Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo jo žmona su vaikais bei važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juostą. Bevažiuojant apie 20 km/h greičiu jis pamatė, kaip jam iš dešinės pusės iš kitos eismo juostos pradėjo rikiuotis troleibusas, jis dar bandė signalizuoti troleibuso vairuotojui, tačiau vairuotojas į signalus nereagavo, troleibusas nerodydamas jokio posūkio signalo rikiavosi kairiau į jo vairuojamą eismo juostą. Troleibusas pravažiavo ištiesinę eismo juostą o jis neturėdamas kitos išeities buvo priverstas užvažiuoti ant bordiuro. Netrukus jis sustabdė savo vairuojamą automobilį, išlipęs buvo priėjęs prie sustojusio minėto troleibuso, žodžių reiškė vairuotojui pretenzijas dėl netinkamo jo vairavimo. Į jo pastabas vairuotojas visiškai nereagavo, uždarinėjo šoninį langelį, todėl jis susinervinęs su ranka sudavė kumščiu į troleibuso šoninį langą bei jį išdaužė. D. S. teigimu jis iš karto pats paskambino į policija, pranešė apie įvykį bei informavo, jog trumpam išvažiuos iš įvykio vietos, nes reikėjo pristatyti maisto produktus užsakovui pagal užsakymą, nuvežus produktus jis netrukus grįžo į įvykio vietą. Savo tokį netinką elgesį nepasiteisina, išreiškė pageidavimą savo noru susitarti dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo bei prašo teismo apsvarstyti klausimą dėl bylos nutrukimo šalims susitaikius. Jis šeimoje augina du mažamečius vaikus, jo finansinė situacija yra sunki.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. S. parodė, kad 2021-06-02 savo automobiliu „Audi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, pastebėjo kaip troleibuso vairuotojas iš pirmos juostos, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, rikiuojasi į antrąją eismo juostą. Jis garsiniu signalu bandė perspėti troleibuso vairuotoją, tačiau jis nesureagavo ir toliau atlikinėjo manevrą. Siekdamas išvengti eismo įvykio, šiek tiek užvažiavo ant bordiūro ir neturėdamas pasirinkimo, iš šalutinio kelio, kirsdamas ištisinę liniją persirikiavo į pagrindinio kelio pirmąją eismo juostą. Kadangi troleibuso vairuotojas pasielgė įžūliai bei grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, jis privažiavęs prie troleibuso, kuris buvo sustojęs prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, priėjęs prie troleibuso vairuotojo žodžiu išreiškė nepasitenkinimą, tačiau vairuotojas jam nieko neatsakė ir net neatsiprašęs uždarė langą. Jis iš pykčio vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į troleibuso langą ir jis išdužo. Apie šį įvykį pranešė į policiją bei pasakė, kad turi skubiai nuvežti maisto užsakymą ir sugrįš. Maždaug po 10 min. jis grįžo į įvykio vietą. Pareigūnams prisipažino, kad troleibuso langą išdaužė būdamas stipriai paveiktas emocijų. Padarytą žalą galėtų atlyginti per 1 m., nes turi mažamečių vaikų, kuriais reikia rūpintis. Galimai žalą pavyktų atlyginti ir greičiau, tai priklausytų nuo jo finansinės padėties. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas susitaikymu (b. l. 92-95).

Motyvuojamoji dalis

Papildomos apklausos metu įtariamasis D. S. parodė, kad jis visiškai pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir nuoširdžiai galisi taip pasielgęs. Nori parodyti, kad buvo nuvykęs į UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovybę susitarti dėl žalos atlyginimo, buvo sudarytas 1 m. grafikas žalai atlyginti, tačiau generalinis direktorius šio grafiko nepasirašė, sakė, jog žalą reikia atlyginti iš karto. Šiuo metu jis tokių pinigų neturi, žalą galėtų atlyginti per 3-4 mėn. (b. l. 105-107).

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini). 2021-06-02 vairavo troleibusą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo "(duomenys neskelbtini)" stotelėje, kur išlaipino keleivius ir vyko toliau pagal maršrutą, link stotelės "(duomenys neskelbtini)". Apie 17.10 val. važiuodamas nuo "(duomenys neskelbtini)" stotelės persirikiavo iš pirmos eismo juostos į ketvirtą, persirikiuojant girdėjo garsinį signalą, bet buvo įsitikinęs, kad niekam netrukdo, persirikiavo ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje sustojęs laukė kol galės pasukti į kairę. Pastebėjo kaip prie troleibuso priartėjo "Audi" automobilis, iš kurio išlipęs jam nepažįstamas asmuo, pribėgęs prie troleibuso kažką šaukė, jis atidarė troleibuso kabinoje esantį langą. Vyriškis jam priekaištavo dėl persirikiavimo, o po to dešinės rankos kumščiu sudavė į troleibuso langą ir stiklas nuo smūgio pažiro. Stiklo šukė pataikė jam į kairį skruostą ir sužalojo, bėgo kraujas, tuomet jis "Audi" vairuotojo paklausė, ar supranta ką padarė? Po šių žodžių "Audi" vairuotojas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Paskambinęs pagalbos telefonu pranešė apie įvykį. Tuo metu troleibuse buvo daug žmonių, kurie pamatę įvykį pradėjo šaukti, sumišo. Troleibuse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Atvykus greitajai medicininei pagalbai jam buvo sutvarstytas žandas, (b. l. 20-23)

