- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-47-924/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- I. G., J. Ž., S. I., A. A. Ž., K. B.
- Ieškovas
- Ž. Š., R. A., P. S., L. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pronuoma“, Kauno rajono savivaldybės administracijai, S. I.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių I. G. ir J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. Š., R. A., P. S., L. S. ieškinį atsakovams S. I., J. Ž., A. A. Ž., K. B., I. G., ir tretiesiems asmenims UAB „Pronuoma“, Kauno rajono savivaldybės administracijai, S. I. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, servituto pakeitimo ir servituto nustatymo, taip pat atsakovių I. G. ir J. Ž. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo:
Šalies argumentai
1.1. ieškovas Ž. Š. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2018-04-16 žemės sklypo planą M1:500, nustatyti 645 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad Ž. Š. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, o J. Ž., A. A. Ž., S. I., I. G., naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“;
1.2. ieškovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planą (žemės sklypo plotas 645 kv.m), pakeisti 2015-10-20 Turto atidalijimo sutartimi, reg. Nr. 19KU-4961 nustatytą 0,0065 ha ploto kelio neterminuotą atlygintinį servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 106 kv. m. ploto neterminuotu kelio servitutu (kodas-(duomenys neskelbtini)) S8-106;
1.3. ieškovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planą (žemės sklypo plotas 645 kv.m) nustatyti neterminuotą atlygintinį 106 kv. m. ploto servitutą – teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (viešpataujantis daiktas) tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas-(duomenys neskelbtini)) S8-106 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas);
1.4. prašė solidariai iš R. A., P. S. ir L. S. priteisti vienkartinę piniginę kompensaciją už 106 kv. m. ploto neterminuotų servitutų nustatymą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): S. I. priteisti 96,99 Eur dydžio kompensaciją, I. G. priteisti 39,22 Eur dydžio kompensaciją, J. Ž. priteisti 85,33 Eur dydžio kompensaciją, A. A. Ž. priteisti 85,33 Eur dydžio kompensaciją;
1.5. ieškovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planą (žemės sklypo plotas 1100 kv.m) nustatyti neterminuotą atlygintinį 11 kv. m. ploto kelio servitutą – teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (viešpataujantis daiktas) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodas-(duomenys neskelbtini)) S-11 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas);
1.6. ieškovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planą (žemės sklypo plotas 1100 kv.m) nustatyti neterminuotą atlygintinį 11 kv. m. ploto servitutą – teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (viešpataujantis daiktas) tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas-(duomenys neskelbtini)) S-11 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas);
1.7. prašė solidariai iš R. A., P. S. ir L. S. priteisti vienkartinę piniginę kompensaciją už 11 kv. m. ploto neterminuotų servitutų nustatymą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): K. B. priteisti 85,33 Eur dydžio kompensaciją;
1.8. ieškovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planą (žemės sklypo plotas 1479 kv.m) nustatyti neterminuotą atlygintinį 116 kv. m. ploto kelio servitutą – teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (viešpataujantis daiktas) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodas-(duomenys neskelbtini)) S-116 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas);
1.9. ieškovai R. A., P. S. ir L. S. prašė pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planą (žemės sklypo plotas 1479 kv.m) nustatyti neterminuotą atlygintinį 116 kv. m. ploto servitutą – teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams (viešpataujantis daiktas) tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas-(duomenys neskelbtini)) S-116 žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas);
