Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-16 · Administracinė byla Nr. I-8338-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
I-8338-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02162-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8338-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-02162-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 EUR neturtinės žalos.

Pareiškėjas R. Š. paaiškino, kad neturtinę žalą kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2014-07-29 iki 2015-04-10. Nurodė, kad kameros perpildytos, neatitiko higienos normų, kamerose bloga ventiliacija, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, dėl ko nuolat sklido nemalonus kvapas, blogas apšvietimas, langai praleidžia šaltį, todėl žiemą juntama didelė drėgmė, vasarą karšta, dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę ir ši paslauga ne visuomet būdavo suteikiama, kaip ir kirpimo paslaugos, pasivaikščiojimo kiemelyje laikas per trumpas, nuolat buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą, todėl jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nuolat jaučia baimę.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–13).

Lukiškių TI-K nurodė, kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo 2014-08-07 (pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K) iki 2015-04-10 (kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K), išskirti laikini jo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpiai. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameros įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio nuostatas. Tualetas nuo likusios kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ įstaigoje laikomiems asmenims viena kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Pažymi, kad Lukiškių TI-K įrengtą kirpykla, atitinkanti higienos normų reikalavimus ir įstaigoje esančiam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinta teisė kartą per savaitę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Atsiliepime nurodė, kad siekiant kiekvieną atvykusį į įstaigą asmenį aprūpinti miegamąja vieta ir dėl konfliktinių situacijų išvengimo, Lukiškių TI-K turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Pasivaikščiojimas gryname ore yra jų teisė, bet ne pareiga. Pažymėjo, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkantis plotas pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, savo skundą R. Š. grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs Lukiškių TI-K.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2014-08-07 iki 2015-04-10, išskyrus laikotarpius, kai jis buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 8–9).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Iki 2010-04-11 galiojo Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), pagal kurią tardymo izoliatoriaus kamerose turėjo būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto vienam kalinamajam. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 8–9), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. laikotarpį nuo 2014-08-07 iki 2015-04-10) bei išskaičiavus dienas, kuriomis pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, – iš viso 245 dienas, 60 dienų vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusią laikotarpio dalį – 185 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos.

Dėl pareiškėjo teiginio apie higienos normų neatitinkančias sąlygas kamerose pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolat atliko buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2013-12-30 paslaugų teikimo sutartis Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 29–31). Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (su pirminiu paslaugų teikėju) 2015-01-02 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18-2 (b. l. 33-35), kurios pagrindu įmonė nuolat atliko kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus. Pažymėtina, kad nuteistiesiems, suimtiesiems pateikiamos priemonės kamerų švarai palaikyti, už kamerų švarą yra atsakingi patys joje esantys asmenys, pagal prašymą išduodamos higienos priemonės.

Dėl pareiškėjo teiginio apie blogą ventiliaciją ir drėgmę kamerose pažymėtina, kad Lukiškių TI-K yra nurodęs, kad kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, abejoti jų paaiškinimais nėra pagrindo, tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24 p. reikalavimus.

Dėl pareiškėjo teiginio apie sanitarinio mazgo neatitvėrimą, remiantis Lukiškių TI-K teiginiais, nustatyta priešingai – sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele (b. l. 27–38), kas atitinka HN 76:2010 21 p. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p.

Lukiškių TI-K patvirtino, kad kameros įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio nuostatas. Abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo.

Kartu pastebėtina, kad Lukiškių TI-K yra nuolat tikrinamas Vilniaus visuomenės sveikatos centro (b. l. 16-28), siekiama gerinti laikymo Lukiškių TI-K sąlygas.

Dėl pareiškėjo teiginio apie per trumpą pasivaikščiojimo Lukiškių TI-K kiemelyje laiką pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas kiekvieną dieną turi galimybę pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą, taigi, HN 76:2010 11 p., nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, pažeidimų nenustatyta.

Dėl išvedimo į dušą pažymima, kad nustatyta tvarka atitinka HN 76:2010 68 p. reikalavimus. Lukiškių TI-K patvirtino, kad laikomų Lukiškių TI-K asmenų aprūpinimas asmens higienos priemonėmis atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl kirpimo paslaugų nurodoma, kad Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 44 str. 4 d. yra nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą į savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę, apatinius rūbus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. Pažymima, kad remiantis atsakovo atsiliepime nurodyta informacija, Lukiškių TI-K įrengta kirpykla atitinka Lietuvos higienos normas HN 76:2010 reikalavimus, įrankiai dezinfekuojami, įrengta praustuvė.

Dėl laikymo kamerose tvarkos, pažymima, jog Lukiškių TI-K turi teisę kiekvieną dieną vykdyti asmenų perkėlimus iš vienos kameros į kitą, vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Todėl dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento apie dažnus perkėlimus nėra pagrindo manyti, kad jie buvo vykdomi pažeidžiant nustatytas taisykles.

Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.

Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į laikymo Lukiškių TI-K trukmę, į tai, kad pareiškėjas buvo perkeliamas į skirtingas kameras ir ten būdavo trumpą laiką, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (bendroje sumoje 185 dienas) buvo perpildytos, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės 1 110 EUR kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1769/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo R. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui R. Š. priteisti 1 110 EUR (vienas tūkstantis vienas šimtas dešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius