Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2009-12-14 · Administracinė byla Nr. A-261-1469-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
A-261-1469-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Daiva Vaidachavičienė
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-1469/2009Procesinio sprendimo kategorija15.2.1.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. S., jos atstovei advokatei Daivai Vaidachavičienei, atsakovo atstovui Ramūnui Godeliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. ir atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant I. V. U., G. S., G. S. (jaunesniajam) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą apmokėti puse kainos už iki 2009 m. sausio 1 d. įsigyjamą gyvenamąją patalpą pagal suteiktą valstybės garantiją, atskaičius patalpų vertę, viso 49 000 Lt; priteisti 300 000 Lt neturtinę žalą.

Savo reikalavimą pareiškėja grindžia valstybės garantija, kuri šiai dienai yra 52 000 Lt. Kadangi gyvenamosios patalpos jų gyvenamojoje vietoje pagal rinkos kainą yra 150 000 Lt, todėl atskaičius valstybės garantiją 52 000 Lt, pusė likusios kainos privalo padengti savivaldybė, nes dėl jos kaltės iki šios dienos jai su šeima nėra suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Dėl atsakovo kaltės jie negalėjo įsigyti kitų gyvenamųjų patalpų. Savivaldybė jos šeimai laiku neišdavė valstybės garantijos, neįtraukė jos šeimos į valstybės garantijų turėtojų sąrašus ir tuo atėmė galimybę turėti valstybės garantiją, kuri būtų vykdoma pirmąją eile. Tokiais veiksmais atsakovas padarė jos šeimai materialinę žalą, nes garantija vykdoma ne pirma eile ir ji turi būti įvykdyta tik 2009 m. sausio 1 d.

Mano, kad atsakovo atsakomybė atsirado CK 6.271 straipsni pagrindu, nes jis nevykdė tinkamai įstatymo, kurį privalėjo vykdyti. Visi savivaldybės neveikimo, neteisėto veikimo bei vilkinimo veiksmai jai turėjo ir dar ateityje turės didelį neigiamą poveikį. Ji visus metus gyvena bijodama, kad neteks pastogės, buitis įtempta, yra nesaugumo jausmas, buvo nagrinėjamos įvairaus pobūdžio civilinės bylos. Atsakovo iniciatyva į namus ėjo įvairios komisijos. Ginčai ir tai, kad namas grąžintas religinei bendruomenei, kėlė tikinčiųjų aistras, kurie kaltino ją ir jos šeimą dėl to, kad neužleidžia religinei bendruomenei patalpų. Mano, kad atsakovas iniciavo straipsnį vietos laikraštyje, dėl ko buvo paskleistos žinios neatitinkančios tikrovės, ji buvo priversta bylinėtis teisme. Dėl visų šių savivaldybės veiksmų, ji prarado žmonių pasitikėjimą, apribotos jos teisės lankyti bažnyčią, pasunkėjo bendravimas su žmonėmis, dėl ko ji prarado darbą draudimo bendrovėje. Darbas draudimo bendrovėje buvo tiesiogiai susijęs su žmonėmis, kurie nebesidraudė pas ją ir ji negalėjo įvykdyti jai iškeltų užduočių. Dėl nuolatinės įtampos jai smarkiai susilpnėjo sveikata, ji neteko 50 procentų darbingumo, dėl nuolatinio streso jos liga progresuoja. Savo neturtinės žalos dydį pareiškėja grindžia 12 metų užsitęsusiu bylinėjimusi teismuose, skaičiuojant nuo 1996 metų. Todėl už kiekvienus metus prašo priteisti po 20 000 Lt neturtinės žalos, taip pat prašo priteisti 60 000 Lt, kadangi neigiamas pasekmes jaus visą gyvenimą, nepataisomai sugadinti nervai, suteršta reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Mano, kad trijų metų senaties termino nėra praleidusi. Pirmą kartą dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą 2007 m. gruodžio 20 d. Tačiau teismui atsisakius priimti jos ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams, kreipėsi teisinės pagalbos. Tuo atveju, jei teismas nuspręstu kitai, prašo ieškininės senaties terminą atnaujinti, nes dėl teisinio išsilavinimo stokos praleido terminą.

Šalies argumentai

Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pareiškėja yra praleidusi ieškininės senaties terminą, skaičiuojant jį nuo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir prašo jį taikyti.

