Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią K. B. jos dukros K. B. atžvilgiu, priteisti išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki jos pilnametystės, iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti K. B. gyvenamąją vietą VŠĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje Tarnyba nurodė, jog atsakovė savo dukros K., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Vaiko tėvystė nenustatyta. Nurodo, jog atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurį augina pati. Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registruota nebuvo. Ieškovo teigimu, 2023-11-10 buvo gautas pranešimas iš VšĮ“ Vilniaus gimdymo namai“, jog K. B. pagimdė moteriškos lyties kūdikį, kurio atsisako. Raštu surašytame pareiškime atsakovė nurodė, jog neturi sąlygų ir lėšų pati auginti naujagimės, todėl prašo ją paimti valstybės globon, jei atsirastų šeima, kuri norėtų įvaikinti. Mergaitės tėvą nurodyti atsisakė. Tarnyba nurodo, kad 2023-11-14 buvo įvertinta vaiko situacija ir nustatytas apsaugos vaikui poreikis; 2023-11-10 užpildytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas, pagal kurį naujagimė laikinai apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčiojo globotojo namuose, Tarnybos mobilios komandos darbui su šeima atsakovė atsisakė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-22305-1153/2023 Tarnybos prašymas leisti paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo buvo patenkintas. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023-12-07 potvarkiu Nr. 955-1398/23 K. B. nustatyta laikinoji globa VšĮ vaikų ir paauglių socialiniame centre. 2023-12-19 mažametė K. buvo aplankyta Tarnybos specialistų. Jo metu nustatyta, kad vaiko laikinoji globa vyksta sklandžiai, vaiku tinkamai rūpinamasi, o vaiko mama per tą laiką su vaiko globėju susisiekusi nebuvo. 2024-02-27 atlikusi K. B. laikinosios globos peržiūrą, nustatė, kad galimybės grąžinti vaiko į biologinę šeimą nėra, todėl kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Atsižvelgiant į mažametės K. B. amžių, sveikatą, poreikius, taip pat į atsakovės amžių pajamas, turinę padėtį, galimybę dirbti, gauti pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, prašo priteisti iš atsakovės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Apribojus atsakovei motinos valdžią, nustatytina mažametės K. B. gyvenamoji vieta VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre

Atsakovė K. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su visais ieškovo reikalavimais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje pateiktu ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. B. jos dukters K. atžvilgiu, priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą, iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikta gimimo įrašo kopija patvirtina, kad atsakovė yra nepilnametės K. B., gim. (duomenys neskelbtini) motina. Tėvystė nenustatyta (el. b. 1t., b. l. 7.). Bylos duomenimis atsakovė, pagimdžiusi kūdikį, 2023-11-10d. pareiškimu jo atsisakė (e. bylos 1t., b. l. b. l. 9,10). Moteriškos lyties naujagimis buvo apgyvendintas VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre (e. bylos 1t., b. l. 12,13). 2023 m. lapkričio 14 d. buvo įvertinta vaiko situacija ir nustatyta, kad yra rizikos veiksnių, kurie gali pakenkti naujagimės raidai, jos saugiam vystymuisi ir augimui (pagrindiniai rizikos veiksniai – vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos (vaiko nepriežiūra); vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu). Atitinkamai buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei priimtas sprendimas netaikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonės, kadangi vaiko motina naujagimės atsisako ir sutinka, kad ja pasirūpintų globėjai (e. bylos 1t. b. l. 14-24). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo leista iš atsakovės paimti K. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 25-29). Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023-12-07 potvarkiu Nr. 955-1398/23 K. B. nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre (e. bylos 1t., b. l . 32). Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje 2023-11-11, 2023-12-15, 2024-01-15 vyko atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdžiai. Šeimai sudarytas pagalbos planas, tačiau savo ketinimų dukros K. atžvilgiu atsakovė nepakeitė (e. bylos 1t., b. l. 34-43). Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas patvirtina, kad K. B. laikinoji globa atitinka geriausius vaiko interesus (e. bylos 1 t., b. l. 44-49).

Remiantis bylos duomenimis bei pačios atsakovės paaiškinimais, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, priežiūros ir auginimo, neatlieka savo, kaip motinos, pareigų, dukters nelanko, išlaikymo neteikia. Nors atsakovei buvo siūloma specialistų pagalba, atsakovė jos atsisakė, savo ketinimų dukros atžvilgiu nepakeitė. Teismo posėdžio metu atsakovė dar kartą patvirtino, kad dukros auginti nesirengia, sutinka, kad ji būti auginama globėjų, ar būtų įvaikinta. Iš to seka, kad atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos dukros neauginti ir duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovė visiškai nesirūpina dukra, šiais veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovės K. B. motinos valdžia nepilnametės K. B. atžvilgiu.

Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 150 Eur dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką D., gim. (duomenys neskelbtini) m., nenustatyta, kad ji būtų riboto darbingumo, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgiant į dukros K. amžių, jos poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš motinos K. B. priteisia 150 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 955-512/24 paskirtais laikinaisiais globėjais. Vaiko laikinos globos metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal teismui pateiktus vaiko globos (rūpybos) peržiūros ir globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktus, vaiko laikinoji globa vykdoma tinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, K. B. gyvenamoji vieta nustatoma su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 7 d. potvarkiu Nr. 955-1398/23 paskirtu laikinuoju globėju, t. y. ,VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre (kodas 300594171).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo byloje nepateikta.

CPK 404 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.

Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose eksplicitiškai įtvirtino besąlyginę tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Kadangi vienintelė formali sąlyga atleisti tokio pobūdžio bylose tėvus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, yra kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taip pat konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turėtų būti atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo ir tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų, taip pat ir teismas nenustato būtinumo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos tokiems tėvams ar vienam iš jų teikimo, tokiu būdu taupant valstybės lėšas, kurios būtų iš esmės tik formaliai išleistos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2024-03-12) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą, kodas 300594171, nepilnametės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų administratore.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, kodas 300594171.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.