Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-03-04 · Administracinė byla Nr. eI2-529-644/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
eI2-529-644/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02408-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
E. J.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-529-644/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02408-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 36.;55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Deimantei Lukoševičienei,dalyvaujant pareiškėjo E. J. atstovui advokatui G. D.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-02306-e ir prašymą dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus grąžinti atsakovui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsisakymą išduoti leidimą atsakovas motyvavo tuo, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. ir pagal LR BK 258 str. 2 d. Sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2002 metų 10 kartų baustas administracine tvarka. Iš jų vieną kartą 2014 m. baustas už nustatyto greičio viršijimą 42 kilometrais per valandą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodytas faktines aplinkybes vertina kaip neigiamai charakterizuojančius pareiškėją, daro išvadą, kad jis, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodytais jo teisės pažeidimo faktų aprašymais, kadangi jie iš esmės neteisingi ir neatitinka faktų bei galimai yra likę iš kito asmens atžvilgiu priimto ir perrašyto sprendimo motyvų. Nutarime nurodoma, kad 2020-04-26 pareiškėjui nustatytas 2,17 prom. girtumas, tačiau tokio dydžio girtumas įvykio metu pareiškėjui nenustatytas, pareiškėjas neparvertė savo sutuoktinės ant žemės, o dėl turto sugadinimo net nebuvo įtartas.

Vertinant faktines aplinkybes šiurkštumo, atsiradimo laike prasme akivaizdu, kad sprendimo motyvai yra visiškai neproporcingi ir neadekvatūs, pagrįsti išskirtinai subjektyviais pamąstymais, nesiremiant Įstatymo bei kitų teisės normų nuostatomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad atsakovas pažeidė jo teisę būti laikomam nepriekaištingos reputacijos bei reabilituotam. Priimtas Sprendimas yra prieštaringas, nes pagal specialaus Įstatymo 18 straipsnį pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos - jo atžvilgiu niekada nebuvo priimti jokie apkaltinamieji nuosprendžiai ar bylos nutrauktos reabilituojančiais pagrindais. Pareiškėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio per metus pakartotinai nepadarė teisės pažeidimo. Manytina, kad ginčijamą Sprendimą priėmęs pareigūnas pirmiausiai turėjo vadovautis aukščiau nurodytu bei Įstatymo 17 straipsniu ir tik įsitikinęs juose aptartų nuostatų taikymo pagrindais nurodyti tikruosius teisės turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų motyvus.

Sprendime visiškai nepaisoma, kad buvo ne du ikiteisminiai tyrimai, o vienas, kuris nutrauktas (dalis nutraukta nepasisakant apie kaltę dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties, o kitoje dalyje susitaikius su sutuoktine). Šia faktine aplinkybe atsakovas negali remtis charakterizuojant asmenį, priešingu atveju būtų pažeisti esminiai Konstituciniai principai (nekaltumo prezumpcija - asmuo pripažįstamas kaltu tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu).

Tokiu būdu matyti, kad ginčijamo Sprendimo metu pareiškėjas iš esmės neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos yra seniai sumokėtos, pažeidimai nepriskiriami prie grubių kategorijos, todėl atsižvelgiant į jų kiekį ir pobūdį, laiko intervalą bei aktualumą, nėra pagrindo daryti neigiamas ir kategoriškas išvadas apie asmenį.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas niekada nėra baustas už netinkamą ginklų naudojimą civilinėje apyvartoje, o vertinimas, kad jis per 20 metų buvo baustas administracinėmis baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir dėl to yra „nepatikimas“ yra visiškai absurdiškas, kadangi tokie pažeidimai neturi jokio priežastinio ryšio su specifiniais ginklų naudojimo reikalavimais.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu bei atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2020-09-07 E. J. pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad 2020-04-26 pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., dėl smurto prieš sutuoktinę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2020-04-26 apie 13.30 val. savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis (2,17 prom.) girtumas, konflikto metu, tyčia, stipriai sugriebęs sutuoktinei už dešinės rankos riešo, parvertė ant žemės, užsuko jos ranką jai už nugaros, po to abiem rankom suėmęs jai už riešų, vadino ją necenzūriniais žodžiais, suko jas bei stumdė nukentėjusiąją, po to stipriai sugriebė už sprando ir spaudė, tokiu būdu sukėlė šeimos narei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, po to su kastuvu išdaužė automobilio langus. 2020-06-16 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, o pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėn., 2020-08-10 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą.