Paaiškino, kad pareiškėjos pateikti paskaičiavimai yra nepagrįsti. Valstybės garantijos suma yra išaugusi palyginti su pirmine garantija. Kaip matyti iš pareiškėjos pozicijos, ji sutinka, kad valstybės garantija būtų 52 000 Lt. Ji iki šios dienos yra neįvykdyta todėl, kad pati pareiškėja piktybiškai vilkina procesą. Ji nepasirašo garantijos, nors iš esmės jos neginčija. Savivaldybė nei karto nėra iškėlusi bylos pareiškėjai. Straipsnio pasirodymas laikraštyje yra nesusijęs su savivaldybe, nes laikraštis yra privatus juridinis asmuo ir savivaldybė neturi jokios įtakos jo leidimui ir straipsnių talpinimui. Pareiškėja iš darbovietės buvo atleista ne dėl to, kad neišsikelia iš gyvenamųjų patalpų, o už tam tikrus pažeidimus ir tai neturi nieko bendra su valstybės išduota garantija.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. S., G. S. Jaunesnysis ir I. V. U. su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį patenkinti.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą patenkino iš dalies –atnaujino praleistą ieškininės senaties terminą dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2004 metų ir priteisė iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo V. S.. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 288 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 1992 m. spalio 27 d. Rokiškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 213V Romos katalikų bažnyčios Čiobiškio šv. Mykolo Archangelo religinei bendruomenei buvo grąžintas nekilnojamas turtas, tame tarpe ir mokyklos pastatas 6C1/m, esantis Rokiškio raj., Čiobiškio km. Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1997 m. sausio 7 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra šių patalpų nuomininkai. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir juo nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. gruodžio 2 d. nutartimi konstatavo, kad G. S., V. S. ir I. V. U. kitas tinkamas patalpas turi suteikti Rokiškio rajono savivaldybė sutinkamai su 1995 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovas savivaldybė nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2003 m. spalio 27 d. neteisėtai vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Tik nuo 2003 m. spalio 27 d. Rokiškio rajono savivaldybė pradėjo vykdyti savo pareigas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir juo nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami. Šiuo teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad valstybės garantija pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims turi būti įvykdyta iki 2009 m. sausio 1 d.

Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas įpareigoti Rokiškio rajono savivaldybės administraciją apmokėti pusė kainos už įsigyjamą gyvenamąją patalpą 49 000 Lt yra nepagrįstas. Pareiškėja šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra jokios gyvenamosios patalpos pirkimo preliminariosios sutarties, kuri leistų teigti, kad pareiškėja ir kiti tretieji asmenys jau yra pasirinkę kitą gyvenamąją patalpą ir ketina ją įsigyti pasinaudojant suteikta valstybės garantija. Nėra duomenų už kokią kainą pareiškėja ketina įsigyti kitą būstą. Pateikti įrodymai apie būstų kainas tame regione kur gyvena pareiškėja (b. l. 94-112 ), nėra tinkamas įrodymas reikalavimui pagrįsti. Kolegija kritiškai vertino pareiškėjos aiškinimą, kad jie buvo susiradę namą, kurį ketino įsigyti už 150 000 Lt, tačiau savivaldybė atsisakė pasirašyti trišalę sutartį, todėl sandoris ir neįvyko. Šiam teiginiui pagrįsti pareiškėja jokių įrodymų nepateikė. Nėra jokių raštų ar kitų įrodymų, kad pareiškėja būtų kreipusis į savivaldybę dėl preliminarios sutarties sudarymo. Jos teiginys, kad būstų kainos išaugo palyginti su ankstesniais metais, nėra pagrindas teigti, kad tokia žala yra padaryta. Be to, teismas pažymėjo, kad valstybės garantijos įvykdymo laikas dar nėra pasibaigęs, todėl teigti, kad šiai dienai yra atsiradusi tam tikro dydžio materialinė žala, nėra pagrindo.

Kolegija konstatavo, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra iš dalies pagrįstas. Pareiškėja nurodė konkretų laikotarpį už kurį prašo priteisti neturtinę žalą, t. y. ją skaičiuojant už 12 metų pradedant nuo 1996 metų. Neturtinės žalos priteisimo pagrindą pareiškėja nurodo CK 6.271 straipsnio nuostatas. CK 6.271 straipsnio nuostatos įsigaliojo tik nuo 2001 m. liepos 1 d. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs civilinis kodeksas (485 str. 2 d.) numatė moralinės žalos dydį nuo 300 iki 5000 litų dydžio. Todėl pareiškėjos reikalavimui taikytini skirtingi įstatymai, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat šiam jos reikalavimui taikytini ir skirtingi ieškininės senaties terminai.

Reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 1996 metų iki 2001 m. liepos 1 d. (iki civilinio kodekso įsigaliojimo) taikytinas galiojęs bendras ieškininės senaties terminas trys metai (CK 84 str. 1964 m. red.). Šis terminas pareiškėjos yra praleistas. Atsakovas prašo taikyti ieškininės senaties terminą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi ieškininės senaties terminą už šį laikotarpį ir jis taikytinas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja nuo 1996 metų iki 2001 m. liepos 1 d. būtų kada nors kreipusis dėl moralinės žalos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat konstatavo, kad praleistas terminas neturtinei žalai yra ir nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 metų. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį yra numatytas sutrumpintas trijų metų ieškininės senaties terminas. Taigi, už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 metų ieškininės senaties terminas yra pasibaigęs. Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą, nepateikė jokių įrodymų, kodėl ji nesikreipė į teismą ieškinio senaties ribose. Jokių svarbių priežasčių pareiškėja nenurodė ir įrodymų nepateikė, todėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškininės senaties terminą nėra.

