Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, vertėjai Virginijai Jefremovai, teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė - Latvijos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, neteistas,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 292 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. iš savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs dėl piniginio atlygio, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius tris užsieniečius, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui vardu D. pasiūlius už 3000 JAV dolerių piniginį atlygį neteisėtai, iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir jam (A. G.) dėl savanaudiškų paskatų sutikus, jis 2023 m. spalio 11 d. apie 05 val. 50 min., automobiliu "Opel Corsa", Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmė 3 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: (duomenys neskelbtini) piliečius - Y. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., Q. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir H. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir gabeno šiuos užsieniečius iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau savo veikos nebaigė dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, kadangi 2023 m. spalio 11 d. 13 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

A. G. tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje.

A. G. visiškai kaltu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir paaiškino, kad savo kaltę dėl migrantų vežimo pripažįsta visiškai, už jų nuvežimą iš Latvijos į Lenkijos Respubliką jam buvo pažadėtas piniginis atlygis. Jis jau apie metus laiko neturi darbo. 2023 m. vasaros metu, tikslaus laiko nurodyti negali, ieškojo darbo ir siuntinėjo į įvairias darbovietes savo CV, joje nurodydamas savo anketinius duomenis, telefoną ir kitus reikiamus duomenis susisiekimui. 2023 m. spalio 5 dieną jam skambino į mobiliojo ryšio telefoną kažkoks asmuo iš nepažįstamo numerio, tačiau jis nespėjo atsiliepti. Tada iš to pačio numerio jam parašė per programą „Telegram“, dėl to, kad pamatė jo skelbimą dėl ieškomo darbo ir rašė, ar gali susiskambinti. Praėjus maždaug pusvalandžiui paskambino, o atsiliepęs asmuo prisistatęs D. vardu, pasakė, kad jis turi savo transporto firmą, kuri užsiima krovinių ir žmonių pervežimu, kad jis gali dirbti su savo automobiliu, o jeigu ne, tuomet jie gali suteikti automobilį. Pasakė, kad iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką reikia nuvežti žmones, už vieną žmogų sumokės 1000 JAV dolerių. Jis (A. G.) iš karto nesutiko, paprašė duoti laiko pagalvoti iki 2023 m. spalio 9 d. vakaro. Tada susisiekė su D., pasakė, kad sutinka. D. atsakė, kad greičiausiai bus pasiruošęs spalio 11 dieną, kad bus trys žmonės, kuriuos reikės nuvežti į Lenkiją o jam reikės atvykti į (duomenys neskelbtini), esantį Latvijos Respublikoje. Kai bus (duomenys neskelbtini) susiskambinti 2023-10-10. Iš (duomenys neskelbtini) miesto išvyko iš spalio 10 d. į 11 d. naktį apie 01 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) buvo apie 05 val.00 min. ryto. Tada jam paskambino D. ir pasakė, kad netrukus atsiųs geolokaciją, kad jam atsiustų automobilio, kuriuo veš žmones, nuotrauką. Automobilis „Opel Corsa“, priklauso jo tėvams. Jie nežinojo kur važiuoja ir kokiais tikslais. Automobilio fotonuotrauką D. nusiuntė. 2023-10-11 apie 05 val. 10 min., D. per „Telegram“ programą atsiuntė geolokacijos tašką, pagal kurį jis suprato, kad vieta yra apie 30 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) centro, o nuo (duomenys neskelbtini) apie 270 km. Gavęs geolokacijos tašką, iš karto išvyko. D. jam pasakė, kad žmonės, kuriuos jis veš turės dokumentus, tačiau kokius būtent dokumentus nesakė, o jis nesigilino. Į kur konkrečiai reikės vežti nesakė, tačiau pasakė, kad juos reikės vežti į Lenkijos Respubliką, o jam žmones paėmus ir vykstant link Lenkijos Respublikos D. siųs toliau geolokacijos taškus, į kur konkrečiai jis nesigilino. Jam pasakė, kad kai pravažiuos Lietuvos–Lenkijos valstybių sieną, jam perves Kripto valiuta apie 300 JAV dolerių maistui ir kurui. Likusius 2700 JAV dolerių jam būtų pervedęs kai būtų nuvežęs žmones. Tuo momentu, kai pasakė sumą kurią gaus nuvežęs žmones, jis įtarė, kad kažkas gali būti nešvaraus. Todėl dar prašė palaukti ir galvojo ar vežti. Vietoje atsiųstoje pagal geolokacijos tašką, jis buvo apie 05 val. 50 min.. Ta vieta buvo sankryžoje, šalia buvo kelias į mišką. Jis sustojo prie kelio į mišką, matė, kad maždaug už 100 metrų buvo gyvenamieji namai. Tuo metu toje vietoje žmonių nebuvo. Tada jis paskambino, ar parašė per „Telegram“ programą D., kad jau yra vietoje, tačiau žmonių nėra. Tada jam pasakė, kad tuoj sužinos viską. Praėjus gal minutei priėjo vyras, o praėjus dar gal vienai minutei priėjo moteris ir vyras. Jis mėgino su šiais žmonėmis susikalbėti angliškai, tačiau jie anglų kalba kalbėjo labai silpnai. Jis paklausė šių žmonių anglų kalba, ar jie turi dokumentus? Jie atsakė „yes“. Jie buvo tamsaus gymio asmenys. Kai pamatė šiuos žmones išeinančius iš miško, jo įtarimai pasitvirtino ir įsitikino, kad šie žmonės yra neteisėti migrantai, kadangi jie buvo ne europietiškos išvaizdos. Tačiau jam labai reikėjo pinigų, todėl rizikavo ir už tokius pinigus sutiko vežti. Šie žmonės iš karto susėdo į automobilio galą. Iš anksto D. jo buvo paprašęs, kad jis nufilmuotų šiuos žmones ką jis ir padarė šiems žmonėms susėdus į automobilį, video nusiuntė D. Jis jam atsiuntė geolokaciją, kur važiuoti. Geolokacijos taškas buvo Lietuvos Respublikoje, miesto neprisimena. Jis važiavo pagal navigaciją (geolokacijos tašką) telefone. D. jam pasakė, kad važiuojant jie būtų pasilenkę ir nesimatytų jų galvų. Visi asmenys sėdėjo automobilio gale. Vykstant, apie 07-08 val., buvo sustoję degalinėje Latvijos Respublikoje. Tikslios vietovės nenurodys, tačiau žino, kad netoli Lietuvos Respublikos sienos. Degalinės pavadinimo nepamena. Jie užsuko įsipilti degalų. Užtruko gal kiek daugiau nei 5 minutes. Jo vežami žmonės iš automobilio išlipę nebuvo. Lietuvos Respublikoje buvo sustoję vieną kartą miške, gamtiniais reikalais, stovėjo gal 5 minutes. Kokia tai buvo tiksli vietovė nurodyti negali, bet mano, kad buvo pravažiavę maždaug pusę kelio. Daugiau niekur nebuvo užsukę, sustoję. Jo niekas nelydėjo nei iš paskos, nei priekyje. Nuo tos vietos kur paėmė žmones iki vietos, kurioje buvo sulaikytas pareigūnų važiavo apie 7 valandas. 2023-10-11, 13:45 val. buvo sustabdytas Lietuvos –Lenkijos pasienyje Lietuvos pasieniečių, kurie juos sulaikė, įtardami kad veža neteisėtus migrantus. Anksčiau niekuomet nėra vežęs neteisėtų migrantų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Daugiau nenusikals. Jei būtų skirta bauda, patvirtina sutikimą, kad būtų išieškota iš užstato. Taip pat sutinka, kad būtų išieškota automobilio vertė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. visiško faktinių nusikaltimo aplinkybių patvirtinimo, jo kaltę patvirtina kiti įrodymai.