Taip pat 2020-06-15 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 258 straipsnio 2 dalyje, (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu) nustačius, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Iš nutarimo matyti, kad 2020-04-26 pareiškėjo namuose buvo rastas ir paimtas pneumatinis šautuvas, kuris priskiriamas C kategorijai. Šios rūšies ginklui laikyti reikalingas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kurio pareiškėjas neturėjo.

Be to, Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2002 metų 10 kartų baustas administracine tvarka. Iš jų 2014 m. vieną kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą 42 kilometrais per valandą.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos smurtą artimoje aplinkoje vertina kaip aplinkybę, pagrindžiančią smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalis valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir vyriausybines organizacijas įpareigoja pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, tarp jų - ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus (6 p.). Taigi policijos įstaiga, gavusi duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra įpareigota imtis jai priskirtų prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti.

Pagal Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, asmens bei visuomenės saugumui, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, atsakingumo ir atidumo reikalavimai.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nusako, kad Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įvertinus pareiškėjo smurtą sutuoktinės atžvilgiu, neatsakingą požiūrį į ginklus ir visumą kitų pažeidimų, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, darytina pagrįsta išvada, kad jis, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2020-09-07 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2020-09-23 sprendimu Nr. 20-IL-20-02301-e nusprendė atsisakyti išduoti E. J. neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2020-09-23 sprendimo Nr. 20-IL-20-02301-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta E. J. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Bylos duomenimis, pareiškėjo atžvilgiu, iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (2020-09-07) pateikimo, 2020-04-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-16117-20, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl smurto prieš sutuoktinę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2020-04-26 apie 13.30 val. savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,17 prom. neblaivumas), konflikto metu, tyčia, stipriai sugriebęs sutuoktinei už dešinės rankos riešo, užsuko jos ranką jai už nugaros, po to abiem rankom suėmęs jai už riešų, suko jas bei stumdė nukentėjusiąją, po to stipriai sugriebė už sprando ir spaudė, to pasėkoje padarė nukentėjusiajai ekchimozes dešiniame dilbyje, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė šeimos narei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. 2020-06-16 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Šiuo nutarimu pareiškėjui taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių laikotarpiui.

Taip pat, 2020-06-15 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16117-20 nutrauktas dalyje dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 258 straipsnio 2 dalyje, (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu) nustačius, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Iš nutarimo matyti, kad 2020-04-26 pareiškėjo namuose buvo rastas ir paimtas pneumatinis šautuvas, priskiriamas C kategorijai. Šios rūšies ginklui laikyti reikalingas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kurio pareiškėjas neturėjo.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2002 metų 10 kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2016-10-28.

Teismo vertinimu, minėtu 2020-06-16 prokuroro nutarimu konstatuoti E. J. tyčiniai veiksmai - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, stipriai sugriebęs sutuoktinei už dešinės rankos riešo, užsuko jos ranką jai už nugaros, po to abiem rankom suėmęs jai už riešų, suko jas bei stumdė nukentėjusiąją, po to stipriai sugriebė už sprando ir spaudė, to pasėkoje, smurtaudamas sukėlė šeimos narei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, yra pavojingi savaime ir tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas smurtas artimoje aplinkoje vertinama kaip aplinkybė, pagrindžianti smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalis valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir nevyriausybines organizacijas įpareigoja pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, tarp jų - ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus (6 punktas). Taigi policijos įstaiga, gavusi duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra įpareigota imtis jai priskirtų prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti, t. y. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Dėl pareiškėjo argumento, kad jis yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, o Sprendimą priėmęs pareigūnas, jo manymu, turėjo vadovautis Įstatymo 17 straipsniu, pažymėtina, kad Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir sprendime niekur nėra nurodyta, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Dėl pareiškėjo argumento, kad jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai šiuo metu nėra aktualūs, teismas vertina, jog tai yra asmenį charakterizuojanti medžiaga, kadangi nagrinėjamu atveju tai nebuvo lemiamas motyvas, dėl ko pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pareiškėjo smurtą sutuoktinės atžvilgiu, neatsakingą požiūrį į ginklus ir visumą kitų pažeidimų, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, daro pagrįstą išvadą, kad E. J., laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, dėl ko naikinti Sprendimą nėra jokio pagrindo.

Iš ginčijamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė