą į kišenę kramtomąją gumą ir už ją nesumokėjo. Nurodo, kad tai tikrai nebuvo tyčinė veika, o tik jo išsiblaškymo pasekmė, dėl kurios jis labai apgailestauja. Lėšų susimokėti už kramtomąją gumą jis turėjo, mokėjo už kitas perkamas prekes ir tikslo išvengti mokėjimo, pasisavinti prekę, jis neturėjo.

Tai, kas J. S. nesumokėjo už kramtomąją gumą, į rodyta jo paties paaiškinimu ir byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-45371330-15 (b.l. 5-6); A. S. prašymu (b.l. 7); poėmio aktu (b.l. 8); D. R. paaiškinimu (b.l. 9).

LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.).

LR ATPK 257 str. įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal LR ATPK 50 str. atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. LR ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad LR ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, t.y. dėl to, kad J. S. nesumokėjo už kramtomąją gumą. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir pats J. S.. Tačiau, teismo nuomone, vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog J. S. veikė tyčia. J. S. nurodo, jog nesumokėjo už kramtomąją gumą dėl savo išsiblaškymo, užmiršęs, kad ją įsidėjo į savo kišenę. Turint omenyje tai, jog jis pirko kitas prekes, už kurias sumokėjo, tai, atsižvelgiant į nedidelę kramtomosios gumos vertę, tikėtina, jog jis neturėjo tyčios prekę pasisavinti ir tikėtina J. S. nurodytoms aplinkybėms.

Teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visetas nepatvirtina J. S. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jo veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t.y. nėra nustatyta tyčia pagrobti smulkųjį svetimą turtą (kramtomąją gumą). Kaip minėta, veika, numatyta LR ATPK 50 str., pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė, gali būti tik tyčia. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaip minėta, veika, numatyta LR ATPK 50 str., pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Pagal LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tokiu būdu J. S. administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 50 str. bylos teisena nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 50 str. dėl J. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATP 250 str. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinės bylos pagal LR ATPK 50 str. teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATP 250 str. 1p.)

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.