Liudytojas M. M. yra parodęs, kad jis dirba VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini). 2023-10-11 vykdė tarnybą (duomenys neskelbtini), kartu su specialiste M. K.. 2023-10-11, apie 13 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) pastebėjo išvykstant, iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką "Opel Corsa" markės automobilį Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilį vairavo tik vairuotojas, keleivių iš pradžių nesimatė o jo valstybiniai numeriai buvo latviški, todėl įtardamas, kad automobilyje gali slėptis žmonės nusprendė jį sustabdyti. Sustabdęs automobilį, priėjo pasisveikino, prisistatė ir parašė vairuotojo pateikti dokumentus. Pastarasis pateikė galiojančius Latvijos Respublikoje išduotus - asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą išduotus A. G. vardu. Tikrindamas dokumentus automobilyje ant galinės sėdynės pastebėjo pasilenkusius tris tamsaus gymio asmenis, iš kurių buvo du vyrai ir viena moteris, kuri iš karto po to pasijuto blogai ir buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini). Iš keleivių dviejų vyrų, vienas iš jų pateikė asmens pasą, kitas nebeturėjo. Moteris kiek pamena taip pat neturėjo asmens dokumento. Vairuotojas iš karto prisipažino, kad šiuos keleivius vežė iš Latvijos Respublikos (tikslios vietovės nenurodė) per Lietuvos Respubliką ir ketino vežti į Lenkijos Respubliką, tačiau į kur tiksliai, tikslios vietovės nenurodė taip pat. Taip pat prisipažino, kad vežė už piniginį atlygį, kokią tiksliai sumą neįvardijo. Tolimesniam aplinkybių išsiaiškinimui vairuotojas ir jo gabenami piliečiai buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą ( I t., b. l.73-74).

Liudytojas R. B. yra parodęs, kad dirba VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini). Jo pagrindinė darbo vieta (duomenys neskelbtini) 2023-10-11, apie 13 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai sustabdė automobilį „Opel Corsa“, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis A. G.. Minėtame automobilyje kartu vyko trys tamsaus gymio asmenys, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais, tačiau nepateikė jokių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Visi asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą tolimesnių aplinkybių išsiaiškinimui. Vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, įtariamojo A. G. paprašė parodyti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12 Pro Max“, IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini), bet jis kategoriškai atsisakė pasakyti minėto telefono atrakinimo PIN kodą. Tačiau sutiko pats jį atrakinti ir leido tarnybiniu telefonu nufotografuoti jo telefone, esančią galimai tyrimui reikšmingą informaciją. Tai yra susirašinėjimo žinutes, kuriose buvo siųsti Geolokacijos taškai, fotonuotraukos bei pokalbiai apie maršrutus. Siekdamas išsaugoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingą informaciją, jeigu įtariamasis, vėliau ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nenorėtų nurodyti telefono atrakinimo kodo, nusprendė išsaugoti ir pateikti šias perfotografuotas žinutes tyrėjai, kuri prijungtų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ( I t., b. l. 56-57).

Liudytoja N. G. yra parodžiusi, kad ji kartu su sūnumi A. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartais grįžta iš (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis, A. patėvis. Pati dirba (duomenys neskelbtini). Jos mėnesinės pajamos yra apie 1350 Eurų. Jos sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini), jis neblogai uždirba. Todėl ji kartu su juo surinko 7000 Eurų užstato sumą, kurią sumokėjo už sūnų A. kaip jam paskirtą kardomąją priemonę. Automobilis "Opel Corsa", Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai. Ji atsivežė tai patvirtinantį registracijos liudijimą, kurio kopiją prideda prie šio ikiteisminio tyrimo. Automobilį ji įsigijo 2023 m. birželio mėn. iš savo kolegės L. G., kuri ir yra nurodyta senajame automobilio registracijos liudijime. Šis senasis registracijos liudijimas buvo jai priklausančiame automobilyje, todėl jis rastas. Už šį automobilį ji mokėjo 750 Eurų. Jį kartais pasiskolindavo sūnus A. G. nuvykti pas draugus, ar pažiūrėti krepšinio. Visada skolindavo ir viskas būdavo gerai, jokių bėdų dėl to nėra turėjusi. Tačiau į kitą šalį nėra niekuomet skolinęsis. Tikslios datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2023 m. spalio 9 d., sūnus jos paprašė paskolinti jai priklausantį automobilį "Opel Corsa". Jis nesakė kuriam laikui, tačiau ji suprato, kad tą pačią dieną bus namuose tačiau kada tiksliai grįš ir kokiu tikslu vyksta nesigilino. Ji sutiko ir sūnus jai priklausančiu automobiliu iš namų išvyko 2023 m. spalio 11 d. 04 val. ryto, ji nesuprato, kad su automobiliu sūnus gali vykdyti nusikalstamą veiką - gabenti neteisėtus migrantus. 2023 m. spalio 11 dieną, maždaug po 18 val. ji pradėjo skambinti A. G., nes manė, kad maždaug tokiu laiku jis turėtų būti namuose, tačiau prisiskambinti nepavyko, telefonas buvo išjungtas. Netrukus po to, paskambino dukrai, kuri pasakė, kad jai skambino A. draugas N. ir pasakė, kad jos sūnus yra sulaikytas Lietuvos Respublikoje, nes vežė nelegalus. Jokių nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų su jam priklausančiu automobiliu jos sūnus niekuomet nėra pridaręs. Šį kartą jai taip pat nebuvo žinoma, kad jai priklausančiu automobiliu jis išvyks iš Latvijos Respublikos ir juo labiau vykdys nusikalstamą veiką. Šis automobilis yra vienintelis, kurį turi ir važinėja. Todėl prašo jai jį grąžinti, nes yra reikalingas. Ji sutinka, kad iš jos sumokėto užstato sumos (7000eurų), kurį sumokėjo už sūnų A. G., kaip jam paskirtą kardomąją priemonę, būtų išskaityta bauda, jeigu šiame ikiteisminiame tyrime būtų paskirta bauda kaip bausmės rūšis ( I t., b. l. 109-112).

VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) specialisto M. M. Tarnybinis pranešimas "Dėl sulaikytų asmenų" patvirtina, kad vykdant tarnybą (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje kartu su (duomenys neskelbtini) specialiste M. K., 2023-10-11 13 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) kilometre sustabdė automobilį "Opel Corsa" Latvijos Respublikos registracijos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. G., su juo vyko trys tamsaus gymio asmenys, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais: Y. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., Q. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. A., gim. (duomenys neskelbtini) ( I. t, b. l.7-10).

Liudytojo R. B. pateiktos fotonuotraukos, kuriose yra iš įtariamojo mobiliojo ryšio telefono "iPhone 12 Pro Max“ perfotografuota informacija patvirtina, kad A. G. bendravo su abonento numeriu (duomenys neskelbtini) ir susirašinėjo žinutėmis su D. Žinutėmis siunčiami Geolokacijos taškai su adresais: (duomenys neskelbtini), 2 val. 40 min (190 km). Taip pat siųsti pranešimai su šiuo tekstu: “Kai privažiuosi iki to taško, į kurį dabar važiuoji 08:40 Važiuok į šitą tašką 08:40. Gerai 08:40. Aš tau daviau naują tašką, važiuok ten, labai greitai už 20-30 km bus siena, būtinai prakontroliuok, kad nesimatytų keleivių 13:17 Gavai ? 13:18" Taip 13:18. Laba diena, važiuokite į (duomenys neskelbtini) 02:13. Ok 02:13 (I t., b.l.58-71).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. G. pateikė lengvajį "Opel Corsa" markės automobilį, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), variklio užvedimo raktelį ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ( I t. b. l. 11-13).

Raštas "Dėl informacijos pateikimo" Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad 2023 m. spalio 11 dienai naudoto automobilio "Opel Corsa" vidutinė rinkos kaina 2120 Eurų ( I t., b. l. 33-34).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl informacijos", kuriuo informuojama, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje buvo gautas Interpolo Latvijos nacionalinio biuro raštas, kuriame nurodyta, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo išduoti automobiliui "Opel Corsa", vin : (duomenys neskelbtini), kuris registruotas pilietės G. N., gim. (duomenys neskelbtini) ( I t., b. l. 41-42).

VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) "Šiauliai" Tarnybinis pranešimas "Dėl informacijos pateikimo" Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad vadovaujantis 2023-10-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) "Atsakymas į informacijos paklausimą", gautu iš Latvijos Respublikos kontaktinio punkto budėtojo, apie Jūsų rašte minimus asmenis: (duomenys neskelbtini) piliečius: Y. A., gim. (duomenys neskelbtini) Q. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. A., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos duomenų bazėse nėra informacijos apie minėtus piliečius ( I t., b.l.45-46).

Kaltinamojo A. G. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu vertina kaip teisingus, atitinkančius esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo esmines faktines aplinkybes. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamojo A. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalies, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei išdėstytais įrodymais, tai yra liudytų parodymais, paties kaltinamojo parodymais, rašytiniais dokumentais.

Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal LR BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis 2K-332/2012).

Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal LR BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Taigi iš teismo ištirtų įrodymų visumos, tai iš liudytojų parodymų, kaltinamojo A. G. išsamių parodymų, apžiūros protokolų, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. G., turėdamas savanaudiškas paskatas, iš Latvijos Respublikos Lietuvos Respublikos teritorija į Lenkijos Respubliką už pažadėtą atlygį 3000 eurų gabeno savo automobiliu nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skyrimas viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino visas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą. Taip pat neteistas Latvijos Respublikoje. Teigiamai charakterizuojamas. Latvijos Respublikoje registruotas darbo biržoje. Yra jauno amžiaus.

LR BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam A. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Esant teisingumo principo sąvokos neapibrėžtumui Baudžiamajame kodekse, jis teismų praktikoje traktuotinas prilyginant teisingos bausmės paskyrimui. Įstatymas numato už konkretų įvykdytą nusikaltimą skirti atitinkamą (minimalų ir maksimalų) bausmės dydį, todėl labai svarbus yra bausmės parinkimo uždavinys, kurį teismas turi įgyvendinti, numatydamas optimalų bausmės dydį neperžengiant sankcijos ribų tam, kad nuteistajam nebūtų suvaržoma pasitaisymo galimybė. Tik esant neginčytiniems ir pagrįstiems motyvams gali būti numatoma paskirti švelnesnę bausmę už sankcijoje nurodytąją. Vienas iš būtinų reikalavimų nustatant teisėtą pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra motyvacija. Teismų praktikoje sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-7-45/2007; Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-491/2012, 2K-433/2013; 2K-316/2014; 2K-449-942/2016; 2K-270-693/2016; 2K-P-18-648/2016; 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018; 2K-126-693/2018; 2K-24-689/2019).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurių turinys nėra neteisingas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

Teismas, vertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pagal LR BK 292 str. 2 d., daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Tokiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis užsieniečius gabeno iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką, neturint tikslo palikti užsieniečius Lietuvos Respublikoje, ir tuo nesiekė pažeisti valstybės saugomų interesų. Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad kaltinamasis jauno amžiaus, neteistas, yra Latvijos Respublikoje registruotas darbo biržoje, todėl, teismo nuomone, bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. gali būti pasiekta ir be realaus laisvės atėmimo bausmės. Darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl skirtina kita bausmė – bauda, ir tai atitiktų Valstybės interesus. Nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo materialinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kad turėtų nekilnojamąjį turtą.

Todėl už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 292 straipsnio 2 dalyje padarymą kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta sankcijoje. Kaltinamajam skirtina bausmė – bauda, kaip geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę (baudą) A. G., teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją, kad jis padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai, tačiau padarytas nusikaltimas neigiamų pasekmių nesukėlė, nes neteisėtai gabenami užsieniečiai buvo sulaikyti. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis teigiamai charakterizuojamas, neteistas. Teismas pažymi, kad taikyti LR BK 64 ¹ str. yra įstatyminis pagrindas. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taip pat daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant artimą minimalios baudos dydžiui.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo baudžiamasis įstatymas nesieja su nusikalstamos veikos baigtumu ar tiesioginės arba netiesioginės naudos gavimu – visiškai pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis, priemonė ar rezultatas) ir turi materialią vertę. Šioje byloje nusikalstamos veikos priemonė – lengvasis automobilis automobilis "Opel Corsa", v/nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, registracijos dokumentas grąžintas savininkei N. G.. Taigi, automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė. Kadangi automobilis grąžintas teisėtai savininkei, ir konfiskuoti automobilio nėra galimybės, todėl iš kaltinamojo yra išieškoma automobilio vertė pinigine išraiška – 2120 eurų.

A. G. mobilaus ryšio telefonas „iPhone 12 Pro Max“, IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini), kuris paimtas 2023-10-11 asmens kratos metu perduotas tolimesniam saugojimui VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) specialistei O. J. ( I t., b. l. 53-54), dėl jo mažos vertės yra grąžinamas A. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298 - 307 str. str.

nusprendžia:

A. G.pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje ir taikant 54 straipsnio 3 dalį, jį nubausti 9000 (devynių tūkstančių) eurų (180 MGL dydžio) bauda;

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti (120 MGL) 6000 (šešių tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2023-10-11 iki 2023-10-27 išbūtą laiką (17 dienų), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskirti (86 MGL) 4300 (keturių tūkstančių trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Priteisti iš A. G. konfiskuotino automobilio "Opel Corsa", v/nr. (duomenys neskelbtini) vertę 2120 (du tūkstančius šimtą dvidešimt ) eurų Valstybei.

Daiktinius įrodymus: A. G. mobilaus ryšio telefoną „iPhone 12 Pro Max“, IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini) (saugomas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) ( I t., b. l. 53-54) - grąžinti A. G..

Baudos ir konfiskuotino turto vertę (2120 eurų) išieškojimą nukreipti į piniginį užstatą, esantį Prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Swedbank banke, sąskaita (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 38).

Įvykdžius nuosprendį, užstato likutį grąžinti užstato davėjui N. G. (t., 2, b. l. 49).

Kardomąją priemonę - užstatą - palikti iki nuosprendžio įvykdymo dienos.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo išsiuntimo dienos elektroniniu paštu.