Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamiesiems E. Š. ir P. K. bei jų gynėjams advokatams Stasiui Kavaliūnui ir Jonui Ramanauskui,

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka ir

P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 8 MGL bauda, turintis teistumą, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

E. Š. 2011 m. gruodžio 21 d., apie 19.10 val., priėjo prie šalia parduotuvės „Aprangėlė“, esančios L Šeiniaus g. 12, Širvintose, einančio G. K. ir tyčia ranka sudavė vieną smūgį G. K. į veidą. G. K. paprašius ramintis, E. Š., tyčia keturis smūgius ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą ir kartą koja spyrė į dešinės rankos alkūnę. Tuo pat metu P. K. ranka tyčia sudavė tris smūgius G. K. į veidą. Tokiais veiksmais G. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

P. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

P. K. 2011 m. gruodžio 21 d., apie 19.10 val., būdamas viešoje vietoje, priėjo prie šalia parduotuvės „Aprangėlė“, esančios L Šeiniaus g. 12, Širvintose, einančio G. K. ir, E. Š. tyčia ranka sudavus smūgį G. K. į veidą ir, po to kai G. K. paprašė ramintis, E. Š. tyčia sudavus dar keturis smūgius ranka nukentėjusiajam į veidą ir kartą koja spyrus į dešinės rankos alkūnę, P. K. tuo pat metu ranka tyčia sudavė tris smūgius G. K. į veidą. Tokiais veiksmais G. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiuojant automobiliu, kurį vairavo T. D., aikštelėje ant kelio pasimaišė G. K., kuriam jis pasakė „žiūrėk kur vaikštai“. Po to kažką atsakė G. K.. E. Š. ir P. K. nusprendė pamokyti G. K., todėl išlipo iš automobilio ir nuėjo prie G. K., kuris tuo metu ėjo pro parduotuvę „Aprangėlė“, esančią L Šeiniaus g. 12, Širvintose. Priėjęs E. Š. ranka sudavė smūgį G. K. į veidą, o po to, dar keturis smūgius ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą ir kartą koja spyrė į dešinės rankos alkūnę. Tuo pat metu P. K. ranka sudavė pora smūgių G. K. į veidą ir kaltinamieji nuėjo. Jis taip pat nurodė, kad po įvykio, sužinojęs, jog nukentėjusysis kreipėsi į policiją, buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, jo atsiprašė ir bandė susitaikyti.

P. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiuojant automobiliu, kurį vairavo T. D., aikštelėje ant kelio pasimaišė G. K., jam per langą E. Š. pasakė „žiūrėk kur vaikštai“. Po to kažką, kiek suprato įžeidžiančio, atsakė G. K.. Tada E. Š. ir P. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie G. K., kuris tuo metu ėjo pro parduotuvę „Aprangėlė“. Priėjęs E. Š. ranka sudavė kelis smūgius ranka nukentėjusiajam į veidą ir kartą koja spyrė į dešinės rankos alkūnę. Tuo pat metu P. K. ranka sudavė pora smūgių G. K. į veidą ir kaltinamieji nuėjo.

Nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d., apie 19 val., ėjo namo iš gydymo įstaigos, nes sirgo, buvo aukšta temperatūra. Einant per aikštelė prie parduotuvės „Maxima“ jis pasimaišė greitai važiuojančiam automobiliui po ratais. Automobiliu važiavę asmenys per langą jį aprėkė, tačiau jis jiems nieko neatsakė. Kai jis buvo prie parduotuvės „Aprangėlė“ prie jo priėjo iš automobilio išlipę du vaikinai ir vienas jų pasakė „ką nematai kur pėsčiųjų perėja?“. G. K. nenorėjo veltis į konfliktą, todėl nieko nesakė. Tada vienas iš tų vaikinų, t.y. E. Š., sudavė jam smūgį ranka į veidą. G. K. pasakė, kad „chebra, ką darot, raminkitės“. Po šių žodžių E. Š., sudavė jam dar mažiausiai keturis smūgius ranka į veidą ir kartą koja spyrė į dešinės rankos alkūnę. Tada už nugaros stovėjęs P. K. tuo pat metu ranka tyčia sudavė tris smūgius G. K. į veidą. Jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, o kaltinamieji nubėgo į T. D. automobilį ir nuvažiavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. D. parodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. jis automobiliu vežė E. Š. ir P. K.. Apie 19 val. važiuojant iš parduotuvės „Maxima“ aikštelės po automobiliu pasimaišė vaikinas, todėl jis jam šūktelėjo, kad žiūrėtų kur eina. Į šiuos žodžius vaikinas sureagavo piktai, kažką pasakė ir nuėjo. Jam pavažiavus iki perėjos, girdėjosi, kad tas vaikinas kažką šūkavo. Tada E. Š. ir P. K. paprašė sustoti ir išlipę nuėjo į tą pusę, kur nuėjo šūkavęs vaikinas. Kadangi iš paskos važiavo automobiliai, jis nuvažiavo toliau ir sustojo kitoje kelio pusėje. Po kelių minučių į automobilį atėjo kaltinamieji, jie nieko nesakė kas įvyko, o iš išvaizdos neatrodė, kad buvo įvykęs konfliktas (b.l. 17-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. apie 19.20 val. ji skambino sūnui, tačiau pastarasis neatsiliepė. Apie 19.30 sūnus G. K. parėjo namo. Jam iš nosies bėgo kraujas, drabužiai buvo kruvini. Manydami, kad gali būti nosies lūžis jie nuvažiavo pas medikus. Medikai pranešė apie įvykį policijai, o policija paprašė atvykti į komisariatą. Komisariate J. K. surašė pareiškimą pagal sūnaus pasakojimą (b.l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad G. K. mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padaryta kraujosruva dešinės akies vokuose ir nosies dugne, kraujosruva su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 8-9).

BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Byloje kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje. Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada ir kita byloje surinkta medžiaga.

Įvertinus, tai, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų anksčiau nebuvo kilę konfliktų, atsižvelgiant į tai, kad rimtos dingsties naudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo jokios priežasties, laikytina, kad kaltinamųjų smurtinio elgesio priežastis buvo chuliganiškos paskatos. E. Š. ir P. K. veiksmai laikytini įžūliais (nes panaudojo smurtą), savo elgesiu kaltininkai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkai, pažemino nukentėjusįjį viešoje vietoje be jokios priežasties.

Remiantis nustatytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, darytina išvada, kad E. Š. ir P. K. veiksmai yra įžūlūs, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodo visišką jų nepaisymą, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą; dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi kaltinamųjų veikoje yra visi būtini objektyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Už minėtus veiksmus atsakomybė atsiranda, jei jie padaryti tyčia. Tyčinis nusikaltimas yra tada, kai kaltininkas veikia esant tiesioginei ar netiesioginei tyčios formai (BK 15 straipsnis). Netiesioginė tyčia reiškia, kad darydamas nusikaltimą asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo (ar neveikimo) gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. BK 284 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju E. Š. ir P. K. veikė netiesiogine tyčia, nes jie, suprasdami apie galimą visuomenės rimties sutrikdymo riziką, ją numatydami, dėl šių padarinių veikė neapibrėžtai, kitaip tariant, jiems buvo nesvarbu, kokios pasekmės kils, juos tenkino bet kokie padariniai, todėl privalo atsakyti už atsiradusius padarinius.

Kaltinamojo E. Š. ir P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jie prisipažino kaltais, o sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Teismo posėdžio metu kaltinamieji ir nukentėjusysis teismui pateikė susitaikymo susitarimą, kuriame nurodyta, jog kaltinamieji E. Š. ir P. K. susitaikė su nukentėjusiuoju G. K. , susitarė dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir dėl to nukentėjusysis kaltinamiesiems dėl nusikaltimo pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Kaltinamieji ir nukentėjusysis susitarime prašė bylą nutraukti. Kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl tvirtintinas.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. Š. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.).

E. Š. kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino. Teismas iš dalies sutinka su prokurorės nuomone, jog ne visas aplinkybes E. Š. pripažino, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju svarbiausia tai, kad jis pripažino ir nurodė savo nusikalstamus veiksmus, t.y. pripažino, kad sudavė smūgius, jog tam nebuvo pagrindo ir t.t.

E. Š. teismui pateikė susitarimą su nukentėjusiuoju, kuriame jie susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad susitaikė su E. Š. ir jam pretenzijų neturi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Š. neteistas, administracine tvarka baustas 9b.l. 44-47), priklausomybės ligų kabineto dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 50), jis nurodė, kad šiuo metu dirba, tačiau nelegaliai. Visi šie duomenys, kaltinamojo elgesys bylos nagrinėjimo metu (prisipažino, po nusikaltimo buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį ir jo atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo) teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad E. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi yra nustatytos visos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Tame pačiame susitarime dėl žalos atlyginimo susitarė ir su nukentėjusiuoju susitaikė ir P. K.. Tačiau, jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo vertinimu, nėra pagrindo, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų – nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas 2012 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 8 MGL bauda, Širvintų rajono apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla Nr. 1-61-880/2012, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 178 str. 2 d. 187 str. 3 d., jis yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, t.y. visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad P. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skirdamas bausmę P. K. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas, į kaltininko asmenybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra teistas, administracine tvarka baustas, bedarbis, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju ir susitarė dėl alos atlyginimo.

BK 284 str. 1 d. numatytos bausmės yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog P. K. turi būti skiriama švelniausia bausmė – viešieji darbai. P. K. teismo posėdžio metu sutiko, kad jam būtų paskirta tokia bausmė, todėl jam skiriama 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Bylos duomenys liudija, kad P. K. yra anksčiau padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas 2012 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 8 MGL bauda. Visiškai sudėjus bausmes P. K. skiriama galutinė subendrinta bausmė, 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui ir 8 MGL bauda.

Kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam susitaikius, G. K. ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

P.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., P. K. paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirtas bausmes visiškai sudedant ir paskirti P. K., galutinę subendrintą bausmę - 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui ir 8 MGL baudą.

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p., 72² str. nuostatomis, skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą nuteistasis privalo įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. Š., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl susitaikymo žalos atlyginimo, pagal kurį jie susitarė, kad:

Kaltinamasis E. Š. atlygins G. K. 4000 Lt turtinę ir neturtinę per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos šioje baudžiamojoje byloje, pervedant pinigus į nukentėjusiojo sąskaitą arba perduodant grynaisiais pinigais pasirašytinai.G. K. sutinka, kad visą 4000 Lt žalą atlygins vienas E. Š., o E. Š. 2000 Lt atlygins P. K. pagal jų tarpusavio susitarimą.G. K. nuo civilinio ieškinio atsisako.

E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.