Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkė S. F., skolininko sutuoktinis J. F., antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai tačiau jie per teismo nustatytą terminą savo nuomonės į bylą dėl pareiškėjo prašymo nepateikė. Tokiu atveju teismas laiko, kad suinteresuoti asmenys su pareiškėjo prašymu sutinka. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį taip pat neatvyko, teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai, todėl teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontora vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/16/02139 pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-5676-291, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės S. F. išieškotojui UAB „Finansų administravimas“. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkės S. F. sutuoktinis J. F. gauna nuolatines pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Antstolė vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasiūlė skolininkei S. F. per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkė tokio sutikimo nepateikė. 2020 m. balandžio 28 d. antstolė priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pateikė išieškotojui (pareiškėjui) siūlymą kreiptis dėl skolininkės S. F. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu J. F. dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinio J. F. pajamas.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė - kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė - kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. Todėl UAB „Finansų administravimas“ prašymas dėl skolininkės S. F. turto, kuris yra bendra su jos sutuoktiniu J. F. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog skolininkės S. F. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktiniu J. F. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio gaunamų pajamų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkės S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti skolininko sutuoktinio J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamose pajamose yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis), su minėtu bendraturčiu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.