- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 1-962-311/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kaltinamasis
- L. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:
1999-04-16 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m.; vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumas išnykęs;2003-07-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str.1 d., 178 str. 4 d. 1 MGL bauda; 2003-07-04 LR Įstatymu Nr. IX-1706 veika dekriminalizuota (nesukėlė teistumo);2003-09-25 Prienų raj. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 8 mėn., bausmę atliko (nesukėlė teistumo);2006-03-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 290 str., 63 str. 1 d., 4 d. 50 parų arešto;2007-03-19 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 290 str.-3 MGL bauda;2010-06-17 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d, 63 str.1 d., 4 d.-laisvės atėmimu 2 m.; pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;2010-10-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 2 m. ir 15 MGL dydžio bauda; vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės terminas atidėtas 3 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis L. Š. laikotarpiu nuo 2004-07-08 23 val. iki 2004-07-09 3³⁰ val. iš A. A. priklausančio automobilio „F. F.“ v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi D. S. ir stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė svetimą turtą-nukentėjusiajai D. S. priklausančius daiktus: automobilinį mobiliojo ryšio telefono „Siemens“ įkroviklį 9 Lt vertės, „Avon“ firmos skėtį 40 Lt vertės, kojinę automobilio pompą 50 Lt vertės, kelioninį „Avon“ firmos krepšį 34 Lt vertės, „Avon“ firmos krepšį 26 Lt vertės, bevertį „Avon“ polietileninį maišelį su neturinčiais turtinės vertės 2002 m, 2003 m, 2004 m. „A. C.“ firmos D. S. vardu išduotais „R. k.“ sertifikatais, grožio kursų baigimo 1 ir 2 pakopos pažymėjimais bei įvairia „Avon“ kosmetika bendros 985 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. S. 1144 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
K. L. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio neatsimena, nes tai buvo senai, tačiau patvirtina savo vėlesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, kad 2004 m. liepos mėn., naktį, ėjo namo iš draugės. Neturėjo jokių planų nei ketinimų ką nors pavogti, padaryti nusikaltimą. Kai ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, kur gyveno moteris, vardu D., pamatė prie namo stovint raudonos spalvos automobilį „F. F.“, kurio vienos durys buvo praviros. Ar tai buvo priekinės, ar galinės, dešinės ar kairės pusės durys, šiuo metu neprisimena. Tik tada ir susigundė žvilgterėti, kas yra automobilio viduje. Tiksliai nebeprisimena, kokius būtent daiktus pamatė automobilio salone, bagažinėje, bet galėjo būti nedideli daiktai, išvardinti pranešime apie įtarimą: kojinė pompa, automobilinis telefono pakrovėjas, kosmetikos priemonės bei krepšiai. Kur paimtus daiktus po to dėjo, neprisimena. Moters, vardu D., pavardės tada dar nežinojo. Kad jos pavardė S., sužinojo tik 2010 m. pabaigoje. Asmeniškai su D. S. artimiau pažįstamas nebuvo, nebendraudavo, savo automobiliu jo nevežiodavo. Jokių įnagių su savimi neturėjo, ėjo namo tuščiomis rankomis ir garažo spynos nenukirpo, neišlaužė, į garažą patekęs nebuvo ir net nepastebėjo, ar garažo durys su spyna, ar be jos, nes automobilis stovėjo prie namo.
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2004-07-08 apie 23 val. prie savo namų garažo, (duomenys neskelbtini), pastatė tėvui A. A. priklausantį automobilį „F. F.“. Šiuo automobiliu naudojosi ji. 2004-07-09 apie 03³⁰ val. išgirdo kieme triukšmą. Išėjusi pažiūrėti, pamatė, kad praviros automobilio dešinės pusės priekinės durys. Automobilio salone pasigedo mobiliojo ryšio telefono „Siemens" automobilinio pakrovėjo,. Pamatė, kad praviras bagažinės dangtis. Iš bagažinės buvo pagrobtas skėtis, kojinė automobilio pompa, trijuose krepšiuose buvusi įvairi „Avon“ kosmetika. Civilinio ieškinio nereiškia, nes dėl šios vagystės L. Š. mama jos atsiprašė.
L. R. S. parodė, kad 2004 m. liepos mėn. buvo apvogtas jo žmonos D. S. automobilis „F. F.“, stovėjęs netoli namų, (duomenys neskelbtini), Kaune. Žino, kad buvo sulaužytos priekinių dešinės pusės durelių bei bagažinės užraktai ir pavogti asmeniniai žmonos daiktai. Yra informuotas, kad dėl šios vagystės apie įtarimus yra pranešta L. Š., gyvenančiam netoliese. Nei su L. Š., nei su kitais jo šeimos nariais nei jis pats, nei jo žmona nebendrauja. Iš žmonos žino, kad buvo atėjusi to vaikino mama atsiprašyti dėl sūnaus ir pašnekėti apie jo padarytą vagystę, tačiau jis pats asmeniškai tos moters nematė, su ja nešnekėjo. Žmona sakė, kad to L. Š. niekada nėra vežusi savo automobiliu, asmeniškai nepažįsta, o su jo motina taip pat jokių reikalų nėra turėjusi.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie garažo stovi automobilis „F. F.“ v/n (duomenys neskelbtini) kurio durelės neužrakintos. Dešinės pusės priekinių durų ir bagažinės spynelės su laužimo žymėmis. Salone ant keleivio sėdynės išmėtyti daiktai. Nuo popierinės vaistų dėžutės, buvusios automobilio salono daiktų dėtuvėje ant vienos daktiloskopinės plokštelės nukopijuotas piršto pėdsakas (b. 1.9-10, 11,12).
