Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, pareiškėjo VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos atstovei gydytojai J. Š., asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės J. B., jo atstovui pagal įstatymą V. B., spręsdamas klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. B. nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi J. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kauno apylinkės teisme gautas VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos teikimas dėl J. B., kuriame nurodoma, kad J. B. psichinė būklė stabili – elgesys adekvatus, paskirtus medikamentus naudoja, ambulatorinio stebėjimo sąlygų nepažeidinėja, tikslinga priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti.

VšĮ Kalniečių poliklinikos atstovė J. Š. paaiškino, kad J. B. jaučiasi stabiliai, laikosi režimo, vartoja vaistus. Esant nustatytoms aplinkybėms, tikslinga priverstinį gydymą nutraukti.

Prokurorė siūlė teikimą tenkinti.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės J. B. atstovas pagal įstatymą V. B. palaiko teikimą, prašo nutraukti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Priverčiamosios medicinos priemonės nutrauktinos.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 str. 2 d.).

J. B. psichikos liga serga nuo 2011 metų. Gydytas nuo 2013-11-19 iki 2013-12-31, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-07, nuo 2014-10-08 iki 2014-10-24. Pacientas paskutinį kartą VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultuotas 2016-07-04. Paciento būsena stabili. Darytina išvada, jog J. B. priverstinio ambulatorinio stebėjimų sąlygų nepažeidinėja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, J. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

teikimą tenkinti.

Nutraukti J. B. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Informuoti VšĮ Kauno Kalniečių polikliniką.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.