Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB) „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismas šio ieškovės prašymo netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį, apeliantė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti papildomo sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantė remiasi CPK 276 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe ištaisyti rašymo apsirikimus. 2022 m. birželio 7 d. preliminariame sprendime buvo padarytos rašymo apsirikimo ir aritmetinės klaidos: preliminaraus sprendimo aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse vietoje 242 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą klaidingai nurodyta 130 Eur išlaidos advokato pagalbai suma, atitinkamai, klaidingai nurodyta bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, t. y., vietoje 251 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos klaidingai nurodyta 130 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

7.2. Nagrinėjamu atveju preliminariame sprendime ir vykdomajame rašte klaidingai nurodytos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos dokumentais pridėtais prie ieškinio ir teismo priteistos pilna apimtimi ir šių klaidų ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, todėl ieškovas pagrįstai prašė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti ieškovei atnaujinti terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gruodžio 7 d. prašymu pirmosios instancijos teismui, ieškovė siekė taikyti papildomo procesinio sprendimo institutą, numatytą CPK 277 straipsnyje. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

12. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jeigu susiklosto aukščiau minėtos sąlygos, galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių šį terminą praleido (CPK 78 straipsnis). Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, ir į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių pagrįstų ar teisėtų priežasčių, kurios leistų teismui tenkinti prašymą terminą atnaujinti. Ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys (ieškovė tik perduodama vykdomąjį raštą antstoliui pastebėjo, kad jos naudai priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos) nelaikytinos svarbiomis. Ieškovė yra juridinis asmuo, atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl jai taikytini didesni rūpestingumo standartai, vertinant procesinių terminų praleidimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškiniu pati ieškovė teikė aiškiai apibrėžtą reikalavimą priteisti būtent 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, nors su ieškinio priedais ir teikė PVM sąskaitą faktūrą apie patirtas 242 Eur išlaidas, tad argumentai, kad ieškovė tik vykdymo procese pastebėjo ne visas jai priteistas išlaidas, nors būtent dėl tokio dydžio ir teiktas reikalavimas, nelaikytini svarbiu pagrindu CPK 277 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino atnaujinimui.

14. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors prašymas pirmosios instancijos teismui teikiamas, siekiant taikyti papildomo sprendimo institutą, atskirasis skundas grindžiamas jau CPK 276 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymą.

15. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, o inicijavo papildomo sprendimo priėmimo klausimą, dėl rašymo apsirikimo instituto taikymo plačiau nepasisakytina.

16. Vis dėl to svarbu paminėti ir tai, kad vienas iš ieškovės prašymo atmetimo pagrindų yra tas, kad ieškovė kartu su prašymu atnaujinti terminą nepateikė procesinio dokumento – prašymo, atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti praleistas terminas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios aplinkybės yra pagrindas procesinių dokumentų trūkumų instituto taikymui, įpareigojant šalį atlikti veiksmą, kuriam atlikti praleistas terminas (šiuo atveju teikti prašymą priimti papildomą sprendimą). Kartu spręstina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius svarbių priežasčių procesinio termino dėl papildomo sprendimo priėmimo atnaujinimui, ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės procesinei atskirojo skundo nagrinėjimo baigčiai.

17. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieškovei atnaujinti procesinį terminą kreiptis dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.