- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-38078-871/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31324-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Pareiškėjas
- S. G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, L. G., G. G.
- Kategorijos
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, L. G., G. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Salomėja G. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio B. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad 1975-11-27 pareiškėja pasirašė Valstybinį kolektyvinio sodo namelio priėmimo aktą. Šiuo aktu pareiškėja įsigijo sodo namą esantį sodininkų bendrijoje „Dailė“, Rokantiškėse (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)). Šiam sodo namui Registrų centras suteikė unikalų daikto Nr. 1396-7004-4016. Šiuo namu pareiškėja naudojosi ir jį prižiūrėjo per visą laiką nuo pat atsiradimo momento, t.y. mokėjo ir moka mokesčius, darydama einamuosius remontus palaiko namo būklę ir pan. Kadangi minimas sodo namas buvo suteiktas jos vardu, tą faktą patvirtina Registrų centro išrašas, todėl 1989 m. kovo 10 d. mirus sutuoktiniui B. G. nei pareiškėja, nei jų dukros (L. G. ir G. G.) nemanė, kad minimo sodo namo dalis galėjo priklausyti mirusiam B. G. Po sutuoktinio mirties, pareiškėja sėkmingai naudojosi sodo namu toliau jį valdydama kaip savo nuosavybę, o 1994-03-25 pareiškėja sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuriuo įgijo 576 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Dailė", sklypo Nr. 55. Registrų centre minimam žemės sklypui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nupirktame žemės sklype stovi minimas sodo namas, todėl pareiškėja ir toliau manė, kad sodo namas yra tik jos nuosavybė. Per valdymo laikotarpį neiškilo jokių klausimų ar kliūčių dėl ko galima būtų suabejoti, kad sodo namas gali būti ne vien pareiškėjos nuosavybė. Pareiškėja dėl savo garbaus amžiaus nebegali tinkamai rūpintis sodo namu, todėl nusprendė jį parduoti. 2017 m. birželio mėn. kreipėsi į notarę S. K. dėl sodo namo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tačiau notarė atsisakė tvirtinti sutartį. Notarė paaiškino, kad 1949 -01-12 pareiškėja su B. G. sudarė santuoką, o sodo namą įgijo 1975-11-27 t. y. santuokos metu, todėl dalis sodo namo priklauso sutuoktiniui. B. G. mirus palikimas priimtas nebuvo, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. G. 2017-08-25 pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo L. G. 2017-08-28 pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2017-08-29 pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo B. G. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. G. turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos CPK 444 str. 2 d. 8 p. numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, pareiškėja S.G. G. 1949-01-12 sudarė santuoką su B. G. Pareiškėjai Salomėjai G. G. esant santuokoje su B. G. pareiškėjos vardu Nekilnojamojo turto registre 1975-12-01 Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į pastatą-sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1989-03-08 B. G. mirė. Testamentų registre nėra duomenų apie tai, kad B. G. buvo sudaręs testamentą ir (ar) po B. G. mirties buvo kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo. 1994-03-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-1577 pagrindu pareiškėja įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos „Dailė“ 2017-07-26 pažymoje nurodyta, kad pareiškėja, Sodininkų bendrijos „Dailė“ žemės sklypo Nr. 55 savininkė, yra sumokėjusi bendrijai visus privalomus mokesčius iki 2017-12-31.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. 2001-07-01. Šiuo atveju B. G. palikimas atsirado 1989-03-10, todėl byloje taikomos 1964 m. Civilinio kodekso normos.
CK 587 str. (1964 m. redakcija galiojusi palikimo atsiradimo metu) numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Bylos medžiaga, patvirtina, kad pareiškėja S. G. G. po sutuoktinio B. G. mirties (1989-03-08) rūpinosi santuokos su B. G. metu įgytu turtu – pastatu-sodo pastatu esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo šiam turtui tenkančius mokesčius. 1994-03-25 pareiškėja sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo B. G. mirties tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiojo B. G. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 str., 5.13 str.). Pagal CK 587 įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po sutuoktinio B. G. mirties faktinio valdymo būdu priėmė B. G. palikimą (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., 1964 m. CK 587 str.)
Nenustačius juridinio fakto, jog pareiškėja priėmė palikimą po B. G. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėja negali tęsti B. G. palikimo priėmimo veiksmų (CPK 444 str. 2 d. 8 p. ir 445 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu realizuoti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą. Pagal CPK 448 str. 2 d. ir CK 5.50 str. įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas per tris darbo dienas turi būti išsiųstas Testamentų registrui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., 448 str., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio B. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1989-03-08, priėmė B. G. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. G. mirties, paveldėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.