Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai D. K., jos atstovui advokato padėjėjui J. L., suinteresuotajam asmeniui J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui J. S. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais bei pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytais argumentais: D. K. tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini), motina M. S. – (duomenys neskelbtini). Tėvai turėjo keturis vaikus: D. K., J. S., K. S., mirusį (duomenys neskelbtini), ir V. S., mirusį (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė M. S., nes visi palikėjo vaikai pagal 2005 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį visas paveldėjimo teises, likusias po tėvo mirties, perleido M. S.. D. K. motina testamentų nesudarė, todėl po jos mirties liko įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – pareiškėja ir jos brolis J. S.. K. M. S. įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra. Po M. S. mirties į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą pareiškėja ir kiti įpėdiniai nesikreipė. Pareiškėjos motina po tėvo mirties naujos santuokos nesudarė, gyveno viena. Po pareiškėjos motinos mirties liko pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas nėra įkeistas, neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas, įsiskolinimų neturi. Po motinos mirties pareiškėja toliau prižiūrėjo jos namus, mokėjo mokesčius už valdomą turtą. Ji, kaip tikra savininkė, perimdama, valdydama ir prižiūrėdama motinos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) D. K. iki šiol prižiūri ir tvarko namų valdos žemės sklypus su pastatais, juose sodina daržoves, šienauja žolę ir tvarko vaismedžius bei vaiskrūmius; moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, žemės mokesčius; kiekvienais metais apdraudžia pastatus būsto draudimu; atlieka visus reikalingus ūkinius darbus motinos sodybose tam, kad išlaikytų likusį jos nekilnojamąjį turtą tinkamos būklės. Taigi ji nuolatos ir nepertraukiamai po motinos mirties prižiūri ir valdo jos turtą. Kaip motinos atminimą ir naudojimui ji pasiėmė M. S. asmeninius daiktus. Perėmusi palikėjos daiktus tapo tikra ir pilnavertė motinos daiktų savininkė ir valdytoja. Taigi ji per įstatymo nustatytą terminą atliko aktyvius veiksmus, taip išreikšdama savo, kaip įstatyminės įpėdinės, valią dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos D. K., suinteresuotojo asmens J. S., liudytojos A. S. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos bei suinteresuotojo asmens tėvas J. S., o (duomenys neskelbtini) – jų motina M. S. (b. l. 9, 10, 22, 23, 24), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad ji būtų sudariusi testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. 2 d.). Tai patvirtina ir Testamentų registro išrašas, atlikus paiešką pagal M. S. asmens kodą, iš kurio nustatyta, jog nėra įregistruota testatorės sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų (b. l. 17). Įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja D. K. ir suinteresuotasis asmuo J. S. – po M. S. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po jos mirties likusio turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įstatyminių įpėdinių neįformino. Kitų įpėdinių byloje nenustatyta, du M. S. vaikai – K. S. ir V. S. – mirė įstatymo nustatytu terminu nepriėmę savo motinos palikimo. Liudytoja A. S. patvirtino, kad miręs jos sutuoktinis K. S. nepretendavo į mamos palikimą. Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. B. liudijimo matyti, kad po M. S. mirties (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 16). Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotojo asmens bei liudytojos paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi po motinos mirties likusiais jos asmeniniais daiktais, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, mokesčių mokėjimu. Aktyviais veiksmais rūpindamasi likusiu motinos turtu, D. K. su palikėjos turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Įvertinus byloje pareiškėjos paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos M. S. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo motinos palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos M. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.