Iš 2010-12-16 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-2526 matyti, kad piršto pėdsakas, nukopijuotas įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „F. F.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2005-01-07 specialisto išvadoje Nr. l-K-2568 pripažintas tinkamu identifikuoti, yra paliktas įtariamojo L. Š. kairės rankos nykščiu (b. 1.43-45).
L. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., o būtent- kad jis, atidaręs A. A. priklausančio automobilio „F. F.“ v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi D. S. ir stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priekines dešinės pusės duris ir bagažinę, iš šio automobilio pagrobė svetimą turtą, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, įsibraunant į saugyklą..
Svetimo turto vagystė, numatyta LR BK 178 str. 2 d., yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią.
LR BK 178 str. 2 d. aptariama nusikalstama veika-svetimo turto pagrobimas, įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek į negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Toks įsibrovimas gali pasireikšti įvairiai-įsilaužimu, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu; panaudojant apgaulę; panaudojant parinktus ar padirbtus raktus, kurie leidžia kaltininkui pačiam nekliudomai patekti į patalpas ar saugyklas; panaudojant technines ar kitas priemones, t.y. kai kaltininkas pasiima daiktus neįeidamas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.
Saugykla-tai vieta, įrenginys ar daiktas, specialiai pritaikytas, įrengtas ar paskirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui arba laikymui.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senatas 2005-06-23 nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškino, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ar pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (pagal BK 178 str. 2 d.) tik tais atvejais, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones.
Kaip matyti iš kaltinamojo L. Š. parodymų, jis pateko į nukentėjusiosios D. S. automobilį pamatęs, kad šio automobilio durelės praviros. Jis automobilio durelių nelaužė, su savimi jokių įrankių neturėjo, t.y. L. Š. pagrobiant svetimą turtą, nereikėjo įveikti jokių kliūčių, norint patekti į automobilį.
Kaip nurodė nukentėjusioji D. S., liudytojas R. S., savo automobilį jie paliko kieme užrakintą, tačiau nesignalizuotą. Naktį išgirdo kažkokį triukšmą, išėjo į kiemą ir pamatė, kad automobilio durelės praviros. Vėliau pastebėjo laužimo žymes durelių spynelėje.
Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinamasis L. Š. išlaužė automobilio dureles. Pas jį nerasta (ikiteisminio tyrimo metu net nebandyta ieškoti) jokių laužimo įrankių, pats L. Š. nurodė, kad pateko į automobilį, pamatęs jo atviras dureles. Nei nukentėjusioji D. S.,, nei liudytojas R. S. nenurodė kaltinamojo L. Š. kaip asmens, kurį galėjo pastebėti, laužiant automobilio dureles.
Kaip matyti iš L. Š. pateikto įtarimo, pats valstybinis kaltintojas nenurodė, kokiu būdu, panaudojant kokias priemones L. Š. pateko į nukentėjusiosios D. S. automobilį, t.y. nurodyta tik aplinkybė, kad L. Š., atidaręs A. A. priklausančio automobilio „F. F.“ v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi D. S. ir stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priekines dešinės pusės duris ir bagažinę, iš šio automobilio pagrobė svetimą turtą.
Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, apžiūrint įvykio vietą, apžiūros metu dalyvavusi nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad reples rado prie automobilio galo, t.y. tarp automobilio ir garažo vertų, tačiau nebuvo aiškintasi, kieno tos replės, kas jas paliko (ar tai pačios nukentėjusiosios, ar asmenų, apvogusių automobilį). Įvykio vietos apžiūros metu ant vaistų dėžutės, buvusios automobilio salono dėtuvėje, rastas L. Š. piršto pėdsakas, kas patvirtina tą aplinkybę, kad tikrai L. Š. buvo įlipęs į automobilį ir ieškojo daiktų, tačiau jo pirštų pėdsakų nerasta ant automobilio durelių.
Valstybinis kaltintojas privalo pateikti asmens kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinamasis L. Š. išlaužė nukentėjusiosios D. S. automobilio dureles ir taip įsibrovė į automobilį, nepaneigti jo parodymai, kad jis į automobilį įlipo tik pamatęs, kad jo durelės praviros, todėl kaltinamojo L. Š. nusikalstama veika atitinka LR BK 178 str. 1 d. numatytos veikos požymius ir ši jo veika perkvalifikuotina iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 1 d.
K. L. Š. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamajam L. Š. skirtina bausmė-laisvės atėmimas LR BK 178 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis L. Š. anksčiau teistas 7 kartus, tačiau aptariamą nusikalstamą veiką padarė 2004-07-08, t.y. būdamas neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Paskutinį kartą kaltinamasis L. Š. buvo nuteistas 2010-10-04 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, jam paskirta bausmė-laisvės atėmimas 2 m. bei ir 15 MGL dydžio bauda. Paskirtosios bausmės-laisvės atėmimo vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. atidėtas 3 m., todėl, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriamos bausmės vykdymas atidėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti su 2010-10-04 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bei 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt baudą.
Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Paskirtoji bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6800. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.