Teismas konstatavo, kad pagrįstas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą dėl neturtinės žalos priteisimo tik nuo 2004 metų. Pareiškėja nurodo, kad nuo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuris konstatavo atsakovo kaltę, ji 2007 m. gruodžio 20 d. ieškiniu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą. Teismui atsisakius priimti ieškinį kaip neteismingą, ji kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, nes suprato, jog pati nesugebės paruošti teismui ieškinio. Teismas padarė išvadą, kad tai yra svarbi priežastis terminui atnaujinti. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2008 m sausio 16 d. pareiškėja kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir tinkama teisinė pagalba jai buvo suteikta 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu. Todėl ieškininės senaties terminas atnaujintinas. Teismas sutiko su pareiškėjos nuostata, kad atsakovas yra pažeidęs įstatymo reikalavimus. 2004 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu yra konstatuota, kad atsakovas neteisėtai vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus (b. l. 26). Minimame sprendime nuodugniai išanalizuoti atsakovo veiksmai, nurodyti konkretūs jo padaryti pažeidimai. Todėl iš naujo teismas nustatytų faktų neanalizuoja. 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-438-237/2008 nurodė, kad „nuomininkui nepasirašius garantijos ar atsisakius ją pasirašyti, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo valstybės garantijos dokumente įrašo ir savo parašu patvirtina atitinkamą žymą“. Todėl teismas konstatavo, kad nepagrįstas atsakovo atstovo aiškinimas, jog jis negali įvykdyti garantijos tik todėl, kad pareiškėja nepasirašo valstybės garantijos. Iki šios dienos yra neįvykdytas ir teismo sprendimas, įpareigojantis suteikti kitas gyvenamąsias patalpas pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Todėl atsakovo įstatymų nepaisymas kelia pareiškėjai nepatogumus, dvasinius pergyvenimus. Tuo pagrindu atsakovui atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą (CK 6.271 str.).

Teismas konstatavo, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog atsakovo veiksmai sąlygojo jos darbo vietos praradimą ar ženklų sveikatos pablogėjimą. Teismas nustatė, kad pareiškėja iš darbo buvo atleista taikant jai drausminę nuobaudą. Ji sutiko su darbdavio pozicija ir savo atleidimo pagrindo neginčijo. Todėl teigti, kad dėl to kaltas atsakovas nėra pagrindo. Iš pareiškėjos pateiktos ligos istorijos matyti, kad pareiškėją galvos skausmai vargina nuo pat vaikystės, skausmai širdies plote pasireiškė nuo 1977 metų. Nuo tų metų ji nuolatos buvo gydoma. Jokių duomenų, kad pareiškėjai sveikata sutriko tik nuo 1996 metų byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai neįgalumas suteiktas dėl bylinėjimosi teismuose, nuolatinės nervinės įtampos ar stresų. Iš pateiktos VĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažymos bei ligos istorijos nematyti, kad pareiškėjos sveikata būtų pablogėjusi, prasidėjus teismų procesams. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad atsakovo iniciatyva atsirado straipsnis laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“. Laikraštis yra nepriklausomas nuo savivaldybės ir jame dirbantys žurnalistai nėra priklausomi nuo atsakovo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad laikraštyje išspausdintas straipsnis būtų užsakytas atsakovo ar jis būtų jį iniciavęs. Iš pateiktos civilinės bylos Nr. 24-537/1997 matyti, kad pareiškėja gynė savo garbę ir orumą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo, kurioje atsakovu buvo laikraštis. Priimtame teismo sprendime nėra jokių duomenų, kad straipsniui duomenis būtų pateikusi savivaldybė. Be to, už šias žinias pareiškėja yra prisiteisusi moralinę žalą.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad valstybės garantija yra neįvykdyta iki šios dienos, iš dalies yra kalta ir pati pareiškėja. Atsisakydama pasirašyti valstybės garantiją, pareiškėja vilkina savo ir šeimos narių teisėtų interesų patenkinimą. Pareiškėja nuo 2004 metų teisme nesibylinėja, tačiau gavusi valstybės garantiją 2004 m. spalio 28 d. jos nepasirašo, nors savo konkliudentiniais veiksmais pripažįsta ir sutinka, kad jai suteikta 52 000 Lt dydžio valstybės garantija ją tenkina ir ji su ja sutinka. Pareiškėja neturtinę žalą prašo priteisti už kiekvienus metus po 20 000 Lt. Nurodo, kad visus metus nuo 1996 metų bylinėjasi teismuose. Tačiau kaip matyti iš pateiktų dokumentų nuo 2004 m. gruodžio 20 d. pareiškėja nei viename teisme nedalyvavo, nes bylų iškeltų jos atžvilgiu ar liečiančių jos interesus teismuose nebuvo nagrinėjama. Todėl nepagrįstas reikalavimas priteisti neturtinę žalą po 20 000 Lt už 2005-2008 metus. Taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais pareiškėjos reikalavimas priteisti 60 000 Lt neturtinę žalą į ateitį. Pareiškėjos motyvas, kad ir ateityje ji jus kokias tai pasekmes dėl užsitęsusios valstybės garantijos įvykdymo, nepagrįstas jokiais įrodymais.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atnaujinus ieškininės senaties terminą nuo 2004 metų tenkintinas 20 000 Lt sumoje.

III.

Pareiškėja V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti pilnai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjant administracinę bylą pareiškėjai nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir tuo buvo atimta galimybė paaiškinti įrodymus. Buvo leista pasakyti tik porą sakinių.

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. lapkričio 10 d. teismo posėdis buvo pradėtas nuo klausimų pareiškėjai. Teismas, neturėdamas pareiškėjos paaiškinimų, įrodymų nevertino arba dalį jų suprato klaidingai. Į klausimus buvo reikalauja atsakyti trumpai – „taip“ arba „ne“.

2. Teismo sprendime nėra paminėti tretieji suinteresuoti asmenys, nors du iš jų atsiuntė atsiliepimus į ieškinį, o I. V. U. dalyvavo posėdyje.

3. Teismas buvo iš anksto šališkai nusiteikęs, o G. S. jaunesnįjį, G. S. ir I. V. U. įtraukdamas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, atėmė iš pareiškėjos galimybę juos apklausti kaip liudytojus.

4. Atsakovo atstovui teismas leido pasisakyti.

Šalies argumentai

5. Teismas sudarė nevienodas galimybes šalims, pateikiant papildomus prašymus. Pareiškėjos prašymai prijungti prie bylos audiokasetę su pokalbių išklotine, V. S. darbo knygutę buvo atmesti. Tačiau teismui, nors pareiškėja nesutiko, buvo reikalingi raštai iš „Lietuvos draudimo“ ir „Gimtojo Rokiškio“ redakcijos, kuriuos pateikė atsakovo atstovas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio l d. nutarimo Nr. 363 redakcija) patvirtina „Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumą, apskaitą ir kontrolės tvarka“ nuomininkams yra nustatyta tvarka iš anksto pasirinkti ne tik garantijos vykdymo būdą, bet ir numatyti suteikiamų gyvenamųjų patalpų vertę. Pirmiau, negu susiderama perkama patalpa, yra su valstybe sutarta suma, kuri yra įtvirtinta apklausos lape dėl valstybės garantijos pasirinkimo (Tvarkos 4 priedas). Šis dokumentas yra byloje. Pagal tai pildoma garantija. Byloje yra savivaldybės pristatyta garantijos pradėtos rašyti 2004 m. spalio 28 d. kopija. Jos 1 punkte įrašą, kad „įvykdyti šią valstybės garantiją ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. bus suteiktos kitos didesnės 25 000 Lt vertės gyvenamosios patalpos, kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę 12000 Lt bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį nuomininkai privalės išsipirkti rinkos kaina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Kintant nuomojamų patalpų rinkos vertei, garantija buvo tikslinama du kartus: 2007 m. ir 2008 metais. Kadangi garantijos vykdymo laikas baigiasi 2009 m. sausio 1 d., todėl pastaroji žyma yra galutinė: „Nustatyta gyvenamųjų patalpų rinkos vertė 52000 Lt. Pagrindas - nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita 2008 m. liepos 11 d. Nr. 2008-1315. pageidauja, kad būtų suteiktos kitos didesnės 150000 Lt vertės gyvenamos patalpos“. Šią sumą kuruoja valstybė. Tai ir yra ta kaina už kurią garantijos turėtojui bus suteiktos gyvenamos patalpos, kurių dalį garantijos gavėjas išsipirks. Taigi, pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų už kokią kainą pareiškėja ketina įsigyti kitą būstą.

7. Būstą įsigis ne pati pareiškėja, o butą jai suteiks garantijos vykdytojas, t. y. atsakovas, tačiau, leisdamas garantijos turėtojui pasirinkti perkamą objektą. Todėl pareiškėja neturėtų sudaryti jokių preliminarių sutarčių.

8. Teismas neleido paaiškinti, kad prašyti sutarties nebuvo prasmės, kadangi 2007 m. birželio 26 d. savivaldybės raštas Nr. 5.22-358 „Dėl valstybės garantijos vykdymo yra melagingas. Tais metais savivaldybė negavo tiek lėšų, todėl analogišką raštą „Dėl valstybės garantijos vykdymo“ paaiškėja gavo 2008 m. liepos 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, esant abejonei dėl įrodymo būdo, turėjo galimybę apie tai užduoti klausimą savivaldybės atstovui, nes pareiškėjai savivaldybė apie kitoms garantijoms išdalintus pinigus turi pagrindo neatsakinėti.

9. Byloje esantis internetinės svetainės www.parduoda.lt skelbimas su nuotrauka yra būtent tas namas, kurį savivaldybė galėjo suteikti pareiškėjos šeimai, jei tais metais nemelagingai būtų atėjusi eilė jos garantijos vykdymui.

Vykdant garantiją pagal žymą Nr. 2, pareiškėjai ir jos šeimai bus suteiktos kitos 150 000 Lt vertės patalpos. 52 000 Lt vertė bus perduotos neatlygintinai, o likusią dalį nuomininkai, t. y. pareiškėja ir jos šeima, privalės išsipirkti rinkos kaina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Likusi dalis bus 98 000 Lt. Bus neteisinga jei pareiškėja su šeima turės visą šią sumą sumokėti patys.