1.10. prašė solidariai iš R. A., P. S. ir L. S. priteisti vienkartinę piniginę kompensaciją už 116 kv. m. ploto neterminuotų servitutų nustatymą žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini): J. Ž. priteisti 428,91 Eur dydžio kompensaciją, A. A. Ž. priteisti 428,91 Eur dydžio kompensaciją;
1.11. ieškovai prašė priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ieškovas Ž. Š. (toliau – ieškovas), įsigijo pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 749/4579 dalis 0,9158 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įsigyjant dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka ir kelio servitutai (2011-06-01 Sutarties Nr. 2-3582 pagrindu – tai patvirtina Pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 ir 10.1 punktai). 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutarties, reg. Nr. 19KU-4359, pagrindu 0,9158 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2015-09-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu, buvo padalintas į aštuonis žemės sklypus. Vienas iš naujai suformuotų žemės sklypų – 645 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko ieškovui (66 kv. m ploto dalis), atsakovams J. Ž. ir A. A. Ž. (322 kv. m ploto dalis) (S. I. – 183 kv. m ploto dalis, I. G. – 74 kv. m ploto dalis). Šios sutarties 6.1.6. punkto pagrindu buvo nustatyti kelio servitutai: 1) kodas 215 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklypo Nr. 3 savininkams (tarnaujantis daiktas) S6-plotas S-14; 2) kodas 203 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. 4, 5, 6, 8 savininkams (tarnaujantis daiktas) S7-plotas S7-33; 3) kodas 215 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. 4, 5, 6 savininkams (tarnaujantis daiktas) S1-plotas S1-65. Be to, 2015 m. lapkričio 23 d. bendraturčiai sudarė Susitarimą pakeisti turto atidalijimo sutartį, reg. Nr. 19KU-4961, kuriuo susitarė panaikinti 2011-06-01 servituto sutartimi, reg. Nr. 2-3582, nustatytus kelio servitutus. Vėliau ieškovui tapo žinoma, kad nustatyti kelio servitutai yra per mažo ploto (per siauras kelias). Tai patvirtina byloje pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. USD-613, kuriame nurodyta, jog esamas kelio plotis (3,7 m) šiai dienai užtikrina tik vienkrypčio eismo judėjimą, kas formuojant gyvenamųjų namų kvartalą yra neracionalu, juolab, kad pagal teisinį reglamentavimą 3,5 m pločio turėtų būti vien privažiavimo iki gyvenamojo namo plotis. Ieškovas kreipėsi į Žemės sklypo bendraturčius, prašydamas arba pakeisti nustatytus kelio servitutus, arba nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Tačiau atsakovai nelinkę šio ginčo spręsti taikiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriais: 1) atsakovai S. I., I. G. prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas, neįrodytas. Ieškovai nepateikė tinkamo plano žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui, neįrodė prašomo nustatyti servitutų būtinumo, neįrodė iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti bendraturčių 2015 m. sutartimi nustatytą servitutą. Ieškiniu iš esmės pažeidžiami bendraturčių interesų pusiausvyros lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai bei jų nuosavybės teisės. Su siūloma kompensacija nesutinka, be to, ji yra akivaizdžiai per maža ir pažeidžianti atsakovų teises; 2) atsakovai J. Ž. ir A. A. Ž. prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog ieškinio tenkinimo atveju, triukšmo lygis neviršys higienos normų leistinų reikalavimų. Juo labiau, jog ieškovai nurodo, jog ateityje transporto judėjimas šalia atsakovų gyvenamojo namo būtų intensyvus. Prašomų nustatyti servitutų poreikis susijęs su planuojamu statyti namų kvartalu, todėl atsakovų vertinimu, ieškovai neįrodė, jog įrengiant didelei bendruomenei servitutinį kelią, nebus pažeisti Statybos techninio reglamento STR 2.06,04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimai dėl keliui taikomų reikalavimų ar apsaugos zonų; 3) atsakovas K. B. nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nustatyti jam priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)servitutą nesutinka, nes dabartinis keliukas, einantis pro jo sklypą yra pakankamas sunkiasvoriam transportui pravažiuoti. Jeigu kelio servitutas bus praplatintas pagal UAB Geomatininkai parengtą planą, jo naudojamo geriamo vandens šulinys bus prie pat kelio.
Šalies argumentai
4. Atsakovės I. G. ir J. Ž. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti ieškovui Ž. Š. priklausančią 66/645 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš bendros dalinės nuosavybės ją lygiomis dalimis po 33/645 dalis priteisiant bendraturtėms atsakovei J. Ž. ir I. G., bei priteisti ieškovo Ž. Š. naudai iš kiekvienos atsakovės J. Ž. ir I. G. lygiomis dalimis po 772,50 Eur kompensaciją už atidalintą žemės sklypą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teise nepriklauso ieškovui Ž. Š., nors žemės sklypas ir buvo suformuotas jame esančio pastato eksploatacijai. Atsakovams Žiūkams 322/645 dalis Žemės sklypo (322 kv.m.) nuosavybės teise priklauso nuo 2005 m., jiems priklausanti ir jų naudojamo sklypo dalis per eilę metų nekito, ja atsakovai naudojosi pagal nubraižytą planą (t. y. rytine Žemės sklypo dalimi). Dėl ieškovo Ž. Š. veiksmų, reiškiamų reikalavimų, kurių esmė ieškovo asmeninės finansinės naudos siekimas atsakovų sąskaita, jo piktnaudžiavimo, Žemės sklypo valdymas bendroje dalinėje nuosavybėje toliau yra neįmanomas, todėl tarp šalių kylančius ginčus būtų galima išspręsti visoms ginčo pusėms priimtinu ir proporcingu būdu - atidalinant 66/645 dalį ieškovui priklausančio Žemės sklypo iš bendros dalinės nuosavybės, ją priteisiant lygiomis dalimis, priteisiant atsakovei I. G. 33/645 dalis ir J. Ž. - 33/645 dalis, ir už tai ieškovui išmokant kompensaciją pinigais. Atidalijimas atitiktų ir ieškovo Ž. Š. interesus, nes jis ne tik neturi jokių pastatų Žemės sklype, tačiau jo turima Žemės sklypo dalimi (66 kv.m.) praktiškai eksploatuoti nelabai įmanoma - dėl valdomos mažos nuosavybės dalies. Be to, svarbu paminėti, kad 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartimi, reg. Nr. 19KU-4359 ir 2015-09-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu, 2015-04-08 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriais atidalinus buvusį 0,9158 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti nauji 8 žemės sklypai ir tinkamam patekimui prie visų naujai suformuotų sklypų, buvo nustatyti kelio servitutai, kurie galioja iki šiol bei suteikia teisę ieškovui Ž. Š., kaip ir kitiems asmenims per atsakovų Žemės sklypą patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo interesai yra apsaugoti ir nebus pažeisti. Pats ieškovas Ž. Š. sutinka su Žemės sklypo atidalinimu, ką patvirtina pridedamas ir jo atsiųstas elektroninis laiškas. Ieškovas netgi siūlo pirkti jam priklausančio Žemės sklypo dalį, tačiau su tokiais reikalavimai atsakovai sutikti negali, nes ieškovas siūlo neadekvačią ir ženkliai rinkos vertę viršijančią jo Žemės sklypo dalies kainą (7 000 Eur). Ieškovo elektroninis laiškas patvirtina, kad Žemės sklypo dalis iš tiesų nėra reikalinga ar būtina, o ieškovas tiesiog siekia pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Todėl atidalinus ieškovui Ž. Š. priklausančią dalį iš bendros dalinės nuosavybės būtų užtikrinti atsakovių, kaip žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, savininkių teisės ir interesai tinkamai eksploatuoti gyvenamuoju namu, nes ginčo žemės sklypas ir buvo suformuotas atsakovams priklausančių statinių eksploatacijai.
5. Ieškovas Ž. Š. nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatyta Žemės sklypo vertė atitinka jo tikrąją rinkos vertę, todėl atsakovių siūlomas piniginės kompensacijos dydis yra neprotingas, pažeidžiantis ieškovo nuosavybės teises. Reikalavimas atidalinti ieškovui priklausančią Žemės sklypo dalį yra nesąžiningas ir paneigiantis šalių susitarimus, jog Žemės sklypas priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovui atitektų būtent 66/645 dalys Žemės sklypo. Ieškovas yra inicijavęs žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) perdalijimo projekto parengimą, kas patvirtina ieškovo siekį atidalinti Žemės sklypą natūra, t.y. ta Žemės sklypo dalis, kuri naudojimosi tvarkos nustatymo projekte priskiriama ieškovui, amalgamacijos procese būtų atidalinama iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais ir prijungiama prie UAB „Pronuoma“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo siekis atidalinti jam priklausančią Žemės sklypo dalį, ją prijungiant prie UAB „Pronuoma“ valdomo žemės sklypo, nepažeistų atsakovų interesų ir patenkintų jų siekį neturėti bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo S. I. nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu, mano jog servitutai turėtų būti nustatyti. Teigė, kad jeigu įstatymų ir norminių aktų tvarka galimas ieškovų nuosavybės paskirties pakeitimas ir performavimas į gyvenamąją paskirtį, niekas negali šios savininko teisės kvestionuoti. Iš to ir kyla būtinybė praplėsti kelią. Trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka su atsakovų poziciją, kad kelias į projektuojamą naujų namų kvartalą gali eiti per trečiajam asmeniui priklausantį sklypą esantį (duomenys neskelbtini), nes per šį sklypą niekuomet nebuvo jokio kelio.
7. Trečiasis asmuo S. I. nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu. Teigė, kad tikėtina, jog ieškovo sklypo dalies vertė yra 7 000,00 Eur, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas neva trukdo atsakovėms naudotis Žemės sklypu, ar jame esančiu gyvenamuoju namu. Atsakovės nepagrindžia savo reikalavimų jokiais įrodymais, kas sąlygoja teisėtą išvadą, kad atsakovės neįrodė priešieškinio, dėl ko jis turėtų būti atmestas.
8. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašė ieškinio ir priešieškinio tenkinimo ar netenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šios bylos išsprendimas neturi jokios įtakos Savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms, nes ieškinio reikalavimai yra susiję su disponavimu fiziniams asmenims priklausančiu turtu. Savivaldybės administracijos vertinimu, nagrinėjant šią situaciją, turi būti siekiama protingos ieškovų ir atsakovų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma atsakovų nuosavybės teisė ir ieškovams kilusios problemos nebūtų sprendžiamos atsakovų teisių sąskaita, neatsižvelgiant į kitokių sprendinių galimybę ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, nes įvertinus šalių pateiktus įrodymus nustatyta, jog pagal 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartį ieškovai gali patekti į jiems priklausančius sklypus; sunkiasvorės transporto priemonės naudojasi esamu servitutiniu keliu; ieškovų siūlomi servituto pakeitimai neatitinka teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių kelio plotį; dėl servitutinio kelio praplėtimo ir jo artumo prie gyvenamojo namo neproporcingai pablogėtų atsakovų gyvenimo kokybė; ieškovė R. A., įsigydama nekilnojamąjį turtą iš ieškovo Ž. Š., matė faktinę žemės sklypų padėtį ir žinojo apie esamo servitutinio kelio būklę; ieškovai veikė savo rizika, nes žinojo, kad patogesnio patekimo į jų įsigytus sklypus galimybė yra susijusi su papildomu atsakovų teisių suvaržymu; atsakovai nurodo sutinkantys, kad ieškovai gali prisijungti prie jų inžinerinių komunikacijų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimus dėl servituto pakeitimo ir nustatymo teismas atmetė, kaip nepagrįstus.
11. Teismas vertino, jog atmetus ieškinio reikalavimus dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, atmetami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl kompensacijos už servitutus priteisimo.
12. Vertindamas ieškovų prašymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumą, teismas pripažino, kad byloje tarp šalių kyla ginčas dėl servituto pakeitimo ir nustatymo būtinumo, tuo tarpu su naudojimosi tvarkos nustatymu atsakovai S. I., J. Ž., A. A. Ž., I. G. nurodo sutinkantys. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovai nurodo, kad siekiant užkirsti kelią kilti ginčams ateityje, plane turėtų atsispindėti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos dalys, kurios būtų aiškiai ir suprantamai pažymėtos plane, nurodytos koordinatės, posūkio taškai. Teismas šias atsakovų nurodytas aplinkybes pripažino pagrįstomis, todėl esant galimybei šalims be ginčo nustatyti naudojimosi tvarką, o taip pat nesant ieškovų pateiktame plane nurodytų kiekvienam bendraturčiui priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių, kurios užkirstų kelią kilti ginčams ateityje, teismas sprendė, kad nėra išnaudotos visos įstatyme nurodytos galimybės bendraturčiams susitarti (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos teismas atmetė, kaip nepagrįstą.
13. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vertė neturi būti laikoma atitinkančia jos tikrąją rinkos vertę. Pažymėjo, jog tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012;2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismas sprendė, jog tai reiškia, kad atsakovų ieškovui Ž. Š. siūloma masinio vertinimo būdu nustatyta kompensacija negali būti laikoma atitinkančia tikrąją jo turimos žemės sklypo dalies vertę.
14. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovo Ž. Š. nurodytas aplinkybes, kad 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutarties, reg. Nr. 19KU-4359, pagrindu, susitariant, jog ieškovui atitenka 66/645 dalys Žemės sklypo, ieškovui taip pat nepriklausė jokia gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, dalis. Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma įrodančia būtinybę atidalinti ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį. Be to, teismas vertino, kad sprendžiant priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad ginčas tarp šalių kyla dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, o ne dėl naudojimusi žemės sklypu, ką pripažįsta ir patys atsakovai (Sprendimo 16 p.). Teismas taip pat pripažino pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas trukdo atsakovams naudotis Žemės sklypu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo teismas atmetė, kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovės I. G. ir J. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti priešieškinį ir priimti naują sprendimą: 1) atsakovių J. Ž. ir I. G. priešieškinį tenkinti ir atidalinti ieškovui Ž. Š. priklausančią 66/645 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ją lygiomis dalimis po 33/645 dalis priteisiant bendraturtėms atsakovei J. Ž. ir I. G., bei priteisti ieškovo Ž. Š. naudai iš kiekvienos atsakovės J. Ž. ir I. G. lygiomis dalimis po 772,50 Eur kompensaciją už atidalintą žemės sklypą; 2) priteisti atsakovėms J. Ž. ir I. G. visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas priėmė nepagrįstą išvadą, kad ginčo tarp žemės sklypo savininkų nėra, ignoruodamas ir visiškai nevertindamas ne tik į bylą pateiktų dokumentų, bet ir šalių paaiškinimų ir argumentų. Ieškovas Ž. Š. siekia perplanuoti ir iš naujo nustatyti ginčo žemės sklypo ribas, kurios buvo patvirtintos 2015 m. balandžio 8 d. Kauno rajono savivaldybės įsakymu bei 2015 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu, tačiau su tokiais ieškovo Ž. Š. ketinimais atsakovės kategoriškai nesutinka, nes tokie sprendiniai iš esmės pakeistų jau suformuoto ginčo žemės sklypo teisinį rėžimą, todėl tai negali būti vertinama niekaip kitaip kaip tarp bendrasavininkų kilęs ginčas.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovas Ž. Š. faktiškai trukdo bendrasavininkams naudotis ginčo žemės sklypu, todėl nepagrįstai sprendė, jog įrodymų apie tokius neteisėtus ieškovo Ž. Š. veiksmus byloje nėra. Priešingai nei teismas nurodė skundžiamame sprendime, byloje yra eilė įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas Ž. Š. trukdo bendrasavininkams naudotis ginčo žemės sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį, leidžia tretiesiems asmenims priklausančias sunkiasvores transporto priemones laikyti ginčo žemės sklype, taip akivaizdžiai apribodamas pačių bendrasavininkų galimybėmis naudotis jiems priklausančiu turtu, trukdo įsirengti nuotekų valymo įrenginius. Tai turėtų būti vertinama kaip atsakovių teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimas. Atsakovės kartu su 2020 m. kovo 12 d. prašymu į bylą pateikė nuotekų valdymo įrenginių įrengimo projektą, kurį ieškovas Ž. Š. atsisakė pasirašyti, tačiau šių rašytinių įrodymų ir atsakovių argumentų teismas nevertino ir jais nesivadovavo.
15.3. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino ir atsakovių pateiktų argumentų dėl būtinybės atidalinti ginčo žemės sklypą. Atsakovių vertinimu ginčo situacijoje egzistuoja visos sąlygos atidalinti ieškovui Ž. Š. priklausančio žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ją lygiomis dalimis priteisiant apeliantėms, o ieškovui Ž. Š. išmokant kompensaciją, nes tik tokiu būdu atidalinus ginčo žemės sklypą bus išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovių siūloma masinio vertinimo būdu nustatyta kompensacija negali būti laikoma atitinkančia tikrąją ieškovo Ž. Š. turimos žemės sklypo dalies vertę, kadangi tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai analogiškose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
15.5. Nors teismas skundžiamame sprendime vadovaujasi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiškose byloje, tačiau ją taikė netinkamai. Teismo cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse būtent ir akcentuojama tai, jog turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą, ir kad ginčo šalys gali teikti rašytinius įrodymus pagrindžiančius turimo turto rinkos vertę. Šiuo atveju ieškovas Ž. Š. nepateikė jokių individualių vertinimo išvadų, kurios paneigtų atsakovių pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytą žemės sklypo rinkos kainą, kas reiškia, jog atsakovių pateikti įrodymai pagal teismų praktiką yra pakankami turto rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovių siūloma masinio vertinimo būdu nustatyta kompensacija negali būti laikoma atitinkančia tikrąją ieškovo Ž. Š. turimos žemės sklypo dalies vertę, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
16. Ieškovas Ž. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti, taip pat priteisti iš atsakovių ieškovui Ž. Š. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas trukdo joms naudotis žemės sklypu, nes nesutinka, kad sklypo dalyje, kurią ieškovas sieks atidalinti, būtų įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Ieškovas pažymi, kad nėra jokios logikos valymo įrenginius įrengti būtent toje žemės sklypo dalyje, kurioje jie numatyti pagal A. P. parengtą įrenginių vietos planą. Toje vietoje įrengti įrenginiai būtų labai toli nuo gyvenamojo namo (jeigu atsakovės planuoja kanalizaciją įvesti į gyvenamąjį namą), turėtų kirsti servitutinį žvyruotą kelią, bei būtų įrengiami šalia jau nutiesto elektros kabelio į UAB „Pronuoma“ sklypą. Atsakovės, teikdamos valymo įrenginių planą, kaip įrodymą, iš tiesų siekia visiškai kitų tikslų, nei deklaruoja – imituoja tariamą ieškovo trukdymą naudotis žemės sklypu.
