- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-12-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08892-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. lapkričio 24 d., apie 12.20 val., Kaune, Studentų g. ties namu Nr. 41A, V. M., vairuodamas transporto priemonę Volvo S40, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš priekio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. V. M. pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 16; 127 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. kaltę pilnai pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Studentų g. atvažiavo į darbą ir norėjo prisiparkuoti, norėdamas pasistatyti automobilį tarp dviejų stovinčių lengvųjų automobilių. Manevruojant išgirdo barkštelėjimą ir suprato, kad atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį. Išlipęs iš automobilio, V. M. automobilius apžiūrėjo, tačiau nieko ant automobilio VW Passat bamperio nepastebėjo, todėl paliko mašiną toje pačioje vietoje ir nuėjo į darbą. Apie 14.30 val. grįžęs prie savo mašinos, matė stovinčią tą pačią mašiną. Pagalvojęs, kad nieko neįvyko ir automobilio VW Passat neapgadino, po darbo iš tos vietos išvažiavo. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes baigėsi sveikatos pažymėjimo laikas, todėl pažymėjimas buvo nebegaliojantis.
Liudytoja R. G. parodė, kad 2014 m. lapkričio 24d. ji su automobiliu Passat atvažiavo į paskaitas Studentų gatvėje. Paskaitų metu gavo iš grupioko žinutę, kad į jos automobilį nestipriai atsitrenkė automobilis Volvo. Nuėjusi prie automobilio, jį gerai apžiūrėjo bei nusifotografavo abu automobilius, nes už jos automobilio stovėjo automobilis Volvo, kuris, kaip ji suprato, ir atsitrenkė į jos automobilį. Apžiūrėjusi savo automobilį, per purvą, esantį ant jos automobilio, ant galinio bamperio matė mažą nubrėžimą, kurį gerai neįsižiūrėjus, buvo sunku pastebėti. Ant jos automobilio galinio bamperio buvo ir daug apibraižymų. Apžiūrėjusi automobilį Volvo, apgadinimų nepastebėjo, nes kaip sakė grupiokas, buvo atsitrenkta su valstybiniu numeriu. Draudimas R. G. automobiliui padarytą žalą įvertino apie 400 Lt.
Liudytojas J. B. parodė, kad 2014 m. lapkričio 24d. apie pietus po paskaitų iš universiteto ėjo link autobusų sustojimo ir išgirdo garsą. Atsisukęs pamatė, kai į grupiokės automobilį atsirėmė automobilis Volvo. Tada pavažiavo atgal ir sustojo. Ką vairuotojas darė toliau, J. B. nematė, nes nuėjo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 2), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2014-11-26 pradėjus tirti eismo įvykį, į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams vairuotoja nurodė, kad būdama paskaitoje sulaukė SMS iš bendramokslio, kuris įspėjo, kad į jos stovintį automobilį atsitrenkė raudonos spalvos automobilis Volvo. Vairuotoja išėjo į kiemą ir pamatė apgadintą savo automobilio galinį bamperį. Už automobilio stovėjo raudonos spalvos automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini). Padariusi abiejų automobilių fotonuotrauką, vairuotoja nuėjo į paskaitą. Pasibaigus paskaitai, išėjo prie apgadinto automobilio ir pamatė, kad eismo įvykio kaltininko automobilio Volvo nėra, todėl iškvietė policijos pareigūnus. 2014-11-26 buvo iškviestas eismo įvykio liudininkas J. B., kuris paaiškino, kad 2014-11-24, apie 12.20 val., einant pro Studentų g. 51A namą, šaligatviu, išgirdo didelį trenksmą. J. B. pamatė raudonos spalvos automobilį Volvo, atsitrenkusį į kito automobilio VW Passat galinę dalį. Tada automobilio Volvo vairuotojas pavažiavo atgal pora metrų. J. B. atpažino, kad automobilis VW Passat priklauso grupiokei R., todėl parašė jai trumpąją žinutę ir nuėjo toliau. Ar vairuotojas buvo išlipęs, nepastebėjo. Pastebėjo, kad vairuotojas vyras, senyvo amžiaus, šviesių plaukų. Apklausus eismo įvykio vietos liudytoją ir vairuotoją R. G., telefonu susisiekus ir su piliečiu V. M., kuris pokalbio metu prisipažino, kad atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau dėl tokio eismo įvykio (tokių menkų apgadinimų) jam buvo gėda kviesti policiją. Išlipęs apžiūrėjo abu automobilius, tačiau neįžvelgęs apgadinimų nei ant automobilio VW Passat, nei ant automobilio Volvo, užrakinęs savo automobilį, išėjo. Grįžo po kažkurio laiko, sėdo į savo automobilį ir, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apžiūrėjus abu automobilius, vyresnysis specialistas E. I. rado kontakto žymę ant galinio automobilio VW Passat bamperio ir sulenktą automobilio Volvo priekinio valstybinio numerio viršutinę dalį. Apgadinimai ir jų pobūdis atitinka abiejų automobilių detalių paviršių. E. I. nurodo, kad vairuotojas V. M. atsitrenkimą turėjo justi, savo veiksmus suprato, bet lengvabūdiškai tikėjosi atsakomybės išvengti. Taip pat vairuoja automobilį, kai pasibaigęs sveikatos patikrinimo pažymėjimo ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys prie jos, iš kurių matyti, kad automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) užfiksuota nubraukimo žymė ant galinio bamperio (b. l. 4), R. G. paaiškinimas (b. l. 6), J. B. paaiškinimas (b. l. 7), V. M. paaiškinimas (b. l. 8), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 9), foto nuotraukos (b. l. 10-13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14-18), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: sulenktas priekinio valstybinio numerio viršutinis kraštas ir pateikta išvada, kad automobilis dalyvavo tiriamame eismo įvykyje ir atsitrenkė į stovinčio automobilio VW Passat galinį bamperį (b. l. 21).
Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (b. l. 2; 3), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 4), V. M. paaiškinimų, liudytojų R. G. ir J. B. parodymų, foto nuotraukų (b. l. 10-13), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 6), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 2) matyti, kad V. M., vairuodamas automobilį Volvo S40, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas saugaus tarpo iš priekio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), ir apgadino jo galinį bamperį.
V. M. pripažino, jog jis 2014 m. lapkričio 24 d. apie 12.20 val., padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), todėl tiek jo paaiškinimu, tiek kitais byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. V. M. taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-01-01)
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. surašytas taip pat už tai, kad 2014 m. lapkričio 24 d., apie 12.20 val., Kaune, Studentų g. ties 41A namu, V. M., vairuodamas transporto priemonę Volvo S40, v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė ir apgadino priekyje stovėjusią transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs transporto priemones, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus bei tokia jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. paaiškinimų matyti, kad V. M., supratęs, jog kliudė kitą automobilį, apžiūrėjo abu automobilius, tačiau ant automobilio VW Passat bamperio apgadinimų nepastebėjo, todėl paliko savo automobilį toje pačioje vietoje ir nuėjo į darbą. Grįžęs apie 14.30 val. prie savo automobilio, matė stovinčią tą patį automobilį. Pagalvojęs, kad nieko neįvyko ir automobilio VW Passat neapgadino, po darbo išvažiavo. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad V. M. automobilis toje pačioje vietoje stovėjo nuo 12.20 val. iki 14.30 val., t.y. dvi valandas. Jis savo automobilio po automobilių kontakto niekur nepatraukė ir jis iki V. M. išvažiuojant stovėjo toje pačioje vietoje. Iš liudytojos R. G. parodymų matyti, kad jos automobilio galinis bamperis buvo apibraižytas seniau, o naujas nedidelis nubrėžimas per ant automobilio esantį purvą buvo sunkiai įžiūrimas ir jis geriau matėsi tik nuvalius purvą. Apžiūrėjusi automobilį Volvo, ant jo priekinės dalies jokių apgadinimų nepastebėjo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) užfiksuota nubraukimo žymė ant galinio bamperio, ant automobilio Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: sulenktas priekinio valstybinio numerio viršutinis kraštas ir šie apgadinimai yra labai nežymūs. Sprendžiant V. M. tyčios pasišalinti klausimą, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ant automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) galinės dalies bei galinio bamperio buvo pakankamai nemažai ir kitų apgadinimų, nubraižymų, dažų nutrupėjimų, kurie buvo atsiradę anksčiau nei įvyko įvykis. Ši aplinkybė galėjo įtakoti V. M. sąžiningą klydimą dėl padarytos ar nepadarytos žalos masto. Iš V. M. paaiškinimų, ką patvirtino ir R. G., jis savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio iš karto pripažino.
KET 222 p. numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad tokie duomenys rodo, kad V. M. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. M. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 124¹ str. 7 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. M. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., sankcijose.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., skirti 5 Eur (penkių eurų) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (tridešimties eurų) baudą;
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 30 Eur (tridešimties eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., bylos teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties.
Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.