10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatė, kad savivaldybė vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Dėl savivaldybės vilkinimo pareiškėjai nebuvo išduota garantija laiku ir nepateko į pirmumo eile vykdomų garantijų sąrašą. Garantijas ir religinėms bendruomenėms grąžintuose pastatuose gyvenantiems nuomininkams išduoti įpareigojo Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą 2001 m. liepos 5 d. pataisos. Savivaldybei pakako laiko, kad garantiją išduotų bent iki 2002 metų pabaigos ir ji būtų buvusi vykdoma pirmumo tvarka ir įvykdoma per 2 metus, t. y. iki 2004 metų pabaigos.

11. Pareiškėjos šeimos nuomojamų patalpų rinkos vertė (pažyma Nr. 2004-623) buvo 12000 Lt, o jau tos pačios įmonės turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 2008-1315 tų pačių patalpų vertė yra 52 000 Lt. Dar buvo vertinimas atliktas 2007 metais ir yra pažyma Nr. 207-1152, kurioje šeimos būsto rinkos vertė yra 25 700 Lt. Taigi, jei savivaldybė būtų laiku išdavusi garantiją, pareiškėjos šeimai būtų buvę suteiktos kitos gyvenamos patalpos vėliausiai 2004 metais ir, kaip matyti iš vertinimo ir garantijoje 1 punkte įrašo, 25000 Lt vertės, kurių atitinkanti nuomojamų patalpų vertę 12000 Lt būtų neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią, t. y. 13000 Lt pareiškėjai privalėję išsipirkti rinkos kaina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjai, negavus dėl savivaldybės kaltės pirmumo vykdymą turinčios garantijos, bus suteiktos kitos 150 000 Lt vertės patalpos (žr. garantijos 2 žyma), kurių atitinkanti nuomojamų patalpų vertę 52 000 Lt bus neatlygintinai perduotos nuosavybėn, o likusią dalį, t. y. 98 000 Lt privalės išsipirkti rinkos kaina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Žala padaryta 98 000 -13 000 =85 000 Lt. Pareiškėja humaniškai realią žalą sumažino ir prašo pusę dabar vykdomos garantijos valstybės garantija nepadengtos sumos įpareigoti atlyginti savivaldybės administraciją.

12. Savivaldybės kaltė įrodyta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu. Rinkos kainos skirtumai tarp gyvenamųjų patalpų, kurias privalėjo suteikti nevilkinant 2004 m. ir tų, kurios bus suteiktos po vilkinimo iki 2009 m. sausio 1 d. akivaizdūs.

13. Teismas nepagrįstai pritaikė senatį iki 2004 metų. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojant senosios redakcijos CK bendrosios senaties terminas buvo 3 metai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neturtinę žalą pareiškėjai visa tą laikotarpį darė veiksniai susiję su pagrindinės prievolės, t. y. suteikti kitas gyvenamas patalpas, nevykdymo. Pagrindinė prievolė yra asmeninių neturtinių teisių pažeidimas. Senojo CK 93 straipsnis tokiems reikalavimams netaiko senaties. Jei senatis netaikoma pagrindinei prievolei, ji netaikoma ir reikalavimas, susijusiems su ja. Jei būtų taikyta 3 metų senatis, tai nebebūtų prievolės ir dėl kitų gyvenamų patalpų suteikimo pareiškėjai ir jos šeimai. Be to, atsakovas laikas nuo laiko pripažino pagrindinės prievolės, t. y. kitų gyvenamųjų patalpų suteikimo, buvimą, nors nuo jos vykdymo nuolatos išsisukinėjo, tokiu būdu nutraukinėdamas ieškininės senaties terminą (senojo CK 89 str.). tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Ši nuostata yra ir dabar galiojančiame CK l.130 straipsnyje.

14. Atsakovas pripažįsta pagrindinę prievolę, bet jos ir su jos vykdymu susijusių veiksmų, nevykdo, tuo sukeldamas padarinius ir padarydamas neturtinę žalą.

Pagrindinė prievolė turi nustatytą įvykdymo terminą. Neturtinė žala kyla iš tokios prievolės (CK 1.127 str. 2 d.).

15. Byloje yra pateiktos teismų nutartys, patvirtinančios, kad 1996 - 1997,1999 - 2004 metais vyko teismų procesai, kuriuose buvo nagrinėjama pagrindinės atsakovo prievolės vykdymas bei galutinis įvykdymas. Pareiškėja visada siekė, kad jai neturtinę žalą darantys savivaldybės veiksmai būtų sustabdyti ar pašalinti. Nesibaigus teismo procesams pareiškėja negalėjo prašyti neturtinės žalos atlyginimo, nes nežinojo proceso baigties rezultatų.