16.2. Atsakovės nurodo, kad ieškovas trukdo joms naudotis žemės sklypu, nes sklypo dalyje, kurią ieškovas sieks atidalinti pagal amalgamacijos projektą, laiko savo automobilį. Minėti atsakovių argumentai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 66 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl jis turi tokią pat teisę, kaip ir atsakovės, t.y. kiti sklypo bendraturčiai naudotis žemės sklypu. Atsakovių teiginiai, kad ieškovas naudojasi jų įrengta aikštele, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Priešingai nei nurodo atsakovės, tai būtent ieškovas Ž. Š. savo lėšomis įrengė servitutinį kelią, einantį per ginčo žemės sklypą, sutvarkė ir pažvyravo tą sklypo dalį, kurioje buvo vesti elektros tinklai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris šiai dienai nuosavybės teise priklauso UAB „Pronuoma“, bei kurią ieškovas Ž. Š. sieks atidalinti pagal parengtą amalgamacijos projektą.
16.3. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad jos neturi kur laikyti savo automobilių, kadangi 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartimi, reg. Nr. 19KU-4359, buvęs 0,9158 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į aštuonis žemės sklypus. Taigi, atsakovėms nuosavybės teise šalia ginčo žemės sklypo priklauso kiti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), todėl jos turi visas realias galimybes šiais sklypais naudotis, juose laikyti savo automobilius. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog atsakovės elgiasi nesąžiningai, siekdamos atsidalinti iš ieškovo nuosavybę, vietoj to, kad savo interesus tenkintų naudojantis joms nuosavybės teise priklausančiu turtu.
16.4. Nėra jokių labiau gintinų atsakovių interesų, ar didesnio atsakovių poreikio į ginčo žemės sklypą, nei ieškovo. Jeigu atsakovių poreikiams nėra pakankamas suformuotas ginčo žemės sklypas, jos gali savo interesus užtikrinti prisijungdamos joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalį, arba paprasčiausiai naudodamos joms priklausančius žemės sklypus savo poreikiams. Nėra pagrindo taikyti išimtinio turto atidalinimo būdo, nes toks būdas prieštarauja tiek suformuotai kasacinio teismo praktikai, tiek Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinam nuosavybės neliečiamumo principui.
16.5. Atsakovės visiškai nepagrįstai bando perkelti įrodinėjimo pareigą ieškovui, nurodydamos, kad ieškovas privalėjo ginčyti masinio vertinimo būdu apskaičiuotą turto vertę, teikdamas individualią turto vertinimo ataskaitą. Nebūtų nei teisinga, nei sąžininga ieškovui už sklypo dalį priteisti 1 545 Eur kompensaciją, kuri būtų 4,5 karto mažesnė nei kaina, kurią ieškovas gautų iš UAB „Pronuoma“ už jo turimą nuosavybės dalį žemės sklype.
17. Trečiasis asmuo S. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovių trečiojo asmens S. I. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Nors atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, jog į bylą 2020 m. kovo 12 d. pateiktas prašymas su priedais, kurie įrodo jog ieškovas Ž. Š. atsisakė pasirašyti sutikimą dėl valymo įrenginių ir trukdo tuos įrenginius įsirengti, ir būtent šių įrodymų pirmos instancijos teismas netyrė, tačiau trečiasis asmuo pažymi, kad 2020 m. kovo 12 d. prieduose prie rašytinių paaiškinimų, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos atsakovių teiginius, bei įrodytų priešieškinio pagrįstumą.
17.2. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovės rengtų nuotekų valymo įrenginių projektą. Pateiktas į bylą žemės sklypo planas, nėra projektas ir nėra žinoma ar nurodytoje vietoje iš viso gali būti statomi valymo įrenginiai, nes (i) jei bendrajame teritorijos plane numatytos centralizuotos nuotekų magistralės, vietiniai nuotekų įrenginiai neleidžiami įrengti, (ii) o taip pat iš pateikto plano matyti, jog neva projektuojamų nuotekų įrenginių vieta yra už gatvės, tam yra būtina gauti tokių įrenginių statymo ir pajungimo sąlygas iš gatvės savininko. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Nesant projekto nėra pagrindo teikti, jog ieškovas trukdo įsirengti valymo įrenginius.
17.3. Atsakovių priešieškinio pagrindą sudarė visai kitos aplinkybės, nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovės. Pirmosios instancijos teismas būtent pagal atsakovių suformuluotą priešieškinio pagrindą ir dalyką išnagrinėjo jų priešieškinį. Visiškai nepagrįstai atsakovės į bylą teikia naujus įrodymus ir jais bando pagrįsti aplinkybes, kurias dėsto apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovių priešieškinis dėl žemės sklypo atidalijimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
20. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus (2020 m. spalio 5 d. J. Ž. pranešimą dėl valymo įrenginių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo, valymo įrenginių montavimo vietos planą, dokumentų gavimo pažymą), kuriuos prašo priimti į bylą. Nurodo, kad ieškovas Ž. Š., priešingai nei nurodo savo procesiniuose dokumentuose, ginčo žemės sklypo bendrasavininkams trukdo naudotis žemės sklypu, t.y. nesutinka su valymo įrenginių įrengimu. Šie dokumentai teikiami tik dabar, kadangi jų pateikimo būtinumas iškilo tik teismui priėmus apeliantėms nepalankų sprendimą, sprendime nurodant, jog jokio ginčo tarp ginčo žemės sklypų savininkų nėra.
22. Ieškovas prašo priimti apeliantės I. G. ir trečiojo asmens S. I. sutikimą dėl sklypo dalies atidalinimo amalgamacijos būdu, taip pat amalgamacijos projektą, kuriais ieškovas siekia pagrįsti, kad jam yra visos galimybės atidalinti turtą natūrą, bei tai, kad pati apeliantė I. G. sutinka su sklypo atidalinimu natūra. Taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė elektros įrenginių prijungimo sutartį, vietovės planą su paaiškinimais, šiais įrodymais siekdamas atsikirsti į apeliančių nurodytas aplinkybes dėl nuotekų valymo įrenginių įrengimo ginčo sklype.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, abi šalys jų turinį žino, dėl jų ieškovas pateikė argumentus atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliančių atstovas taip pat išreiškė nuomonę dėl ieškovo pateikto įrodymo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog šalys piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, apeliantės siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas bei įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, tuo tarpu ieškovas teikia papildomą įrodymą atsikertant į apeliacinį skundą. Esant šioms aplinkybėms abiejų šalių pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl žemės sklypo atidalijimo
25. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas Ž. Š. įsigijo pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 749/4579 dalis 0,9158 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
26. 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartimi 0,9158 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į aštuonis žemės sklypus. Vienas iš naujai suformuotų žemės sklypų – 645 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko ieškovui (66 kv. m ploto dalis), atsakovams J. Ž. ir A. A. Ž. (322 kv. m ploto dalis) (S. I. – 183 kv. m ploto dalis, I. G. – 74 kv. m ploto dalis).
27. Atsakovės I. G. ir J. Ž. priešieškiniu prašo atidalinti ieškovui Ž. Š. priklausančią 66/645 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendros dalinės nuosavybės ją lygiomis dalimis, t.y. po 33/645 dalis priteisiant bendraturtėms atsakovei J. Ž. ir I. G., bei priteisti ieškovo Ž. Š. naudai iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis po 772,50 Eur kompensaciją už atidalintą žemės sklypą.
28. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovių priešieškinį. Apeliantės nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurį prašo panaikinti bei priešieškinį tenkinti, atidalinant ieškovui priklausančią 66/645 dalį žemės sklypo iš bendros dalinės nuosavybės, po 33/645 dalis priteisiant atsakovėms, o ieškovui iš atsakovių priteisiant po 772,50 Eur (iš viso 1544 Eur) kompensaciją už atidalintą žemės sklypą. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp bendraturčių nėra ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu, atsakovių prašomu būdu atidalinus ginčo žemės sklypą bus išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas, o atsakovių pateikti įrodymai yra pakankami turto rinkos vertei bei kompensacijos ieškovui dydžiui nustatyti.
29. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).
31. Klausimas dėl atidalijimo būdo priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-213/2011; kt.).
32. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011), būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus.
33. Visų pirma, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia išsaugoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, atsakovių reikalavimo tenkinimas būtų laikomas pažeidžiančiu kito savininko (ieškovo) teises. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo žemės sklypo nuosavybės dalis (66 kv. m) su apeliante I. G., kuriai priklauso 74 kv. m ploto dalis, yra labai panašios, be to ieškovas siekia atlikti žemės sklypų pertvarkymą (amalgamaciją), t.y. jam priklausančią žemės sklypo dalį išskirti natūra, arba kitu atveju - jis sutinka parduoti šią žemės sklypo dalį atsakovams už 7000 Eur, tačiau atsakovės tokią kainą laiko nepagrįstai per didele, todėl esant tokia situacijai piniginės kompensacijos už žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiams be jo sutikimo būtų vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalų sprendimą, kuriuo pasibaigtų bendroji dalinė nuosavybė, todėl apeliančių reikalavimas teismo sprendimu vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Ieškovo siekis atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį, ją prijungiant prie UAB „Pronuoma“ valdomo žemės sklypo, nelaikytinas pakankamu pagrindu taikyti atidalijimą atsakovių prašomu būdu, t.y. atsakovėms priteisiant ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, o ieškovui kompensaciją pinigais. Kita vertus, atsakovės nei ieškinio, nei priešieškinio šia faktine aplinkybe negrindžia, todėl nagrinėjamu atveju bylai nėra reikšminga.
34. Atsakovės suformuluodamos priešieškinio pagrindą nurodė, kad esminė aplinkybė atidalinti žemės sklypą iš bendros dalinės nuosavybės su ieškovu yra ta, jog atsakovams J. Ž. (su sutuoktiniu A. A. Ž.), I. G. ir S. I. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuris yra žemės sklype, o ieškovui nepriklauso gyvenamasis namas, nors žemės sklypas buvo suformuotas gyvenamojo namo eksploatacijai. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartimi, šalys pačios susitarė, jog ieškovui atitenka 66/645 dalys žemės sklypo, nors jokia šiame sklype esančio gyvenamojo namo dalis ieškovui nepriklausė, t.y. bendraturčiai nelaikė to esmine aplinkybe/kliūtimi bendrai naudotis žemės sklypu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė pagrįstai nelaikyta pakankamu pagrindu atidalinti ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendros dalinės nuosavybės. Apeliančių nurodomos aplinkybės, jog ieškovas trukdo įsirengti nuotekų valymo įrenginius, prie namo įsirengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje ilgą laikė kraną, taip užimdamas bendrasavininkų vietas, taip pat nėra pakankamas pagrindas taikyti CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nes tai neatitiktų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų.
35. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliantėm, kad šalys turi įrodyti, kad siūloma/prašoma piniginė kompensacija yra pagrįsta. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, ir nustačius, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė atmesti apeliančių reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos dydžio ir jo įrodinėjimo klausimas kaip neturintis teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai nevertintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimas skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantėms neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
38. Ieškovas pateikė duomenis dėl patirtų 1500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyta tvarka apskaičiuoto maksimalaus priteistino dydžio (t. y. 1818,05 Eur). Tačiau atsižvelgiant Rekomendacijų 11 papunktyje įtvirtintą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistiną dydį, šioje civilinėje byloje kilusį ginčą ir joje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad ieškovo advokatė dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei į advokatės laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 800 Eur. Šios išlaidos ieškovui iš apeliančių priteistinos lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvienos po 400 Eur.
39. Trečiasis asmuo S. I., dalyvavęs byloje ieškovo pusėje, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo prašymas atmetamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. G. ieškovui Ž. Š. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės J. Ž. ieškovui Ž. Š. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.