- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- II-561-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02870-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė, Audrius Pėstininkas, Deimantė Drąsutienė, Andrius Pėstininkas, Deimantė Drąsut
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. O., jo atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Deimantės Drąsutienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-820-2020 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. P. 2020 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-820-2020 M. V. buvo paskirta 85 eurų dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. kovo 10 d., apie 01.24 val., viešoje vietoje - naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (organizme esant ne mažiau kaip 0,94 promilės alkoholio), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – apsaugos darbuotojams vedant I. V. link išėjimo, trukdė jiems išvesti nepageidaujamą asmenį iš klubo, tampė apsaugos darbuotojus už drabužių, po ko iš bokalo išsipylė raudonos spalvos gėrimas ir apgadino R. O. drabužius – švarką ir baltinius, sudaužė gėrimų bokalą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (ROIK Nr. 20111882492).
Šalies argumentai
R. O. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-820-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, įtraukiant į ją nukentėjusįjį asmenį – R. O.. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09948-19, kuriame D. Z., M. V. ir I. V. buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. vasario 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įtariamųjų kaltę pagrindžiančių duomenų ir medžiaga perduota Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenai pradėti. Dėl priimto 2020 m. vasario 25 d. prokuroro nutarimo pareiškėjas – nukentėjusysis R. O. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti šį nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. P. 2020 m. kovo 25 d. nutarimu buvo atsisakyta panaikinti nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusysis dėl šio nutarimo taip pat pateikė skundą, prašydamas jį panaikinti ir atnaujinti iki teisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį ir panaikino minėtus Nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis buvo panaikinta ir buvo palikti galioti 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 25 d. prokurorų nutarimai. Ši teismo nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos. 2020 m. birželio 30 d. nukentėjusysis kreipėsi į prokurorę, prašydamas pateikti informaciją, kam yra perduota byla dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir buvo informuotas, kad medžiaga buvo išsiųsta Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenai pradėti. 2020 m. rugsėjo 15 d. nukentėjusysis iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato gavo raštą dėl M. V. atžvilgiu priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuris, pasak pareiškėjo, yra neteisėtas ir surašytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Visų pirma, Vilniaus apygardos teismo nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjo tik 2020 m. birželio 16 d., todėl akivaizdu, kad 2020 m. kovo 31 d. nutarimas M. V. buvo surašytas dar neįsiteisėjus baigiamajam aktui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Akivaizdu, jog vienu metu buvo vykdomi du procesai – ikiteisminis ir administracinis. Nukentėjusysis apie administracinį procesą nebuvo informuotas, viskas vyko jam už akių, kol dar buvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo įsiteisėjimo. Todėl, pareiškėjo manymu, priimtas nutarimas yra negaliojantis. Antra, R. O. ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi dėl M. V. neteisėtų veiksmų patyrė 186 Eur žalą, kurios M. V. iki šios dienos neatlygino. Be to, skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, jog „po ko iš bokalo išsipylė raudonos spalvos gėrimas ir apgadino R. O. drabužius – švarką ir baltinius“ patvirtina, jog žala pareiškėjui buvo padaryta. Nukentėjusysis jokių šaukimų ar pranešimų apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą negavo ir akivaizdu, kad jie nebuvo siunčiami, nes R. O. į administracinio nusižengimo bylą nukentėjusiuoju nebuvo įtrauktas, nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas mano, kad skundžiamas nutarimas buvo surašytas šiurkščiai pažeidžiant ANK nuostatas, pažeidžiant nukentėjusiojo teisę į teisminę gynybą, todėl turi būti panaikintas.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas prašyme nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant prašė priimtą nutarimą M. V. atžvilgiu palikti nepakeistą, o papildomai spręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą R. O.. Pripažįsta, kad dėl techninės klaidos pareiškėjas R. O. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje ir kad nebuvo išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas. 2020 m. spalio 7 d. priimtas sprendimas R. O. pripažinti nukentėjusiuoju.