- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1623-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12173-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
\ Baudžiamoji byla Nr. 1-1623-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12173-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.6.; 2.1.16.1.7. (S)
2022 m. liepos 5 d.
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. E. M. 2022 m. balandžio 9 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. M. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažįsta, sutinka duoti parodymus. E. M. paaiškino, kad 2022 m. balandžio 9 d., šeštadienį, susitiko su draugu, vartojo alkoholį. Automobiliu „Smart“ į svečius atvažiavo draugė I. V., kuri automobiliu užstatė kitą automobilį. Kadangi vairuotojas negalėjo išvažiuoti, reikėjo patraukti draugės automobilį. Tą padaryti galėjo arba I. V., arba jos sesuo, tačiau patraukti automobilį nusprendė jis. Vairuodamas automobilį atbuline eiga apgadino kaimyno automobilio Audi bamperį ir žibintą. Automobilio Audi savininkas jam nieko nesakė, jie nieko nesiaiškino, iškvietė policijos pareigūnus. Automobilis „Smart“ buvo nuvežtas į mokamą stovėjimo aikštelę. Draugė jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio jam nereiškė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad „Smart“ automobilio vertę (800 Eur) galėtų išmokėti dalimis, kadangi jo gaunamos pajamos nėra didelės – apie 500 Eur per mėnesį, tačiau dar turi skolinių įsipareigojimų. Blogai vertina savo elgesį. Teisės vairuoti transporto priemonės neturi, kadangi nenorėjo laikyti vairuotojo egzamino. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras sutiko, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad pranešėja G. Š. informavo, jog kieme neblaivus vyras automobiliu „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmuo bandė šalintis, tačiau buvo sustabdytas (1 - 5 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. įsigijo automobilį „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio neregistravo, tai ketino padaryti pardavus savo seną automobilį. Automobilį paliko toje vietoje, kur E. M. padarė eismo įvykį. 2022 m. balandžio 9 d., vakare, tiksliai laiko nepamena, ji paprašė E. M. perstatyti automobilį „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis buvo blogai priparkuotas, pati vairuoti nedrįso, bijojo kliudyti kitus automobilius. E. M. davė raktus nuo automobilio, jis atsisėdo už vairo, pradėjo važiuoti ir užkabino AUDI A4 markės automobilį. Atvykę policijos pareigūnai įformino įvykį, automobilį nugabeno į aikštelę, esančią Minsko plente (24 - 25 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. parodė, kad 2022 m. balandžio 9 d., apie 19.30 val., būdamas namie (duomenys neskelbtini), kieme išgirdo stiprų trinktelėjimą, panašų į automobilių susidūrimą. Pažiūrėjęs per langą pamatė juodos spalvos automobilio „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, važiuojantį atbuline eiga, kuris sustojęs iškrito iš vairuotojo pusės ant žemės ir pasivoliojęs atsikėlė. Telefonu nufilmavo šį įvykį. Vaizdo įraše matoma, kaip automobilis rieda atbuline eiga. Nedelsdamas pasakė žmonai pranešti policijai ir per langą garsiai liepė vaikinui, vairavusiam minėtą automobilį, stovėti vietoje, nes jis iškvietė policiją. Išbėgęs į lauką laukė policijos pareigūnų. Visiems liepė stovėti vietoje ir niekur nesitraukti. Automobilio vairuotojas visą laiką buvo jo akivaizdoje ir jokio alkoholio, kol atvažiavo policija, nevartojo (30 - 33 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. parodė, kad E. M. yra jos sūnus. E. M. yra savarankiškas, gyveno nuomojamame bute, tačiau šiuo metu vėl grįžo gyventi pas ją, jai padeda materialiai. E. M. papasakojo, kad buvo sulaikytas policijos neblaivus už vairo. Sakė, kad pažįstama paprašė perstatyti automobilį, o jis sutiko padėti. Neįvertino savo galimybių ir sukėlė eismo įvykį, dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio E. M. labai išgyveno, iki tol jis nebuvo teistas (36 - 39 b. l.).