16. Pareiškėja buvo atleista iš draudimo agentės pareigų „Lietuvos draudimo“ bendrovės Rokiškio filiale. Byloje yra 1997 m. balandžio 8 d. išrašas iš filialo direktoriaus įsakymo, iš kurio matyti, kad ji atleista kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas. 1997 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. l3 išrašas patvirtina, kad drausminė nuobauda skiriama agentams, kurie nerūpestingai atliko pareigas (administracinius įpareigojimus - užduočių nevykdymą, kurių įvykdymas mažiau negu 80 %). Taigi, pareiškėja buvo atleista, nes neįvykdė užduočių. Agento darbas yra reklaminis -agitacinis. Kad įtaigiai galėtum bendrauti su klientais ir pasiektum keliamus gan aukštus rezultatus yra privaloma ne tik geri komunikacijos sugebėjimai, bet ir nepriekaištinga reputacija. Reputacijos suteršimas, kuriam efektyviai padėjo dezinformacija, išspausdinta laikraštyje, buvo lemtingas darbo rezultatų blogėjimui. Todėl tarp atleidimo iš darbovietės yra tiesioginis ryšys su atsakovo kalte dėl pagrindinės prievolės - kitų gyvenamųjų patalpų suteikimo - nevykdymo ir neteisėto veikimo, t. y. religinės bendruomenės kurstymas, savivaldybės darbuotojų komisijos, atsivežusios žurnalistę į pareiškėjus namus, organizavimas).

17. Kadangi pareiškėjai pasisakyti teismo posėdžio metu nebuvo leista, tai teismas nežinojo, kad 1997 - 1998 metais buvo teismo procesas dėl grąžinimo į darbą. Atmetus darbo knygutę, kaip įrodymą, pareiškėja negalėjo įrodyti, kad ir planinės ekonomikos planus vykdė sėkmingai ir nepriklausomybės metais iki 1996 metų rudens išdirbo puikiai, gaudama premijas iki to laiko 9 metus , o kai prasidėjo iškeldinimo iš klebonijos klausimai - darbo rezultatai suprastėjo.

18. Apie pareiškėjos sveikatą byloje yra 2007 m. sausio 8 d. išrašas iš medicininių dokumentų. Jame nurodyta, kad 10 metų kartojasi tai vienos, tai kitos galvos pusės priepuoliniai skausmai. Taigi 10 metų skaičiuojant atgal nuo 2007 m., bus 1997 metai. Nuo tada prasidėjo neurastenijos ir trišakio nervo neuralgijos simptomai. Ligos istorijoje yra įrašai nuo 1998 metų. Iki to laiko tokio mąsto galvos skausmo ar kitų simptomų pareiškėja nejuto.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo sprendime minimi skausmai širdies plote yra visai nesusiję su ligomis, kurias sukėlė ilgalaikis stresas ir dėl ko atsirado neturtinė žala.

20. Byloje yra Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros poliklinikos pažymą, dėl kokių ligų V. S. buvo nustatytas 50 % nedarbingumas. Byloje yra ir pažyma ir Panevėžio konsultacinės poliklinikos. Visos, išskyrus kardiologinę ligą, yra neurologinės. Jos yra susijusios su nervų sistema, o nervų sistemą neigiamai veikia stiprus stresas, baimė, stiprios nuolatinės neigiamos emocijos.

21. Teismas, nesuprasdamas ligos istorijoje esančių įrašų, ar jų nevertinamas nepasinaudojo medicinos ekspertize ir neištyrė bylai svarbių aplinkybių.

22. Teismas nepriėmė pareiškėjos įrodymo, t. y. audiokasetės, nors buvo nurodyta, kad joje yra įrodymai, patvirtinantys, jog straipsnį inicijavo atsakovas.

Atsiliepimas

Teismas nesirėmė ir trečiojo suinteresuoto asmens G. S. atsiliepimu į ieškinį. G. S. buvo tuo metu, kai apsilankė žurnalistė, ir girdėjo pokalbį, kuris įrašytas kai religinės bendruomenės atstovas aiškina, kad savivaldybė ir jį kvietė dalyvauti komisijoje, bet jis nespėjo.

23. Rokiškio rajono savivaldybė yra gavusi 2004 m. lapkričio 22 d., 2007 m. liepos 9 d. , 2008 m. rugsėjo 23 d. V. S. raštus , kuriuose pareiškėja informuoja savivaldybę, kad nesutinka su garantija ir nurodomi esami garantijos netikslumai. Savivaldybė tų netikslumų nepašalina ir neduoda nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo. Tokius veiksmus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 7 punktas. Kol savivaldybė nepašalina garantijos netikslumų arba neatsisako juos pašalinti ir neišduoda nepasirašytos garantijos su įrašu 7 punkte „nesutinka“ – pareiškėja negali kreiptis į teismą dėl garantijos patikslinimo, nes ji garantijos neturi. O, kad išduotų garantiją, kreiptis į teismą netikslinga, nes 2004 metais Šiaulių apygardos administracinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs.

Šalies argumentai

24. Pareiškėjos patikslintame prašyme buvo išvardinti metai, kuriais vyko teismo posėdžiai. Todėl nepagrįsti teismo motyvai, kad nuo 2004 m. gruodžio 20 d. pareiškėja nedalyvavo nė viename teismo posėdyje.

