Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria nepratęstas kaltinamajam J. D. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. D. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, neteisėtai įgijo ir laikė netikrą banknotą.

2007 metų antroje pusėje Lietuvos Respublikoje J. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, R. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, G. L., pravardėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J. D., pravardėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, A. D., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis. J. B. nurodymu Lietuvoje R. B., G. L., J. D., A. D. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: J. Z., D. K., N. E., J. S., A. R., M. R., S. L., A. Š., J. Š., A. F. J. J., E. B., S. K., A. K., L. G., R. B., A. B., D. S., Ž. T., A. T., G. Č., R. A., A. M., M. D., V. B., J. K..

J. B. pavedė R. B., G. L., J. D., A. D. vadovauti kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis.

Vykdydami J. B. nusikalstamos veikos planą, R. B. nuo 2007 m. pabaigos, o G. L., J. D., A. D. nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio 15 d., o A. D. iki 2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikoje kartu su J. B., pastarajam nurodžius, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo bei dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančias ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis; Lietuvoje neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų; bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai įtrauktiems asmenims perdavė parduoti, kitaip platinti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jiems vadovavo, detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį pinigų iš šios veiklos perduoti jiems – R. B., G. L., J. D., A. D.; nurodydavo narkotinių, psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines, psichotropines medžiagas įgyti iš kitų – ne nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti J. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, vardu ir pravarde, nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti.

G. L. kartu su J. B., R. B., A. D., J. D. organizavęs narkotinių medžiagų gamybą, šiai veiklai parinkęs ir į ją įtraukęs (duomenys neskelbtini) studentą A. R., kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais naudojo D. K. išnuomotas negyvenamąsias patalpas – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo gaminama psichotropinė medžiaga – metamfetaminas.

J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. konspiracijos tikslais, paskirstę narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams jas perduodavo naudodami narkotinių, psichotropinių medžiagų slėptuves.

R. B., G. L., J. D., A. D., dalyvaujant J. B., taip pat kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, aptardavo nusikalstamo susivienijimo funkcionavimui būtinus klausimus.

J. B., R. B., G. L., J. D., A. D., siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.

R. B., G. L., J. D., A. D. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbui apmokėti, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat sulaikytiems ar suimtų asmenų šeimų nariams išlaikymui.

Vykdydami R. B., G. L., J. D., A. D. nurodymus, pastariesiems vadovaujant, nusikalstamo susivienijimo dalyviai naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė R. B., G. L., J. D. bei A. D..

Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., R. B., G. L., J. D., A. D. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti.

J. D. 2009 m. antroje pusėje Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo ir savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) laikė 19,255 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 5,617 g., 11,052 g gelsvos spalvos miltelių bei gelsvos spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 1,636 g, 30,048 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 7,584 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 2,133 g, 0,159 g mėlynos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 2-CB (4 – bromo - 2,5 – dimetoxyphenylethylamine, MFT), kurio masė yra 0,005 g, 0,262 g dvi žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio masė yra 0,060 g;

Taip J. D., organizavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, vadovavęs jam bei dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.

Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, J. D. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. rudenį, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą pramoninės gamybos (Vokietijos Demokratinė Respublika), 7,65 mm kalibro, PP modelio pistoletą WALTHER, kurio numeris panaikintas, ir šaudmenis pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING 8 šovinius, kuriuos iki 2010 m. sausio 19 d. neteisėtai laikė užkasęs žemėje miške prie sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sklypo, Vilniaus rajone, kol jie buvo rasti ir paimti parodymų patikrinimo vietoje metu.

Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. D. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. vasario mėn., iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį nupjautvamzdį šautuvą, kuris yra pagamintas iš pramoninės gamybos (Iževsko mechaninė gamykla, Rusija) 16-o kalibro dvivamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-58 modelio medžioklinio šautuvo Nr. A 1680B, ir šaudmenis pramoninės gamybos 16 kalibro 25 medžioklinius šovinius, namudiniu būdu užtaisytus 12 kalibro 3 medžioklinius šovinius, kuriuos iki 2010 m. vasario 20 d. neteisėtai laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu.

Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. D. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu (prie pramoninės gamybos signalinio įtaiso Nr. C 29363 prisukus savadarbį vamzdį), pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, ir šaudmenis pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22LR) kalibro ilguosius žiedinio skėlimo 15 šovinių, kuriuos iki 2009 m. gruodžio 15 d. neteisėtai laikė savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu.

Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. D. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo netikrą 50 litų banknotą Nr. AG5551197, jį neteisėtai iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu.

Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

J. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 15 d.

Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant J. D. švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

Skunde nurodoma, kad suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę. J. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Be to, kaltinamasis Lietuvoje nėra saistomas šeiminiais ar tvirtais socialiniais ryšiais. Prokuroro teigimu, šių aplinkybių visuma rodo, kad būdamas laisvėje ir bandydamas išvengti galimai gręsiančios griežtos bausmės, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. J. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų tikslas buvo turtinės naudos gavimas, iš nusikalstamos veikos gaunamos pajamos galimai buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Skunde pažymima, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimų organizatoriaus vaidmuo, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, truko ilgą laiką, buvo vykdomos sistemingai, be to, J. D. praeityje teistas, kaltinamasis galimai turi kriminalinio pobūdžio ryšių, žinių ir įgūdžių analogiško pobūdžio nusikaltimams daryti. Prokuroro teigimu, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, J. D. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, kaltinamasis prašė prokuroro skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aivaro Alimo skundas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, nepratęsdamas J. D. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo termino, nurodė, kad suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai yra išnykę. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad tokia Apygardos teismo išvada yra nepagrįsta.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, kai yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų, ir suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras skunde prašo kaltinamajam J. D. suėmimo terminą pratęsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Vilniaus apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad vien J. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas bei įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumas nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo arba darys naujus nusikaltimus. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Apygardos teismas, atsisakydamas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą J. D., paminėtuose BPK straipsniuose įtvirtintų suėmimo skyrimo bei pratęsimo pagrindų buvimo ar jų išnykimo klausimo apskritai nesvarstė, apsiribodamas konstatavimu, jog suėmimo pratęsimo sąlygos ir pagrindai išnyko. Vadovaujantis teisine logika bei teisinio aiškumo principu, teismas turėjo nurodyti kodėl įstatyme numatyti suėmimo pratęsimo pagrindai išnyko, juolab, kad pratęsdamas suėmimo terminą J. D., teismas ankstesnėse nutartyse, tarp jų ir 2013 m. birželio 13 d. nutartyje, pripažino, kad būdamas laisvėje J. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

J. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pagal teismų praktiką, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji padidina tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Be galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų griežtų laisvės atėmimo bausmių, pagrįstą manymą, kad J. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad jis yra išsiskyręs, jokių kitų jo tvirtus šeiminius ar socialinius ryšius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors bylos duomenimis kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, J. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs.

J. D. šioje byloje yra kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pagrįstą manymą, kad J. D. gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, šiuo atveju patvirtina reikšmingas kaltinamojo, kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo, vaidmuo, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu. Iš bylos duomenų matyti, kad J. D. iki sulaikymo dirbo, tačiau jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekis ir pobūdis leidžia manyti, kad iš nusikalstamos veikos nusikalstamo susivienijimo nariai, tarp jų ir J. D., galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas tris kartus, tame tarpe ir už nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje J. D. gali daryti naujus nusikaltimus. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs.

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su tuo, jog suėmimas J. D. taikomas labai ilgą laiką – daugiau nei trejus su puse metų. Savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad J. D. suėmimas buvo paskirtas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismui ši byla perduota 2010 m. gruodžio mėn. Suėmimo terminas J. D. Vilniaus apygardos teismo nutartimis teisminio nagrinėjimo metu buvo nuolat tęsiamas. Akivaizdu, jog ilgai besitęsiantis teisminis bylos nagrinėjimas lėmė ilgalaikę J. D. kalinimo trukmę, kuria remdamasis apygardos teismas iš esmės ir motyvavo skundžiamos nutarties priėmimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas J. D., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei šios bylos didelę apimtį (šiuo metu bylą sudaro 82 tomai), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kaltinamųjų (byloje yra 27 kaltinamieji), liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria nepratęstas kaltinamajam J. D. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, panaikinti ir pratęsti kaltinamajam J. D., a/k (duomenys neskelbtini) kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.