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. V. atstovo advokato Audriaus Pėstininko prašyme nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, papildomai nurodoma, kad iš skundo argumentų nėra aišku, kuo nukentėjusiojo netenkina skundžiamas nutarimas, kuriuo M. V. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą. Skunde konstatuojami tariami teisės aktų pažeidimai, tačiau nėra suformuota pozicija, kokio sprendimo administracinio nusižengimo byloje nukentėjusysis siekia, kokia prasmė yra atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje nukentėjusiajam palankus galutinis sprendimas priimtas daugiau nei prieš pusę metų ir šis sprendimas jau yra įvykdytas. Nukentėjusiojo atstovės skunde yra minimas argumentas, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, nes byloje nėra išspręstas padarytos žalos nukentėjusiajam klausimas. Tačiau tame pačiame skunde įvardinama 912 Eur siekiama pripažinimo turtinė žala, kai ANK 665 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik 150 eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. Taigi, konkrečiu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija negalėjo priimti sprendimo dėl turtinės žalos ir tokio sprendimo negalėtų priimti nukentėjusiojo atstovės skundo patenkinimo atveju. Turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimas konkrečiu atveju galimas tik civilinio proceso tvarka, todėl ir šis skundo argumentas vertintinas kaip formalus, nukreiptas vien į savitikslį proceso atnaujinimą, kas absoliučiai prieštarauja administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, proceso operatyvumo principui, įtvirtintam ANK 563 straipsnyje. Be to, nukentėjusiojo įvardinti turtinės žalos dydžiai nėra grindžiami jokiais dokumentais ir yra labai abejotini, todėl išspręsti turtinės žalos dydžio klausimą, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nebūtų jokių galimybių. Prašyme taip pat teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato jokių nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo atidėjimų. Savaime suprantamu įvardintas skundo argumentas, kad „nepasibaigus vienam procesui, negali vykti kitas procesas“, lengvai paneigiamas kasacinio proceso pavyzdžiu, kai kasacinis procesas vyksta dėl įsiteisėjusių ir jau vykdomų teismų sprendimų. Taip pat administracinio nusižengimo byloje yra 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato raštas nukentėjusiojo R. O. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuris paneigia skundo argumentus, kad nukentėjusiajam apie skundžiamą 2020 m. kovo 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje tapo žinoma tik 2020 m. rugsėjo 15 d. Todėl laikytina, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir apskritai nenagrinėtinas, vadovaujantis ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Be to, skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti. Skundas paduotas advokatės Deimantės Drąsutavičienės, kuri nepateikė advokato įgaliojimų patvirtinančio advokatų kontoros išduoto orderio, kaip tai numatyta ANK 585 straipsnio 3 dalyje. Tai dar vienas pagrindas atsisakyti priimti skundą (ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. O. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad skundžiamo nutarimo M. V. atžvilgiu jis nebuvo gavęs, nors jo atstovė kelis kartus bandė susiekti su policijos komisariato atstovais. Tik vėliau sužinojo apie priimtą nutarimą ir tai jam buvo naujiena, nes jis, kaip nukentėjusysis, buvo eliminuotas iš proceso, nors patyrė nuostolius, kurie iki šiol jam nėra atlyginti.
Pareiškėjo atstovė advokatė Deimantė Drąsutienė teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad skundžiamas nutarimas buvo surašytas nukentėjusiajam nežinant ir tokiu būdu buvo apribotos jo procesinės teisės, numatytos ANK 578 straipsnyje. Policija sutinka su savo neteisėtais veiksmais, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir spręsti tik žalos atlyginimo klausimą. Advokatės manymu, patenkinus tokį policijos prašymą, nukentėjusiajam būtų atimta galimybė skųsti institucijos priimtą nutarimą, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas institucijos prašymas skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. V. atstovas advokatas Audrius Pėstininkas pateikė prašymą skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėjama institucijos atstovui, administracinėn atsakomybėn patrauktai M. V. ir jos atstovui advokatui Audriui Pėstininkui teismo posėdyje nedalyvaujant, nes jų neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nors skundžiamame nutarime iš esmės nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jam buvo padaryta turtinė žala. Pareiškėjas skunde pažymi, kad baudžiamojoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, kurį nutraukus atsirado ši administracinio nusižengimo byla, jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
ANK 578 straipsnyje numatyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusysis administraciniame procese gali būti apklaustas kaip liudytojas.