25. Neturtinę žalą sudaro visų veiksnių visumą ir tie veiksniai nebuvo išnykę nė vienai dienai, nes savivaldybė nieko nepadarė, kad žala sumažėtų. Pareiškėja yra žlugdoma ir šio proceso nebesustabdysi. Gal kai kurie žalą kėlę veiksniai ir susilpnės, tačiau pasekmes pareiškėja jaus visą gyvenimą.

Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas pagrįstu pareiškėjos prašymu atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos priteisimo pripažino tik nuo 2004 m., kadangi pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį šiam reikalavimui taikomas sutrumpintas trijų metų senaties terminas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą po 20 000 Lt už 2005-2008 m. yra nepagrįstas. Iš teismo sprendimo aišku, kad neturtinė žala priteista už laikotarpį nuo 2004 metų sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Tačiau teismas sprendime nurodo konkrečią datą - 2007 m. gruodžio 20 d. nuo kurios atgal skaičiuojamas trijų metų senaties terminas, o tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas taikant CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas galėjo būti atnaujintas nuo 2004 m. gruodžio 20 d., o ne nuo 2004 m. sausio 1 d. Taigi darytina išvada, kad 20 000 Lt suma priteista už vienuolika kalendorinių dienų, kai tuo tarpu pareiškėja pareiškimu prašė tokią sumą priteisti už visus kalendorinius metus.

2. Teismas teisingai konstatavo, kad atnaujinti ieškininės senaties terminą už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 m. nėra pagrindo ir jo neatnaujino, tačiau vis tiek priteisiant neturtinę žalą rėmėsi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kuriame konstatuotas atsakovo neveikimo laiko tarpas nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2003 m. spalio 27 d.

3. Kaip vienintelį konkretų pagrindą dėl kurio atsakovui atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą (CK 6.271 str.) teismas nurodė tai, kad iki sprendimo priėmimo dienos yra neįvykdytas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-434-05). Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtu sprendimu atsakovas yra įpareigotas suteikti kitas gyvenamąsias patalpas iki 2009 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad eismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priteisė neturtinę žalą dėl sprendimo neįvykdymo, kurio vykdymo terminas dar nesibaigęs.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo I. V. U. su pareiškėjos V. S. apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko apeliaciniame skunde nurodytus motyvus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė kad nesutinku, jog teismas panaikino jos kaip liudytojos statusą ir įtraukė ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau sprendime juo nėra įtraukta. Be to, teismas padarė procesinį nusižengimą, kadangi jai nebuvo leista pasisakyti. Bandymai moksliškai pagrįsti pareiškėjai V. S. padarytą žalą buvo atmesti kaip asmeninė nuomonė ir daugiau nebeleista pasisakyti.

Be to, kol turėjo būti apklausta kaip liudytoja, neprasidėjus teismo procesui, girdėjo išankstinį teisėjų kolegijos neigiamą nusistatymą pareiškėjos V. S. atžvilgiu, ypatingai dėl žalos pareiškėjos sveikatai.

Kaip politologo kvalifikaciją turintis asmuo, ji Rokiškio rajono savivaldybės veiksmus gali įvardinti kaip pažeidžiančius vykdomosios valdžios (savivaldos) esmines funkcijas - vykdyti centrinės valdžios priimtus įstatymus savo regione, taip pažeidžiant žmogaus teises. Valstybės institucijos negali nesilaikyti įstatymų, daryti žalą piliečiams ir neatsakyti už tokius savo veiksmus formuojant ydingas nebaudžiamumo ir neklystamumo normas.

I. V. U. patvirtino, kad iki teismų procesų, siekimų jų šeimą išvaryti į gatvę, atskirties visuomenėje ir kaimo žmonių ignoravimo, darbo netekimo, netiesos paskleidimo per spaudą, pareiškėja buvo normalios sveikatos būklės. Pareiškėja visuomet pasižymėjo komunikabilumu, labai tiko dirbti su žmonėmis susijusį darbą, darbštumu, linksmumu, dvasiniu turtingumu. Teismas neatsižvelgęs nei į pareiškėjos ligos istoriją, liudytojų parodymus neįžvelgė tiesioginio ryšio tarp didelio sveikatos pablogėjimo ir nuolatinio streso, baimės ir grėsmės prarasti būstą, teismų maratono.

Šalies argumentai

I. V. U. su atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. S. ir G. S. Jaunesnysis su pareiškėjos apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko jame nurodytus argumentus, o atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Pareiškėja V. S. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas vilkinimo nepabaigė ir po Šiaulių administracinio teismo sprendimo. Prievolė suteikti kitas gyvenamas patalpas nuo 1992 m. spalio mėnesio iki šios dienos neįvykdyta. Neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja prašo dėl veiksnių ir veiksmų, atsiradusių dėl prievolės suteikti kitas gyvenamas patalpas, nevykdymo. Teismas aiškiai sprendime nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atnaujinus ieškininės senaties terminą nuo 2004 metų tenkintinas 20 000 Lt sumoje.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administraciniam teismui pagal religinės bendruomenės ieškinį konstatavus, kad Rokiškio rajono savivaldybė neteisėtai vilkino jos kompetencijai priskirtus veiksmus, pareiškėjai tapo žinoma, kad savivaldybės veiksmai yra pagrindas žalos atlyginimui. Tai nurodo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl senaties termino atnaujinimo. tačiau teismo sprendime nėra nurodyta, kaip teigia atsakovas, kad priteisiama atlyginti žalą, pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą.