2022 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota G. Š. pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip E. M. išlipęs iš automobilio „Smart“ vairuotojo pusės krenta ant žemės (51 - 54 b. l.).
2022 m. balandžio 9 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėti E. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (64 b. l.).
Alkotesterio rodmenų kvito Alcotest 6810 (patikros sertifikatas Nr. 1659534, galioja iki 2022 m. vasario 7 d.) duomenys patvirtina, kad E. M. 2022 m. balandžio 9 d., 19.30 val., nustatytas 1.85 prom. girtumas; 19.52 val. nustatytas 1.78 prom. girtumas (61-63 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. M. bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino bisiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po įvykio bendraudamas su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais E. M. taip pat pripažino vartojęs alkoholį ir vairavęs transporto priemonę. Sutiko, kad įvykio vietoje būtų patikrintas jo blaivumas. E. M. vairavimo faktą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. Š., kuris ne tik tiesiogiai matė, bet ir užfiksavo telefonu įrašydamas. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, jo apžiūra užfiksuota 2022 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole. E. M. neblaivumą patvirtina alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kur užfiksuota, kad du kartus patikrinus E. M. blaivumą, buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Vertinant tai, kad asmuo, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, teigtina, jog E. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės
E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis E. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tyčia). Asmuo neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pavojingi kaltinamojo veiksmai buvo išaiškinti ir užkardyti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus kaltinamojo grėsmę keliantį elgesį ir apie jį pranešus Bendrojo pagalbos centro telefonu. Atsižvelgiama į kaltinamojo E. M. asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau didžiąją dalį jam skirtų administracinių nuobaudų yra sumokėjęs, kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, dirba ir gauna nuolatines pajamas, tampriais socialiniais ryšiais nesaistomas.
Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (1000 eurų) iki 2000 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam E. M. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi, teismo vertinimu, sankcijos vidurkiui artimas baudos bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju būtų ženkliai per didelis ir neadekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui.
Teigtina, jog 54 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė dirbančiam darbingo ir sąlyginai jauno amžiaus, pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn traukiamam kaltinamajam. Tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti; nustatytinas 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl E. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. E. M., neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog E. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, jis nėra įgijęs tokios teisės, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant asmeniui apriboti galimybę įgyti teisę vairuoti transporto priemones, E. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismo vertinimu, kaltinamajam E. M. taikytina ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina E. M. vairuotos transporto priemonės vertė, kadangi jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone (18 b. l.). Nustatyta, kad automobilio „Smart CDI M1-AD“, 2000 m. laidos, vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) - 880 Eur (21 b. l.).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad E. M. vairuotos transporto priemonės vertės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Kaltinamasis bylą nagrinėjant bylą teisme išreiškė prašymą išdėstyti konfiskuotino turto – automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normos nenumato šios baudžiamojo poveikio priemonės išdėstymo galimybės. Įstatymai numato tik baudos bausmės išdėstymo galimybę, tačiau turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka (BVK 22 straipsnis). Šiuo atveju taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 625 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, vykdant nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės mokėjimo, šiuo atveju antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu E. M., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, atitinkamų sprendimų priėmimo, skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas gali susitarti su antstoliu, t. y. mažinti būsimo priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo
Ikiteisminio tyrimo metu E. M. skirta kardomoji priemonė – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Panaikinus kardomąją priemonę dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas) grąžintinas jo savininkui (76 - 77 b. l.).
Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1623-992/2022.
Proceso išlaidų nėra.
Civilinių ieškinių nepareikšta.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL, kas sudaro 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę 36 MGL, kas sudaro 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų), dydžio baudą.
Kardomąją priemonę - dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti, dokumentą pasirašytinai grąžinti E. M..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. M. konfiskuotinos transporto priemonės „Smart CDI M1-AD“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 880 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) su įskaitytu PVM.
Išaiškinti E. M., kad bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo, turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.