ANK 579 straipsnis reglamentuoja nukentėjusiojo teises ir pareigas. Nukentėjusysis turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus; 3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius; 9) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09948-19 dėl viešosios tvarkos pažeidimo būtent pagal nukentėjusiojo R. O. pareiškimą dėl 2019 m. kovo 10 d. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ kilusio konflikto tarp lankytojų ir apsaugos darbuotojo, kurio metu jam buvo padaryta apie 912 eurų dydžio turtinė žala, taip pat buvo sugadinti marškiniai ir švarkas. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įtariamųjų kaltę pagrindžiančių duomenų ir nutarimo nuorašas perduotas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti (b.l. 9-13).
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad M. V. Vilniaus miesto 2 policijos komisariate 2020 m. kovo 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13-ANR_P-876-202, kuriame nurodoma, kad ji 2019 m. kovo 10 d., apie 01.24 val., viešoje vietoje - naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (organizme esant ne mažiau kaip 0,94 promilės alkoholio), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – apsaugos darbuotojams vedant I. V. link išėjimo, trukdė jiems išvesti nepageidaujamą asmenį iš klubo, tampė apsaugos darbuotojus už drabužių, po ko iš bokalo išsipylė raudonos spalvos gėrimas ir apgadino R. O. drabužius – švarką ir baltinius, sudaužė gėrimų bokalą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais M. V. buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalį (b.l. 16). Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-820-2020 M. V., už nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 85 eurų bauda (b.l. 17).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo pat administracinio nusižengimo protokolo iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos R. O. bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nebuvo pripažintinas nukentėjusiuoju, jam apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apskritai nebuvo pranešta, nors skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, jog M. V. „<...> iš bokalo išsipylė raudonos spalvos gėrimas ir apgadino R. O. drabužius – švarką ir baltinius“ patvirtina, jog žala pareiškėjui buvo padaryta. Be to, kaip teigiama skunde, R. O. ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi dėl M. V. neteisėtų veiksmų patyrė 186 Eur žalą, kurios M. V. iki šios dienos jam neatlygino. Tad esant įstatyme numatytoms sąlygoms, šioje administracinio nusižengimo byloje R. O. turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju ir jam turėjo būti suteikta galimybė naudotis visomis ANK 579 straipsnyje numatytomis nukentėjusiojo asmens teisėmis. Pažymėtina tai, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, šios aplinkybės neginčijo, savo atsiliepime nurodydama, kad R. O. dėl techninės klaidos nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir nebuvo išspręstas administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos klausimas. Institucija tik 2020 m. spalio 7 d. nutarimu, t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo nutarimo priėmimo, pripažino R. O. nukentėjusiuoju ir prašė teismo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą bei papildomai išspręsti turtinės žalos R. O. atlyginimo klausimą (b.l. 19, 23-24).
Įvertinus šias aplinkybes yra akivaizdu, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą M. V. atžvilgiu, neužtikrino nukentėjusiojo teisių, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl besąlygiškai naikintinas, nes sprendimas priimtas padarius esminį procesinį pažeidimą – iš esmės užkirtus suinteresuotam asmeniui, t. y. nukentėjusiajam, galimybes pasinaudoti ANK numatytomis jam, kaip nukentėjusiajam, suteiktomis teisėmis, be kita ko – teise dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, duoti parodymus, teikti bylai reikšmingus dokumentus ir pan., be kita ko – ir teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą. Aukščiau nurodytos aplinkybės lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai, pašalinant esamus trūkumus, išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir sudarius galimybę administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvauti nukentėjusiajam, išklausius jo paaiškinimus ir įvertinus naujai pateiktus duomenis priimti sprendimą.
Be to, iš skundo turinio matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės M. J. 2020 m. vasario 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutarimo nuorašą perduoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenai pradėti įsiteisėjo tik 2020 m. birželio 16 d., Vilniaus apygardos teismui patenkinus prokuroro skundą ir palikus galioti jo priimtą nutarimą. Akivaizdu, kad skundžiamas 2020 m. kovo 31 d. nutarimas buvo priimtas dar neįsiteisėjus prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą. Esant tokiai situacijai, sutiktina su skundo argumentu, kad skundžiamas nutarimas negalėjo būti priimtas tol, kol dar buvo keliamas ginčas dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismas priimtų priešingą sprendimą ir ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas, būtų kilusi grėsmė, kad būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas.
Pažymėtina, kad nors Institucija atsiliepime prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistu ir spręsti tik turtinės žalos R. O. atlyginimo klausimą, visgi toks sprendimas negali būti priimamas, kadangi ANK nenumato jokios galimybės administracinio nusižengimo byloje priimti papildomus sprendimus, t. y. išspręsti klausimus, kurių, priimdama nutarimą, nesprendė Institucija. Juolab tokioje situacijoje nukentėjusiajam taip pat būtų apribotos galimybės viso proceso metu realizuoti savo procesines teises, numatytas ANK 579 straipsnyje. Tad nustačius esminius proceso teisės pažeidimus bylos nagrinėjimo eigoje, nepripažįstant R. O. nukentėjusiuoju ir neužtikrinant jam ANK 579 straipsnyje numatytų teisių bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismas neturi pagrindo spręsti žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. O. klausimą, nagrinėdamas tik šio asmens skundą.
M. V. atstovas advokatas Andrius Pėstininkas prašyme be kita ko nurodė, kad nagrinėjamas skundas buvo paduotas advokatės Deimantės Drąsutavičienės, kuri nepateikė advokato įgaliojimų patvirtinančio advokatų kontoros išduoto orderio, todėl, vadovaujantis ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, šis skundas negalėjo būti priimtas, nes jis paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikta atstovavimo sutartis, pasirašyta kliento R. O. ir advokatės Deimantės Drąsutienės (b.l. 8). Šioje atstovavimo sutartyje be kita ko nurodyta, kad advokatei Deimantei Drąsutavičienei yra pavedama atstovauti kliento R. O. interesus bei naudotis visomis teisėmis, numatytomis ANK 585 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir nustatyta tvarka skųsti priimtus sprendimus. Tad duotu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad advokatė Deimantė Drąsutavičienė skundą pareiškėjo R. O. vardu pateikė neturėdama tam jokių įgaliojimų, kadangi byloje esanti atstovavimo sutartis laikytina procesiniu dokumentu, patvirtinančiu advokato teisę atstovauti konkretų asmenį administracinio nusižengimo bylos procese, juo labiau, kad pareiškėjas R. O. teismo posėdžio metu palaikė jo vardu advokatės pateiktą skundą ir prašė jį tenkinti.
Dėl advokatas Andriaus Pėstininko prašyme nurodytos aplinkybės, jog skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, pažymėtina, kad ANK 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Pareiškėjas R. O. ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad skundžiamo nutarimo M. V. atžvilgiu po jo priėmimo jie nebuvo gavę, advokatė kelis kartus bandė susiekti su komisariato atstovais, tačiau jai to padaryti nepavyko. Jie tik žymiai vėliau sužinojo apie priimtą nutarimą ir jiems tai buvo didelė staigmena, o patį nutarimą gavo tik susisiekę su komisariato vadovu. Šie paaiškinimai byloje nėra paneigti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatei Deimantei Drąsutavičienei skundžiamas nutarimas buvo išsiųstas tik 2020 m. rugsėjo 15 d. (b.l. 5, 6), advokatė skundą policijai išsiuntė 2020 m. spalio 4 d. (b.l. 7) ir VPK jis buvo užregistruotas 2020 m. spalio 5 d. (b.l. 2), t.y. nepraleidus skundo padavimo termino. Atitinkamai aplinkybė, kad R. O. faktiškai gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą nutarimo nuorašą, išsiųstą 2020 m. balandžio 6 d. lydraščiu (b. l. 18) (jis posėdžio metu tai neigė), byloje nėra.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia tenkinti pareiškėjo R. O. skundą, paduotą jo vardu advokatės Deimantės Drąsutienės, kadangi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 13-ANR_N-820-2020 buvo priimtas esmingai pažeidus ANK 579 straipsnio, numatančio nukentėjusiojo teisę dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus bei ANK 629 straipsnio, numatančio, kad administracinių nusižengimų bylos gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant nukentėjusiajam tik jei jam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdį, nuostatas. Patenkinus skundą byla grąžintina ją pateikusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, klausimas dėl pareiškėjo patirtų išlaidų už teisines paslaugas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes procesas bylą grąžinus institucijai nėra pabaigtas (t. y. panaikinus nutarimą, šioje stadijoje M. V. nelaikytina administracine tvarka nubaustu asmeniu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo R. O. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. kovo 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-820-2020 ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.