- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-2618-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00903-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl priverstinės hipotekos nustatymo, trečiasis asmuo byloje AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., prašydama nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , iki bus visiškai įvykdytas teismo sprendimu patvirtintos sutarties 1.6 p. dėl 29 900 EUR išmokėjimo jai. Nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovei 29 900 EUR kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę dalį bendrame turte. Atsakovas šios kompensacijos nėra pradėjęs mokėti, jos mokėjimas nėra užtikrintas. Ieškovė taip pat nurodė, kad po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam įregistravo sutartinę hipoteką. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė nustatyti atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimu patvirtintos sutarties 1.6 p. numatyta, kad atsakovas savo buvusiai sutuoktinei ne vėliau kaip po penkerių metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo sumokėti 29 900 EUR dydžio kompensaciją. Pasak atsakovo, prievolei įvykdyti numatytas penkerių metų atidedamasis terminas, prievolės įvykdymas dalimis nenumatytas, todėl nėra jokio pagrindo kaltinti atsakovą šios prievolės pažeidimu ar vengimu ją vykdyti. Atsakovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo turėjo daug finansinių įsipareigojimų, teikė materialinę pagalbą ieškovės ir atsakovo pilnamečiam sūnui J. K., turėjo atsiskaityti su banku už įsigytą butą. Atsakovas nurodė, kad jokių ketinimų parduoti savo turtą neturi, už minėtą būstą atsakovas skolingas bankui, kito nekilnojamojo turto neturi, niekuo nepagrįstas ieškovės argumentas, kad jis vengs mokėti ieškovei įsiskolinimą.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam butui, kuris hipotekos lakštu Nr. 01120100009163 yra įkeistas bankui įsipareigojimams pagal 2007-10-23 Kredito sutartį Nr. 07-117842-FA užtikrinti. Šia kredito sutartimi bankas suteikė atsakovui 21 818,42 EUR dydžio kreditą. Už įsipareigojimų pagal minėtos kredito sutarties tinkamą vykdymą, 2007-10-23 Laidavimo sutartimi, laidavo A. K.. Tenkinus ieškinį būtų nepagrįstai apribotos banko ir skolininko teisės keisti hipoteka užtikrintą prievolę nesant ieškovės sutikimo, todėl dėl šios aplinkybės ieškovės A. K. prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo neturėtų būti tenkinamas. Be to, nėra pagrįstų įrodymų dėl priteistos kompensacijos nesumokėjimo ar atsisakymo ją sumokėti ateityje, kadangi ieškovė reikalavimą grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad atsakovas V. K. galimai ateityje neįvykdys prievolės.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino - nustatė priverstinę hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teise įregistruotas atsakovo V. K. vardu, kreditoriaus A. K. reikalavimams 29 900 EUR sumai pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimą užtikrinti. Priverstinės hipotekos terminas nustatomas iki bus visiškai įvykdytas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.6. punktas dėl 29 900 EUR išmokėjimo ieškovei; priteisė iš atsakovo V. K. ieškovės A. K. naudai 1134 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad 2007-11-05 teismo sprendimu nustatyta atsakovo pareiga ieškovei sumokėti 29 900 EUR sumai kaip kompensacija ieškovei už atsakovui nuosavybes teise tekusį turtą natūra - butą, esantį (duomenys neskelbtini) , nevykdomas. Nors iki sumokėjimo termino pabaigos 2012-12-05 dar yra laiko, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad beveik per 4,5 metų atsakovas nurodytos prievolės nepradėjo vykdyti, be to, 2010-08-11 perleido savo motinai I. K. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , o butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau šis turtas yra apsunkintas sutartine hipoteka, nuo 2010-06-19 įkeistas kreditoriui „Swedbank“, AB užtikrinant atsakovo prievolę pagal 2007-10-23 kredito sutartį Nr. 07-117842-FA, prievolės dydis 21818,42 EUR, o atsakovo skola bankui 2011-10-06 dienai sudarė 16 665,12 EUR, todėl laikė tikslingu nustatyti atsakovo turtui hipoteką.
Teismas pažymėjo, kad nustačius priverstinę hipoteką skolininko interesai nebus suvaržyti labiau nei tai yra būtina, nes įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis), o hipoteka yra papildoma (akcesorinė) prievolė, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto.
Teismo vertinimu, kito hipotekos kreditoriaus – trečiojo asmens „Swedbank“, AB interesai taip pat nebus pažeisti. Ieškovės reikalavimo 29 900 EUR ir hipotekos kreditoriaus reikalavimų (16665,12 EUR) bendra suma nesiekia šalių įkainoto turto vertės (200 000 Lt), todėl iš įkeisto ir įkeičiamo daikto, šiuo atveju buto vertės, būtų patenkinti abiejų kreditorių reikalavimai. O pagal CK 4.193 str. anksčiau padavęs prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditorius gali būti įpareigotas atlyginti vėliau padavusio prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditoriaus nuostolius.
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reguliuojančias hipoteką bei nuosavybės teisių gynimą, pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodymų vertinimą, todėl jis turi būti panaikintas.
Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė nepagrindė priverstinės hipotekos nustatymo būtinumo, tik nurodė, kad, jos manymu, priverstinės hipotekos nustatymas nepažeidžia skolininko, t.y. atsakovo interesų disponuoti daiktu, ir tik tiek, kiek tai neprieštarauja hipotekos kreditoriaus interesams. Tokie ieškovės samprotavimai neįrodo, kad atsakovas neįvykdys teismo nustatytos prievolės sumokėti ieškovei 29 900 EUR kompensacijos. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas viešai atsisakė ar ateityje atsisakys prievolės vykdymo, byloje ieškovė neįvardijo, kokius būtent socialiai reikšmingus gėrius teismas privalo apginti arba apgins, nustatydamas priverstinę hipoteką. Be to, teismas jokių realiai egzistuojančių aplinkybių, liudijančių ypatingų ir individualių ieškovės interesų pažeidimą, nenustatė, neįvardijo, kokie būtent ypatingi ir individualūs ieškovės interesai yra ar bus pažeisti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog teismas, tenkindamas ieškinį dėl priverstinės hipotekos ir turėdamas duomenų apie tai, kad ginčo butui jau yra pritaikyta sutartinė hipoteka AB Swedbank naudai, pažeidė banko turtinius interesus ir dėl to neproporcingai pažeidė atsakovo turtinius interesus, nes de facto apribojo jam galimybę keisti hipoteka užtikrintą prievolę, didinant ar mažinant kredito apimtį, nes esant priverstinei hipotekai, šiam veiksmui atlikti bus privalomas paskesnio hipotekos turėtojo sutikimas, kas taptų neįmanomu ir taip apsunkintų ar padarytų neįmanomu prievolės įvykdymą pačiai ieškovei. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo patikrinti sprendimo suderinamumą su paskolos sutarties sąlygomis, kas leistų objektyviai padaryti išvadą, ar toks sprendimas ženkliai nepablogina atsakovo padėties ir neriboja jo teisių.
Teismas, pažeisdamas CPK 178 str., netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi atsakovui įrodžius savo teiginius, ieškovė turėjo paneigti atsakovo teiginius, tačiau vadovavosi duomenimis, kurie neatitinka visų įrodymų požymių, ir savo teiginių neįrodė.
Atsiliepimas
Ieškovė A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ji nesutinka su V. K. skundo argumentais, nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, teisingai taikė teisės normas, taikytinas nagrinėjamame ginče. Pažymėjo, kad atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį teismas nustatė priverstinę hipoteką 2010 m. birželio 15 d. hipotekos sutartimi, neišmokėjęs jai nei dalies teismo priteistos kompensacijos, įkeitė bankui, o kitą jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , padovanojo savo motinai, tokiu būdu atsakovas faktiškai atėmė iš ieškovės galimybę per protingą terminą po 2012-12-05 gauti 29 900 EUR kompensaciją jos dalį bendrame turte.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į skundą prašo skundą tenkinti. Sutinka, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad teismas nustatė priverstinę hipoteką apeliantui priklausančiam butui, kuris hipotekos lakštu yra įkeistas trečiajam asmeniui AB „Swedbankas“ įsipareigojimams pagal 2007-10-23 Kredito sutartį užtikrinti. Šia kredito sutartimi Bankas suteikė atsakovui 21 818,42 EIR dydžio kreditą. Už įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutarties vykdymą 2007-10-23 laidavimo sutartimi laidavo ieškovė. Nustačius priverstinę hipoteką yra nepagrįstai apribotos Banko ir skolininko teisės keisti hipoteka užtikrintą prievolę, nesant ieškovės sutikimo, todėl dėl šios aplinkybės trečiojo asmens manymu turi būti atsakovo skundas tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl materialinės teisės normų, reguliuojančių hipoteką bei nuosavybės teisių gynimą, pažeidimo bei netinkamo procesinės teisės normų reguliuojančių įrodinėjimo pareigų paskirstymo ir įrodymų vertinimo pritaikymą.
Kolegija nesutinka, kad teismas nenustatė priverstinės hipotekos taikymo būtinumo.
Hipotekos, kaip daiktinės teisės, paskirtis yra skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimas, todėl teismas pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu yra priimamas arba jau yra priimtas teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo patenkinimo ir jeigu iš bylos aplinkybių matyti, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.
Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus.
Nagrinėjamoje byloje teismas motyvavo, kad Vilniaus miesto 3-iojo teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu yra patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje atsakovas įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 5 d. sumokėti ieškovei 29 900 EUR dydžio kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnės vertės turto dalį (b.l. 5-6). Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad per laikotarpį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2007-12-05 jis būtų ieškovei sumokėjęs bent dalį šios sumos. Tuo tarpu nustatyta, kad atsakovas 2010-08-11 perleido motinai I. K. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (atskirojo skundo medžiaga, b.l. 26-27); butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau šis turtas yra apsunkintas sutartine hipoteka, nuo 2010-06-19 įkeistas kreditoriui AB „Swedbank“, užtikrinant atsakovo prievolę pagal 2007-10-23 kredito sutartį Nr. 07-117842-FA, prievolės dydis 21818,42 EUR (b.l. 72-76). Šių nustatytų bylos aplinkybių visuma, tiksliau apelianto veiksmai po 2007-11-05 sprendimo, teismui ir buvo pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimas dėl skolos išmokėjimo gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti, nes atsakovas vieną nekilnojamojo turo objektą perleido, o kitą įkeitė bankui, todėl atsakovui taip elgiantis su savo nekilnojamuoju turtu, gali susidaryti situacija, kad jam nesumokėjus ieškovei skolos, neturės turto, į kurį galima būtų nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, ką jis ir siūlo ieškovei daryti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ir šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo tam tikras terminas, tačiau, kaip jau minėta, priverstinė hipoteka gali būti nustatyta ir egzistuojančiai prievolei, kuriai vykdyti nesuėjęs terminas. Be to, kolegija pažymi, jog prievolės įvykdymo terminas sueina šiek tiek daugiau nei po mėnesio nuo šios nutarties priėmimo dienos, todėl apeliantui sumokėjus ieškovei skolą, priverstinė hipoteka galės būti baigta (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad apeliantas neginčija, jog nagrinėjamoje byloje yra visos kitos sąlygos, kurios būtinos, kad galėtų būti registruojama priverstinė hipoteka: 1) teismo sprendimu yra patenkinti kreditoriaus reikalavimai išieškoti pinigus; 2) nustatyti priverstinę hipoteką prašo kreditorius, kurio naudai priimtas teismo sprendimas; 3) kreditorius, prašantis skolininko turtui nustatyti priverstinę hipoteką, teismui nurodė konkretų skolininko turtą, galintį būti hipotekos objektu. Esant šių sąlygų visetui, gali būti priimamas teismo sprendimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu patenkintiems reikalavimams užtikrinti. Kolegija nedetalizuoja šių sąlygų, tik nurodo tai, jog nesutinka su apelianto išdėstytu, kad įstatymų leidėjas galimybę nustatyti priverstinę hipoteką sieja su socialiai reikšmingu teisiniu gėriu, kaip prioritetinis vaikų teisių ir interesų gynyba, nes apelianto nurodytas socialiai reikšmingas gėris galimas kaip viena iš aplinkybių, kai reikalinga nustatyti priverstinę hipoteką, tačiau tam turi būti aukščiau nurodytos trys sąlygos, kurios teismo ir buvo nustatytos.
Taip pat kolegija nesutinka su apelianto nurodytu argumentu, kad teismas nustatydamas hipoteką iš esmės pažeidė ne tik jo, bet ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ interesus. Kaip jau minėta, apeliantui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2010-06-19 įkeistas kreditoriui AB „Swedbank“, užtikrinant atsakovo prievolę pagal 2007-10-23 kredito sutartį Nr. 07-117842-FA, prievolės dydis 21 818,42 EUR (b.l. 72-76), atsakovo skola bankui 2011-10-06 dienai sudarė 16 665,12 EUR ( b.l. 70). Hipoteka neeliminuoja paskesnio įkeisto daikto įkeitimo galimybės, nebent ankstesnėje hipotekos sutartyje (lakšte) numatytas toks apribojimas (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Tačiau net ir toks susitarimas negali apriboti galimybės nustatyti ir registruoti priverstinę hipoteką, kuri nustatoma, nepriklausomai nuo daikto savininko valios. Savo ruožtu priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu galimybės negali varžyti ir sutartinės hipotekos kreditoriaus valia, nes šio kreditoriaus teisių apsauga užtikrinama, vadovaujantis įstatymo nuostata, pagal kurią numatyta, jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką (nepriklausomai nuo jos rūšies) padavimo laiką eilės tvarka (CK 4.193 straipsnio 2 dalis). Hipotekos kreditorių reikalavimų patenkinimas yra pagrindinis šios užtikrinimo priemonės tikslas. Apelianto nurodyti jam sudaromi apribojimai dėl sutartinės hipotekos pakeitimo galimybės – mažinti ar didinti kredito apimtį, tuo tikslu keisti sutartį, nelaikytinos esminėmis sutartinės hipotekos sutarties sąlygomis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad iš esmės pažeidžia ieškovo teises, o taip pat ir AB „Swedbank“ teises.
Kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog teismas netinkami vertino įrodymus ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes kaip jau kolegija konstatavo, ieškovė pateikė įrodymus, kuriuos įvertinęs teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl priverstinės hipotekos nustatymo galimybės, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas, taikant koeficientą 1,5, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (šiuo metu 850 Lt). Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos viršija nustatytą užmokesčio dydį, todėl jai iš atsakovo priteistina 1275 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv, (duomenys neskelbtini), 1275 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).