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo PK tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su nukentėjusiuoju R. B., šis parodė, kad civilinio ieškinio, dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, jis nereikš, (b. l. 24-24)

Vilniaus apskrities VPK Rinktinės "Vytis" vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-06-02 17.10 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) sankryžoje išlipęs iš automobilio „Audi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyras išdaužė troleibuso Nr. (duomenys neskelbtini) langą ir pasišalino. Vykstant į įvykio vietą buvo gauta papildoma informaciją, kad Audi vairuotojas grįžta į įvykio vietą. Automobilio "Audi" vairuotojas D. S. nurodė, kad jam trukdė manevruoti troleibuso vairuotojas ir jis apimtas emocijų išdaužė troleibuso stiklą. Troleibuso vairuotojas R. B. nurodė, kad jam vykstant ta pačia kryptimi, kaip ir "Audi", norėjo rikiuotis į šeštąją eismo juostą, tačiau automobilis "Audi" panaudojo garsinį signalą dėl ko jis buvo priverstas grįžti į penktąją eismo juostą. Kai užsidegė raudonas šviesoforo signalas "Audi" vairuotojas išlipo ir be jokios priežasties, šaukdamas, kitų žmonių akivaizdoje, išdaužė troleibuso langą, pažirusios šukės kliudė vairuotojo žandą, bėgo kraujas (b. l. 14).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio kampe matyti užrašas "2021-06-02 EEST", vaizdo įrašą pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įraše fiksuota, kad troleibuse yra žmonių. Matosi, kad sustojusio automobilio vairuotojas prieina prie troleibuso vairuotojo, keleivių dėmesys nukreiptas į įvykį. Po to matyti kaip automobilio vairuotojas sėda į automobilį ir nuvažiuoja (b. l. 6-48, 55).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. S., anksčiau nurodytu laiku ir viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, matant pašaliniams asmenims - autobuso keleiviams, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančio troleibuso (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia trenkė dešinės rankos kumščiu į troleibuso vairuotojo pusės šoninį stiklą ir jį sudaužė, tuo padarydamas UAB "(duomenys neskelbtini)" 1185,05 Eur turtinę žalą,

Be kaltinamojo D. S. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo R. B. parodymai, daiktų apžiūros protokolo duomenys ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog D. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

IV. Dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju juridinių asmenių

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. S. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė apgailestaujantis dėl padarytų veiksmų. Jis po nagrinėjamo įvykio bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, išreiškė pageidavimą susitaikyti su įmonė bei išspręsti padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą. Bylą nagrinėjant teisme, 202 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiosios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikos sutartis/susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame kaltinamasis nurodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašo nukentėjusiąją įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas J. O. patvirtino, kad jo atstovaujamoji įmonės sutinka su kaltinamojo įsipareigojimų dėl l1185,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo susitarime nurodyto dydžio žalos atlyginimą (kiekviena mėnesį D. S. įsipareigojo mokėti po 100 Eur, pinigus pervedant į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, arba sumokėti pinigus į Bendrovės kasą pagal prie susitarimo pridėta žalos mokėjimo grafiką. Nukentėjusioji įmonė ir kaltinamasis prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius. Teismui šiuo atveju nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąją įmonė. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. anksčiau nėra teistas (b. l. 64), jis anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tačiau jie nelaikytini itin šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 68-76). Kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimoje augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad D. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru susitarė su nukentėjusiuoju asmeniu dėl turtinės žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs D. S. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamajam 2021-06-29 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-98)

Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam juridiniam asmeniui UAB "(duomenys neskelbtini)" susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 15 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurią D. S. įsipareigojo susitarime nurodyto dydžio žalos atlyginimą (nuo 2021-09-15 iki 2022-07-15 kiekviena mėnesį D. S. įsipareigojo mokėti po 100 Eur, o iki 2022-08-15 sumokėti likusią 85,05 Eur sumą), pinigus pervedant į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Luminor Bank banko a/s Nr. (duomenys neskelbtini), arba sumokėti pinigus į Bendrovės kasą pagal prie susitarimo pridėta žalos mokėjimo grafiką.

Paskelbus nuosprendį, panaikinti D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kitos kardomosios priemonės jam neskirti.

Išaiškinti D. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.