Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Kapitalinė statyba“ atstovams A.K. ir advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, 2012 m. kovo 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kapitalinė statyba“ skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011-09-08 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1032 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja akcinė bendrovė „Kapitalinė statyba“ skundu ir jo patikslinimu (b.l. 6-8; 37-39) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1032 bei įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – vasarnamius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodo, jog kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo. Atsakovas 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-1032 prašymo netenkino nurodydamas, kad bendrovės pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog vasarnamiai, adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti Kauno miesto vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybos vardu, perduoti pareiškėjai. Nesutikdama su priimtu sprendimu atsisakyti įregistruoti vasarnamius akcinės bendrovės „Kapitalinės statybos“ vardu, teritorinio registratoriaus sprendimą apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 318 nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1032, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – vasarnamius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės „Kapitalinė statyba“ vardu, panaikinimo. Atsakovas pareiškėjos prašymo netenkino tuo pagrindu, kad dokumentai, pagal kuriuos prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo numatytų reikalavimų. Panaikinus ginčijamą sprendimą pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t.y. įregistruoti jos vardu nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus – vasarnamius.

Faktinės bylos aplinkybės

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 15) patvirtina, kad statiniai – vasarnamiai, adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1974 m. rugsėjo 18 d. registruoti valstybės nuosavybe, valdoma patikėjimo teise Kauno miesto vykdomojo komiteto kapitalinės statybos valdybos. Nuosavybės įregistravimo pagrindas nurodytas – DŽDT vykdomojo komiteto 1974 m. rugpjūčio 15 d. sprendimas Nr. 174. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 114 (b.l. 24) Kauno miesto vykdomojo komiteto kapitalinės statybos valdybai buvo skirta 200 m² žemės sklypas poilsio namelių statybai. 1990 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 158 (b.l. 25) nuspręsta buvusią Kapitalinės statybos valdybą reorganizuoti į Kauno savivaldybės valstybinę įmonę „Kapitalinė statyba“. Minėtu sprendimu patvirtinti ir Kauno savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ įstatai (b.l. 27-31), kurių pagrindu pareiškėjos atstovai motyvuoja daiktinių teisių perėjimą Kauno savivaldybės valstybinei įmonei „Kapitalinė statyba“, o vėliau ir akcinei bendrovei „Kapitalinei statybai“. Minėtų Įstatų 4 punktas nustatė, kad įmonė reorganizuojama iš veikiančio Kauno miesto valdybos skyriaus „Kapitalinės statybos valdyba“, pertvarkant jo veiklą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus <..>. Įmonė perima visus veikusios „Kapitalinės statybos valdybos“ sutartinius įsipareigojimus, samdos ir kitokias prievoles. Įstatų 6 punkte buvo numatyta, kad įmonės valstybinis kapitalas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto tarybai, patikėtinio teisėmis yra perduotas įmonei valdyti, naudoti ir disponuoti. Kauno miesto mero 1992 m. vasario 5 d. potvarkis Nr. 236 (b.l. 26) patvirtina, kad Kauno savivaldybės valstybinė įmonė „Kapitalinė statyba“ perregistruota į valstybinę akcinę įmonę „Kapitalinė statyba“. Bylos duomenys patvirtina, jog 1992 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto valdyba (steigėjas) ir valstybinė akcinė įmonė „Kapitalinė statyba“ (įmonė) sudarė sutartį, pagal kurią įmonė perėmė iš steigėjo valstybei priklausančias akcijas (b.l. 23). 1992 m. gruodžio 30 d. įvyko Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu svarstytas klausimas ir dėl turto perdavimo – priėmimo akto projekto (b.l. 17-21). Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ reorganizuojamos į akcinę bendrovę 1992 m. gruodžio 31 d. turto perdavimo – priėmimo aktas (b.l. 22) patvirtina, jog akcinei bendrovei „Kapitalinė statyba“ (t.y. pareiškėjai) perduota pagrindinių priemonių likutinė vertė – 18 816 tūkst. litų. 1993 m. sausio 4 d. Kauno miesto valdyba įregistravo akcinę bendrovę „Kapitalinė statyba“ (b.l. 16).

Pasinaudodama privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėja apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 318 (b.l. 13) paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.

Dėl ginčijamo teritorinio registratoriaus sprendimo

2011 m. rugsėjo 8 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-1032 (b.l. 11) netenkinti pareiškėjos prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – vasarnamius, esančius (duomenys neskelbtini), priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (bylai aktuali 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1239 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2012 m. sausio 10 d.) 29 straipsnio 2 punktu, kuris nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš išvardintų aplinkybių, inter alia 2 punkte nurodyta aplinkybė – dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Įstatymo 22 straipsnis nustato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, sąrašą: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytinėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Reikalavimai pateikiamiems dokumentams yra reglamentuoti Įstatymo 23 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, kurios nustato, jog su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, jie turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris <..>. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisų suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (2011 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 527 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 27 d.), 16.2 punktas nustato, kad su prašymu įregistruoti daiktus, daiktines teises pateikiami dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą – pardavimą ar nuomą.

Teisėjų kolegija, remdamasi sistemine Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų analize, daro išvadą, kad pareiškėjos daiktinės teisės į vasarnamius gali būti registruojamos pateikus Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytus dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių atsiradimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis įtvirtina Nekilnojamojo turto registro teisinį statusą, pagal kurį Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teritorinis registratorius administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, tarp jų – ir apie daiktinės teisės turėtoją, kitaip vertindamas tuos pačius įstatymų nustatytus dokumentus ir jų duomenis, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti pirminiai įrašai. Todėl duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-779/2011).

Iš ginčijamo sprendimo turinio nustatyta, jog pareiškėja su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus pateikė ir šiuos dokumentus: 2011 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimą, įmonės registravimo pažymėjimą, išduotą 1993 m. sausio 4 d., Kretingos rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1988 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 114, Kauno miesto tarybos 1990 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 158, Kauno miesto mero 1992 m. vasario 5 d. potvarkį Nr. 236, Kauno VAĮ „Kapitalinė statyba“ 1992 m. gruodžio 30 d. protokolą, Kauno VAĮ „Kapitalinė statyba“ 1992 m. gruodžio 31 d. perdavimo – priėmimo aktą bei 1992 m. lapkričio 24 d. sutartį. Būtent, minėtų dokumentų pagrindu pareiškėja grindžia nuosavybės teisių atsiradimą.

Kaip jau minėta statiniai – vasarnamiai, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1974 m. rugsėjo 18 d. yra registruoti valstybės nuosavybe, kurią patikėjimo teise valdo valdytojas – Kauno miesto vykdomojo komiteto kapitalinės statybos valdyba. Pareiškėja siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir vietoje įregistruoto valdytojo – Kauno miesto vykdomojo komiteto kapitalinės statybos valdybos įregistruoti savo – akcinės bendrovės „Kapitalinė statyba“ nuosavybės teises į vasarnamius. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis, sutinka su atsakovo skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, jog dokumentai, pagal kuriuos prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų. Pateikti dokumentai patvirtina tik juridinio asmens reorganizacijos procesą, t.y. 1990 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto tarybos sprendimas Nr. 158, Kauno miesto mero 1992 m. vasario 5 d. potvarkis Nr. 236 bei 1993 m. sausio 4 d. Kauno miesto valdybos įmonės registravimo pažymėjimas įregistravus akcinę bendrovę „Kapitalinė statyba“ įrodo, kaip keitėsi įmonės teisinis statusas (pirmiausia kapitalinės statybos valdyba reorganizuota į Kauno savivaldybės valstybinę įmonę „Kapitalinė statyba“, vėliau Kauno savivaldybės valstybinė įmonė „Kapitalinė statyba“ perregistruota į valstybinę akcinę įmonę „Kapitalinė statyba“, o dar vėliau – į akcinę bendrovę „Kapitalinė statyba“). Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos argumentai dėl 1990 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 158 patvirtintų Kauno savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ įstatų 4 ir 6 punkto nuostatų, 1992 m. gruodžio 31 d. turto perdavimo – priėmimo akto 1.2 a punkte nurodytos kapitalo sudėties – pagrindinių priemonių likutinės vertės, neįrodo statinių – vasarnamių – perdavimo akcinei bendrovei „Kapitalinė statyba“ fakto. Pareiškėja patikslintame skunde argumentuoja, jog turto perdavimo metu galiojęs Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas (1991 m. vasario 28 d. Nr. I-1115, netekęs galios 1997 m. lapkričio 4 d. įstatymu Nr. VIII-480) nenumatė pareigos identifikuoti kiekvieną privatizuojamo objekto nekilnojamąjį daiktą (įskaitant ir vasarnamius), tačiau visas turtas buvo perduotas įvertinus pinigine išraiška pagal balanso duomenis. Kaip matyti iš 1992 m. gruodžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (b.l. 17-19), Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ akcininkai nupirko valstybei priklausančių akcijų, dėl ko pakito įmonės įstatinio kapitalo sudėtis – akcinis kapitalas tapo didesnis už valstybinį, todėl nuspręsta įmonę reorganizuoti į akcinę bendrovę. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu pritarta ir turto perdavimo – priėmimo akto projektui, kuriame pagrindinių priemonių likutinė vertė nurodyta – 18 816 litų. Šie duomenys patvirtina tik kapitalo sudėties perdavimo – priėmimo faktą, tačiau nėra pakankami nuosavybės teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Iš byloje pateiktų bei atsakovui teiktų dokumentų negalima nustatyti fakto, jog statiniai – vasarnamiai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), reorganizavus įmonę į akcinę bendrovę „Kapitalinė statyba“ buvo perduoti pareiškėjai. Teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, jog pareiškėjai pateikta žemės nuomos mokesčio 2010 m. deklaracija, pagal kurią paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 32). Pažymėtina, kad nuomos mokestis skaičiuojamas žemės sklypui, o ne statiniams, dėl kurių nuosavybės teisių įregistravimo byloje kyla ginčas. Teisėjų kolegija, įvertinusi VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į vasarnamius pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad juose esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus paminėtus statinius.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-1032 paremtas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, t.y. atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į vasarnamius.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendė:

pareiškėjos akcinės bendrovės „Kapitalinė statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.