Atsakovas netinkamai interpretuoja teismo motyvus ir argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė paaiškino apeliacinio skundo motyvus ir prašė pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo atstovas prašė patenkinti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir paaiškino , kad pareiškėjos apeliacinis skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

V. S. apeliacinis skundas atmestinas, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas padarė pareiškėjai neturtinę žalą ir priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, pažeidė procesą ir suvaržė jos teises teikti įrodymus bei duoti paaiškinimus posėdžio metu.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus šio ginčo faktines aplinkybėms.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Pareiškėja žalos atlyginimą pagal CK 6.271 kildina iš atsakovo neteisėtos veiklos išduodant valstybės garantiją būstui įsigyti.

CK 6.271 straipsniu nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

CK 271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal ši straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti yra būtini trys elementai. Turi būti: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.) ir 3) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.). Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima.

Atsakovas 2004 m. spalio 28 d. remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 ir 20 straipsniais išdavė Valstybės garantiją pareiškėjai ir įsipareigojo iki 2009 m. sausio 1 d. suteikti pareiškėjai gyvenamąsias patalpas garantijoje nurodytomis sąlygomis. Pareiškėja su šia garantija yra susipažinusi, garantijos sąlygos jai yra žinomos ir ji jų neginčijo, todėl ši garantija, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja jos nepasirašė, yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

Pareiškėjos prašymo turinys patvirtina, kad ji siekia žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 1992 metų kada pareiškėjos manymu atsakovas privalėjo išduoti valstybės garantiją, bet jos neišdavė. Pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo administraciniame teisme gautas 2008 m. liepos 3 d. CK 1.125 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad žalos atlyginimui taikytinas trejų metų ieškininės senaties terminas. Taikant šį terminą pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo apima laikotarpį nuo 2005 m. liepos 3 d. ir iki prašymo pateikimo administraciniam teismui. Todėl būtina vertinti ar šiuo laikotarpiu atsakovas savo veika padarė pareiškėjai žalą.

Prašymas dėl žalos atlyginimo pateiktas nesibaigus Valstybės garantijos įvykdymo terminui. Atsakovas įsipareigojo įvykdyti 2004 m. spalio 28 d. valstybės garantiją iki 2009 m. sausio 1 d. Šis terminas įpareigoja atsakovą baigti garantijos vykdymą iki nurodytos datos, todėl atsakovas privalėjo imtis veiksmų, kad ši garantija būtų įvykdyta. Tačiau pareiškėja nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kokią neteisėtą veiką, vykdydamas Valstybės garantiją, padarė atsakovas. Tai yra, kad jis realiai galėjo įvykdyti garantiją, tačiau pažeisdamas garantijoje nurodytus įsipareigojimus jos neįvykdė. Nesant atsakovo neteisėtos veikos, žala laikotarpiu nuo 2005 m.liepos 3 d. ir iki prašymo pateikimo administraciniam teismui 2008 m. liepos 3 d. negalėjo būti padaryta ir reikalavimas atlyginti turtinę bei neturtinę žalą už šį laikotarpį yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2007 m. gruodžio 20 d. ieškiniu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo. Teismui atsisakius priimti ieškinį kaip neteismingą, ji kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, nes suprato, jog pati nesugebės paruošti teismui ieškinio. Teismas padarė išvadą, kad tai yra svarbi priežastis ieškininės senaties terminui atnaujinti. Nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2008 m sausio 16 d. pareiškėja kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir tinkama teisinė pagalba jai buvo suteikta 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškininės senaties terminą atnaujino ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą už didesnį laikotarpį nei nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad terminas atnaujintas nepagrįstai. Atsakovas reikalavo taikyti ieškininės senaties terminą ir jis turėjo būti taikomas, nes pareiškėjos aplinkybė, kad ji suklydo dėl ginčo priskirtinumo atitinkamam teismui ir ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė bendrosios kompetencijos teismui, o ne administraciniam teismui, nėra svarbi priežastis dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti ieškininės senaties terminą. Pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti teisine pagalba ir pateikti tinkamą prašymą dėl žalos atlyginimo. Priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti teisine pagalba, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti terminą prašymui dėl žalos atlyginimo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas dėl procesinių pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįstas. 2008 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė pasisakyti teismo posėdžio metu. Nušalinimo teise pareiškėja nepasinaudojo, pastabų dėl posėdžio protokolo nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryti procesiniai pažeidimai, ribojantys pareiškėjos procesines teises ir, kad dėl šių procesinių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti procesiniai pažeidimai yra nepagrįsti.

Remiantis šiais argumentais pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi priimant sprendimą netinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos (ABTĮ 142 straipsnis). Panaikinus sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

V. S. apeliacinį skundą atmesti, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius