Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-07-10 · Civilinė byla Nr. 3K-3-324/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
3K-3-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Simniškis, Pranas Žeimys, Sigitas Gurevičius
Ieškovas
UAB „Nazkafa“
Atsakovas
L. N., N. N., I. M.
Trečiasis asmuo
UAB „SEB lizingas“
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-324/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10; 95.2; 106.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nazkafa“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nazkafa“ laikinojo turto administratoriaus UAB „Rieta“ ieškinį atsakovams L. N., N. N. ir I. M. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų; trečiasis asmuo – UAB „SEB lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi paskyrė ieškovą UAB „Rieta“ laikinuoju uždarosios akcinės bendrovės “Nazkafa“ turto administratoriumi. Pagal 2004 m. rugsėjo 20 d. finansinio lizingo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB „SEB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Nazkafa“ ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu buvo perduoti gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovai yra neteisėtai užėmę šias patalpas, todėl UAB „Nazkafa“ negali tinkamai plėtoti savo veiklos. 2006 m. spalio 31 d. atsakovams buvo įteiktas reikalavimas per keturiolika dienų atlaisvinti užimamas patalpas, tačiau atsakovai reikalavimo neįvykdė. Nurodydamas, kad UAB „Nazkafa“ neturi darbuotojų ir neplėtoja veiklos, todėl, norint vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, būtina išnuomoti patalpas, ieškovas, remdamasis CK 4.34 straipsniu, prašė iškeldinti atsakovus iš UAB „Nazkafa“ lizinguojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino UAB „Rieta“ prašymą ir panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Rieta“, kaip UAB „Nazkafa“ laikinojo turto administratoriaus, įgaliojimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: iškeldino atsakovus L. N., N. N. ir I. M. iš UAB „Nazkafa“ lizinguojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 25 d. sprendimu patenkino atsakovų apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2838-73/2006, patikslinta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi, paskyrė ieškovą UAB „Rieta“ UAB „Nazkafa“ laikinuoju turto administratoriumi bei įpareigojo L. N. perduoti bendrovės dokumentus ir antspaudą.

2004 m. rugsėjo 20 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2004-080295-01 duomenimis, L. N. firma „Nazkafa“ lizingavo iš trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo iki 2010 m. spalio 20 d. išmokėti trečiajam asmeniui 49 2749,88 Lt sumą.

2005 m. sausio mėnesį L. N. firma „Nazkafa“ buvo pertvarkyta į UAB „Nazkafa“.

2005 m. sausio 20 d. UAB „Nazkafa“ buvo sudariusi su atsakovais ginčo patalpų nuomos sutartį.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 m. lapkričio 22 d. išrašo duomenimis, UAB „Nazkafa“ 2004 m. rugsėjo 20 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu nuo 2005 m. vasario 7 d. nuomininko teisėmis valdo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

2006 m. spalio 31 d. ieškovas pareikalavo, kad atsakovai L. ir N. N. per keturiolika dienų nuo reikalavimo įteikimo dienos atlaisvintų neteisėtai užimamas UAB „Nazkafa“ lizinguojamas patalpas, tačiau atsakovai šio reikalavimo neįvykdė.

Šalies argumentai

2006 m. gruodžio 5 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų kaip neteisėtai užimamų.

Žemesnės instancijos teismas

2007 m. vasario 1 d. pranešimu ieškovas pasiūlė atsakovams sumokėti trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“ susidariusią 16 200,21 Lt skolą (laikant tai nuomos mokesčiu už praėjusį naudojimosi ginčo patalpomis laikotarpį) ir sudaryti su UAB „Nazkafa“ patalpų nuomos sutartį.

2007 m. vasario 19 d. pranešimu atsakovai atsisakė sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį, nurodydami, kad UAB „Nazkafa“ niekada nemokėjo įmokų pagal finansinio lizingo sutartį ir nesinaudojo patalpomis, šias įmokas iš savo asmeninių lėšų visada mokėjo ir namų valdoje gyveno atsakovai.

2007 m. spalio 11 d. pranešimu atsakovai nutraukė jų ir UAB „Nazkafa“ 2005 m. sausio 20 d. sudarytą ginčo patalpų nuomos sutartį, tačiau liko name gyventi ir gyvena jame iki šiol.

Pirmosios instancijos teismas, pagal pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes konstatavęs, kad atsakovai nuomos pagrindu naudojosi ginčo gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, o visi su tuo susiję praradimai ir prievolės (lizingo įmokų mokėjimas; negautos pajamos) teko UAB „Nazkafa“, darė išvadą, jog atsakovų naudojimasis ginčo turtu pažeidžia UAB „Nazkafa“ teises ir teisėtus interesus. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas pripažino ieškinį pagrįstu, nurodydamas, jog atsakovai, nevykdę 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutarties ir nemokėję nuompinigių, 2007 m. spalio 11 d. vienašališkai nutraukę nuomos sutartį ir nesutikę sudaryti naujos nuomos sutarties, šiuo metu naudojasi ginčo gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais be jokio teisinio pagrindo, todėl UAB „Nazkafa“, lizingo gavėjo ir teisėto ginčo patalpų valdytojo, teisės turi būti ginamos, iškeldinant atsakovus iš jų neteisėtai užimamų patalpų (CK 4.34 straipsnio 1 dalis, 4.35 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad ieškinio pareiškimo metu (2006 m. gruodžio 5 d.) atsakovai naudojosi ginčo turtu pagal jų ir UAB „Nazkafa“ 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutartį, sprendė, jog ieškovas – UAB „Nazkafa“ laikinasis turto administratorius, – pareiškęs ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų, kaip jų neteisėtai užimamų, pasirinko netinkamą ieškinio faktinį pagrindą, nes atsakovai patalpomis naudojosi teisėtai. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovai 2007 m. spalio 11 d. raštu pranešė, jog nutraukia nuomos sutartį, šioje byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį ir jame nurodytas faktines aplinkybes negali būti pagrindas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų kaip neteisėtai užimamų (CK 4.36 straipsnis); ši aplinkybė gali turėti įtakos ieškovui pareiškus reikalavimą kitu pagrindu kitoje byloje. Teisėjų kolegija taip pat laikė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog atsakovai nuo nuomos sutarties nutraukimo (2007 m. spalio 11 d.) naudojasi patalpomis neteisėtai, taip pat tai, jog atsakovai nemoka nuomos mokesčio už jų nuomojamas patalpas, išėjo už ieškinio ribų, nes tokios neteisėto naudojimosi ginčo patalpomis aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje; be to, šalys (ieškovas, teigdamas, kad atsakovai naudojasi patalpomis be jokio teisinio pagrindo nuo 2006 m. spalio 31 d., kai jis įteikė reikalavimą atlaisvinti patalpas, o atsakovai, tvirtindami, jog naudojasi patalpomis teisėtai, nes namas faktiškai priklauso jų šeimai ir tik formaliai yra lizinguojamas UAB „Nazkafa“, kurios vienas iš savininkų yra atsakovas L. N.) teismo konstatuotų aplinkybių dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuompinigių nemokėjimo neįrodinėjo ir neteikė dėl jų įrodymų. Pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovų naudojimosi ginčo patalpomis neteisėtumui patvirtinti nurodytą aplinkybę, kad 2007 m. vasario 19 d. atsakovai atsisakė sudaryti su UAB „Nazkafa“ nuomos sutartį, teisėjų kolegija laikė teisiškai nereikšminga, nes tuo metu (2007 m. vasario 1 d.), kai ieškovas siūlė atsakovams sudaryti nuomos sutartį, atsakovus ir UAB „Nazkafa“ siejo sutartiniai santykiai pagal 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutartį. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtino jo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį vykdymas, laikydama, jog šių įsipareigojimų vykdymas nesusijęs su atsakovų teisėtu ar neteisėtu naudojimusi gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Nazkafa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą.

Atsiliepimas

Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, jog ta aplinkybė, kad 2005 m. sausio 20 d. ginčo patalpų nuomos sutartis bylos nagrinėjimo metu buvo nutraukta, negali būti pagrindas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų kaip šių neteisėtai užimamų, nes ieškinio pareiškimo metu, galiojant nurodytai nuomos sutarčiai, atsakovai patalpomis naudojosi teisėtai, pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus (ieškovo) teigimu, jis, nurodydamas, kad atsakovai turi būti iškeldinti iš neteisėtai užimamų patalpų, suformulavo faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą. Šis ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas, pagal 2004 m. rugsėjo 20 d. finansinio lizingo sutartį būdamas teisėtas ginčo patalpų valdytojas, pareikalavo, jog atsakovai išsikeltų iš patalpų, kuriose jie gyvena be jokio teisinio pagrindo, tačiau atsakovai šio reikalavimo neįvykdė. Atsakovai įrodinėjo, kad ginčo patalpomis naudojasi teisėtai, nes jos faktiškai priklauso jų šeimai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, kad 2005 m. sausio 20 d. ieškovo ir atsakovų sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis 2007 m. spalio 11 d. buvo atsakovų vienašališkai nutraukta, atsakovai niekada nemokėjo ieškovui patalpų nuomos mokesčio, jie nėra ginčo patalpų savininkai ar teisėti valdytojai, atsakovai nesutinka sudaryti naują nuomos sutartį. Kasatoriaus manymu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos ieškinio faktinį pagrindą papildančios aplinkybės, kuriomis ieškovas rėmėsi nagrinėjant bylą teisme, nors nebuvo nurodęs jų ieškinyje, turi būti vertinamos kartu su kitomis ieškinyje nurodytomis bei teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai L. N., N. N. ir I. M. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl naudojimosi ginčo gyvenamosiomis patalpomis teisėtumo

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 m. lapkričio 26 d. išrašo duomenimis, UAB „Nazkafa“ (ieškovas) 2004 m. rugsėjo 20 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu nuo 2005 m. vasario 7 d. nuomininko teisėmis valdo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, nuosavybės teise priklausančius trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“.

Ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovai ieškovo lizinguojamu ir nuomininko teisėmis valdomu ginčo turtu naudojasi neteisėtai.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažeidė procesinės teisės normas, išvadą, jog atsakovai teisėtai naudojasi ginčo turtu, padarė tik formaliai konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus bei patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas, tačiau privalo tai motyvuoti (CPK 331 straipsnio 4 dalis), prieš tai visapusiškai ištirdamas reikšmingas bylai aplinkybes ir įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ir atsakovai iškeldinti iš ginčo gyvenamojo namo, bei priimdamas naują sprendimą ieškinį atmesti, sprendė, kad atsakovai ieškinio pareiškimo metu ir vėliau namu naudojosi teisėtai pagal atsakovų L. ir N. N. su ieškovu 2005 m. sausio 20 d. sudarytą nuomos sutartį (T. 2, b. l. 22-23). Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada negali sutikti. Bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, kad atsakovai ginčo namu naudojosi pagal atsakovų ir ieškovo sudarytą nuomos sutartį, t. y. gyveno nuomininkų teisėmis, neatkreipė dėmesio į 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutarties turinį, nepasisakė, koks šios sutarties ryšys su kitais įrodymais ir įrodinėjimo dalyku, ar ši sutartis yra patikimas įrodymas ir kokia yra jo įrodomoji reikšmė. Antai nuomos sutarties preambulėje nurodyta, kad atsakovai L. ir N. N. yra ginčo gyvenamojo namo nuomotojai, o nuomininkas yra ieškovas UAB „Nazkafa“, kuris moka nuomotojams sutarties 2 punkte nustatyto dydžio mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovai naudojosi namu teisėtai 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutarties pagrindu, nevertino šioje sutartyje išdėstytų nuostatų, jog atsakovai yra ginčo namo nuomotojai, kurie visą namą bei statinius išnuomojo ir priėmimo-perdavimo aktu perdavė naudotis ieškovui, nesvarstė, ar atsakovai šios sutarties pagrindu galėjo tapti namo nuomininkais, kai nuomininkas pagal byloje esančią finansinio lizingo sutartį yra ieškovas. Byloje neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovai tapo ginčo patalpų nuomotojais, kodėl jie bylą nagrinėjusių teismų įvardyti nuomininkais, teisėtai gyvenusiais ginčo name.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą atmesti ieškinį, jį pagrindė iš esmės formaliu konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutartį. Tačiau ši teismo išvada nepagrįsta išsamiu visų į bylą pateiktų įrodymų ištyrimu ir įvertinimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovai ginčo namu naudojosi teisėtai 2005 m. sausio 20 d. nuomos sutarties pagrindu, padaryta tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų ir jų neįvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, o skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas GurevičiusAntanas SimniškisPranas Žeimys