Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi paskyrė ieškovą UAB „Rieta“ laikinuoju uždarosios akcinės bendrovės “Nazkafa“ turto administratoriumi. Pagal 2004 m. rugsėjo 20 d. finansinio lizingo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB „SEB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Nazkafa“ ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu buvo perduoti gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovai yra neteisėtai užėmę šias patalpas, todėl UAB „Nazkafa“ negali tinkamai plėtoti savo veiklos. 2006 m. spalio 31 d. atsakovams buvo įteiktas reikalavimas per keturiolika dienų atlaisvinti užimamas patalpas, tačiau atsakovai reikalavimo neįvykdė. Nurodydamas, kad UAB „Nazkafa“ neturi darbuotojų ir neplėtoja veiklos, todėl, norint vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, būtina išnuomoti patalpas, ieškovas, remdamasis CK 4.34 straipsniu, prašė iškeldinti atsakovus iš UAB „Nazkafa“ lizinguojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino UAB „Rieta“ prašymą ir panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Rieta“, kaip UAB „Nazkafa“ laikinojo turto administratoriaus, įgaliojimus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: iškeldino atsakovus L. N., N. N. ir I. M. iš UAB „Nazkafa“ lizinguojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 25 d. sprendimu patenkino atsakovų apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2838-73/2006, patikslinta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi, paskyrė ieškovą UAB „Rieta“ UAB „Nazkafa“ laikinuoju turto administratoriumi bei įpareigojo L. N. perduoti bendrovės dokumentus ir antspaudą.

2004 m. rugsėjo 20 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2004-080295-01 duomenimis, L. N. firma „Nazkafa“ lizingavo iš trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo iki 2010 m. spalio 20 d. išmokėti trečiajam asmeniui 49 2749,88 Lt sumą.

2005 m. sausio mėnesį L. N. firma „Nazkafa“ buvo pertvarkyta į UAB „Nazkafa“.

2005 m. sausio 20 d. UAB „Nazkafa“ buvo sudariusi su atsakovais ginčo patalpų nuomos sutartį.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 m. lapkričio 22 d. išrašo duomenimis, UAB „Nazkafa“ 2004 m. rugsėjo 20 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu nuo 2005 m. vasario 7 d. nuomininko teisėmis valdo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

2006 m. spalio 31 d. ieškovas pareikalavo, kad atsakovai L. ir N. N. per keturiolika dienų nuo reikalavimo įteikimo dienos atlaisvintų neteisėtai užimamas UAB „Nazkafa“ lizinguojamas patalpas, tačiau atsakovai šio reikalavimo neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

2007 m. vasario 1 d. pranešimu ieškovas pasiūlė atsakovams sumokėti trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“ susidariusią 16 200,21 Lt skolą (laikant tai nuomos mokesčiu už praėjusį naudojimosi ginčo patalpomis laikotarpį) ir sudaryti su UAB „Nazkafa“ patalpų nuomos sutartį.

2007 m. vasario 19 d. pranešimu atsakovai atsisakė sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį, nurodydami, kad UAB „Nazkafa“ niekada nemokėjo įmokų pagal finansinio lizingo sutartį ir nesinaudojo patalpomis, šias įmokas iš savo asmeninių lėšų visada mokėjo ir namų valdoje gyveno atsakovai.

2007 m. spalio 11 d. pranešimu atsakovai nutraukė jų ir UAB „Nazkafa“ 2005 m. sausio 20 d. sudarytą ginčo patalpų nuomos sutartį, tačiau liko name gyventi ir gyvena jame iki šiol.

Pirmosios instancijos teismas, pagal pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes konstatavęs, kad atsakovai nuomos pagrindu naudojosi ginčo gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, o visi su tuo susiję praradimai ir prievolės (lizingo įmokų mokėjimas; negautos pajamos) teko UAB „Nazkafa“, darė išvadą, jog atsakovų naudojimasis ginčo turtu pažeidžia UAB „Nazkafa“ teises ir teisėtus interesus. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas pripažino ieškinį pagrįstu, nurodydamas, jog atsakovai, nevykdę 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutarties ir nemokėję nuompinigių, 2007 m. spalio 11 d. vienašališkai nutraukę nuomos sutartį ir nesutikę sudaryti naujos nuomos sutarties, šiuo metu naudojasi ginčo gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais be jokio teisinio pagrindo, todėl UAB „Nazkafa“, lizingo gavėjo ir teisėto ginčo patalpų valdytojo, teisės turi būti ginamos, iškeldinant atsakovus iš jų neteisėtai užimamų patalpų (CK 4.34 straipsnio 1 dalis, 4.35 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad ieškinio pareiškimo metu (2006 m. gruodžio 5 d.) atsakovai naudojosi ginčo turtu pagal jų ir UAB „Nazkafa“ 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutartį, sprendė, jog ieškovas – UAB „Nazkafa“ laikinasis turto administratorius, – pareiškęs ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų, kaip jų neteisėtai užimamų, pasirinko netinkamą ieškinio faktinį pagrindą, nes atsakovai patalpomis naudojosi teisėtai. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovai 2007 m. spalio 11 d. raštu pranešė, jog nutraukia nuomos sutartį, šioje byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį ir jame nurodytas faktines aplinkybes negali būti pagrindas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų kaip neteisėtai užimamų (CK 4.36 straipsnis); ši aplinkybė gali turėti įtakos ieškovui pareiškus reikalavimą kitu pagrindu kitoje byloje. Teisėjų kolegija taip pat laikė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog atsakovai nuo nuomos sutarties nutraukimo (2007 m. spalio 11 d.) naudojasi patalpomis neteisėtai, taip pat tai, jog atsakovai nemoka nuomos mokesčio už jų nuomojamas patalpas, išėjo už ieškinio ribų, nes tokios neteisėto naudojimosi ginčo patalpomis aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje; be to, šalys (ieškovas, teigdamas, kad atsakovai naudojasi patalpomis be jokio teisinio pagrindo nuo 2006 m. spalio 31 d., kai jis įteikė reikalavimą atlaisvinti patalpas, o atsakovai, tvirtindami, jog naudojasi patalpomis teisėtai, nes namas faktiškai priklauso jų šeimai ir tik formaliai yra lizinguojamas UAB „Nazkafa“, kurios vienas iš savininkų yra atsakovas L. N.) teismo konstatuotų aplinkybių dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuompinigių nemokėjimo neįrodinėjo ir neteikė dėl jų įrodymų. Pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovų naudojimosi ginčo patalpomis neteisėtumui patvirtinti nurodytą aplinkybę, kad 2007 m. vasario 19 d. atsakovai atsisakė sudaryti su UAB „Nazkafa“ nuomos sutartį, teisėjų kolegija laikė teisiškai nereikšminga, nes tuo metu (2007 m. vasario 1 d.), kai ieškovas siūlė atsakovams sudaryti nuomos sutartį, atsakovus ir UAB „Nazkafa“ siejo sutartiniai santykiai pagal 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutartį. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtino jo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį vykdymas, laikydama, jog šių įsipareigojimų vykdymas nesusijęs su atsakovų teisėtu ar neteisėtu naudojimusi gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais.