Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-579/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
1S-143-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00366-2007-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
T. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00366-2007-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. gruodžio 17 d. priimtą nutarimą Nr. 95-543 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) MGL dydžio bauda, kuri Kauno apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartimi pakeista 5 (penkių) parų arešto bausme. Haldeno apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Haldeno apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su BK 199 straipsnio 2 dalimi, galutinė bausmė nustatyta 6 (šešeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. 2010 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2008 m. kovo 7 d. ir 2009 m. spalio 19 d. nutartimis nustatytos bausmės ir galutinė bausmė paskirta 6 (šešeri) metai 6 (šeši) mėnesiai 5 (penkios) dienos laisvės atėmimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį (13 epizodų), 300 straipsnio 1 dalį (27 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Haldeno apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi pagal BK 199 straipsnio 2 dalį suderinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. 2012 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, nustatytos 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, 2009 m. spalio 19 d. nutartimi bei 2010 m. sausio 6 d. nutartimi, ir galutinė bausmė paskirta 9 (devyneri) metai laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimas, T. P. nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių 1 (vienos) dienos lygtinai paleistas 2014 m. kovo 27 d. 2016 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir T. P. pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės.

3. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. 2017 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ištaisyta 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

4. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-543 nutarta taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistojo elgesys vertinamas kaip nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jis įvykdė jam skirtas rekomendacijas, dirba VĮ „Mūsų amatai“ siuvėjo vienetininko pareigose, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, todėl padaryta išvada, kad T. P. sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals.

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad T. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, akivaizdžiai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo – du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Tai ne pirmasis T. P. teistumas, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, kas rodo, jog jis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, todėl nėra vertas probacijos.

Šalies argumentai

7. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė jo baustumą drausmine tvarka. Jis drausmine tvarka baustas tik vieną kartą, o jo padarytas drausmės pažeidimas nebuvo šiurkštus. Už aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse yra skatintas penkis kartus. Atvykęs į pataisos namus, iš karto pareiškė norą dirbti ir nuo 2017 m. sausio 9 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“. Pataisos įstaigoje įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus kvalifikaciją. Lygtinio paleidimo atveju turi galimybę įsidarbinti UAB „E.“. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose užimtumo programose, taip pat sporto ir kultūriniuose renginiuose.

7.2. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas neįvertino, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, netoleruoja kriminalinių subkultūrų, pagal galimybes dengia priteistą ieškinį. Išėjęs į laisvę, planuoja gyventi kartu su žmona ir sūnumi, dėl gyvenamosios vietos problemų neturi. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas daugiausia dėmesio skyrė jo praeities elgesiui, tačiau šiuo metu jis yra pasikeitęs. Pataisos įstaigoje vedė, jam gimė sūnus, todėl šiuo metu jo gyvenimo tikslas yra būti su šeima.

7.3. Nuteistasis taip pat pateikė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigoja niekada nenusikalsti ir nepažeisti jam paskirtų teismo apribojimų, nuoširdžiai juos vykdyti. Jis nekelia grėsmės visuomenei, buvo du kartus išleistas iš pataisos įstaigos trumpalaikėms išvykoms į namus ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Nuteistasis pasižada visapusiškai rūpintis savo sūnumi, įsidarbinti ir būti doru, įstatymus gerbiančiu piliečiu.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

11. Nuteistasis T. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti, ar jam tikslinga taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 27 balai. Net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

12. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2017 m. sausio 9 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Pataisos įstaigoje jis mokėsi ir įgijo kompiuterio projektavimo operatoriaus kvalifikaciją. Be to, T. P. pastoviai bendrauja su savo šeimos nariais, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, yra ne kartą skatintas už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Vis dėlto, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

13. Kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Teisėjų kolegija sutinka, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netiksliai nurodė nuteistojo baustumų drausmine tvarka skaičių, tačiau ši aplinkybė reikšmingos įtakos T. P. lygtinio paleidimo svarstymui neturi, nes, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Jis tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, dėl ko vieną kartą, o ne du buvo baustas griežčiausia drausmine nuobauda – dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo perkeltas penkiolikai parų į kamerų tipo patalpas. Kitais dviem atvejais nuobaudos nebuvo skirtos, pirmąjį kartą pravestas auklėjamasis pokalbis, o antrąjį kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors drausminės nuobaudos šiais atvejais nebuvo skirtos, negalima laikyti, jog T. P. elgėsi pavyzdingai. Pažymėtina, kad jo gautoji drausminė nuobauda buvo panaikinta tik 2018 m. gegužės 23 d., ji buvo gauta už šiurkštaus, o ne mažareikšmio pažeidimo padarymą, kas liudija, jog nuteistojo nusikalsti linkusi mąstysena bei elgsena nėra itin pakitusi.

14. Nors T. P. nesutinka, kad būtų vertinami jo praeities poelgiai, tačiau apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis kartą jau buvo paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, tačiau tai neužtikrino sėkmingos probacijos. 2016 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi T. P. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą bausmės dalį. Nutartyje konstatuota, kad T. P. 2015 m. lapkričio 9 d. yra baustas už administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Nuo 2015 m. gruodžio 21 d. jis buvo ieškomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato. Probuojamasis į Kauno probacijos skyrių jam nurodytu laiku neatvyko, probacijos skyriaus pareigūnams nuvykus į T. P. gyvenamąją vietą, pastarasis nebuvo rastas, jo mama nurodė, kad sūnus yra sulaikytas (duomens neskelbtini). Be to, jo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Padaryta išvada, kad T. P. nesilaiko probacijos sąlygų, tokiu būdu jis nepateisino teismo jo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės integruotis į visuomenę ir būti nuo visuomenės neizoliuotam. 2016 m. gegužės 18 d. nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kuriuo remiantis 2016 m. gruodžio 13 d. T. P. buvo konvojuotas iš (duomens neskelbtini) ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. 2017 m. balandžio 3 d. jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kurią jis įvykdė lygtinio paleidimo metu. Sugrąžintas į įkalinimo įstaigą, T. P. ir toliau nesilaikė nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, dėl ko, šioje nutartyje jau aptarta, buvo svarstytas drausminėje komisijoje bei baustas drausmine tvarka. Tai, kad pastaruoju metu jis stengiasi elgtis pozityviai, yra kelis kartus išleistas iš pataisos įstaigos trumpalaikių išvykų į namus, iš kur sugrįžo laiku, nepažeisdamas nustatytų sąlygų, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad pavyzdingai elgtis jis sugebės ir ilgesnį laikotarpį nei 2-3 dienos, skiriamos pabūti su šeima bei artimaisiais.

15. Teisėjų kolegija pastebi, kad T. P. turi problemų dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau šios savo priklausomybės nepripažįsta, kas neabejotinai gali apsunkinti jo probaciją. Nuteistasis yra pripažinęs, kad laisvėje yra bandęs įvairių narkotinių medžiagų. Nuo 2004 m. kovo 22 d. Kauno priklausomybės ligų centre jis yra įrašytas į priežiūros dispanserinę grupę, diagnozė – konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant narkotikus, nuo 2006 m. gruodžio 7 d. priklausomybės ligų centre nebesilankė. Lygtinio paleidimo metu – 2015 m. rugsėjo 17 d. jis buvo sulaikytas su narkotine medžiaga – kokainu, kuris teigė buvo skirtas jo asmeniniam vartojimui. Nors pataisos įstaigoje narkotinių medžiagų vartojimas nėra fiksuotas, tačiau narkotinių medžiagų gavimas PN yra apsunkintas, vykdoma griežta įnešamų daiktų kontrolė. Vis dėlto, aukštesniajam teismui pateikta medžiaga liudija, kad vos išėjęs į laisvę, paleistas lygtinai, T. P. grįžo prie narkotinių medžiagų vartojimo, dėl ko buvo baustas tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka. Tai, kad nuteistasis priklausomybę narkotinėms medžiagoms neigia, nelanko jokių programų, skirtų šių medžiagų vartojimo prevencijai, tik patvirtina, kad jis negeba identifikuoti turimų probleminių sričių bei jų efektyviai spręsti.

16. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad T. P. nemano turįs kokių nors problemų, kurių negalėtų pats išspręsti. Jis kartojo tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo ir priėmė netinkamus sprendimus. Nuteistasis ne visada gebėdavo pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, nes buvo linkęs susikoncentruoti ties trokštamomis teigiamomis pasekmėmis, ignoruodamas galimas neigiamas. Tam tikrų situacijų metu jis yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Psichologinės tarnybos specialistė yra pažymėjusi ir tai, kad T. P. savivaizdis ne visada remiasi socialiai priimtinomis normomis bei vertybėmis, jo savivertės jausmas yra aukštesnis už vidutinį. Šie duomenys liudija, kad nuteistojo mąstysenos bei elgsenos problemos vis dar turėtų būti sprendžiamos su pataisos įstaigoje dirbančių specialistų pagalba.

17. Nors T. P. skunde nurodo, kad, paleistas į laisvę, planuoja gyventi kartu su žmona ir sūnumi, nes šeima šiuo metu yra svarbiausias jo gyvenimo prioritetas, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šeima jam nėra apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo, nes paleistas lygtinai, turėdamas pareigą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, jis išvyko į Austriją ir nuo probacijos tarnybos pareigūnų pasislėpė. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad iki suėmimo T. P. gyveno su tėvais šiems nuosavybės teise priklausančiame bute, kur planuoja gyventi ir po galimo lygtinio paleidimo. Taigi, nors rūpesčių dėl gyvenamosios vietos bei gyvenimo sąlygų nuteistasis neturi, tačiau jis sugrįžtų gyventi į tą pačią aplinką, kurioje vartojo narkotines medžiagas bei darė su tuo susijusias nusikalstamas veikas. Sėkmingai probacijai reikšmingos įtakos gali turėti ir tai, kad teismo sprendimu T. P. yra priteista 1863,26 Eur ekstradicijos išlaidų, taip pat pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai dėl 6637,42 Eur įsiskolinimo. Iš nuteistojo atlyginimo išskaičiuota tik 400,04 Eur, kas palyginti su turima padengti suma yra visai nedidelė dalis. Taigi, turimi finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti vėl nusikalsti.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad T. P. nėra itin aktyvus socialinės reabilitacijos dalyvis. Jis daugiau dėmesio skiria pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimui, t. y. maloniam laisvalaikio praleidimui, nei turimų problemų sprendimui. Tai, kad nuteistasis dar nėra vertas švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų, patvirtina ir tai, kad bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, pataisos įstaigos administracijos vertinimu, jo elgesys dar neatitinka lengvosios grupės sąlygų. T. P. pateiktas rašytinis pasižadėjimas būti doru, įstatymus gerbiančiu piliečiu, vertinamas kaip deklaratyvus ir plačiau neanalizuojamas.

19. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Mokytis gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis T. P. turi tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysJurgis KiškisViktoras Preikšas