Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir V. Š. prašymą dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 5 punkte išaiškinta, kad nagrinėjant prašymus CPK XXXIX skyriaus tvarka procesinių dokumentų bei jų priedų trūkumų šalinimas nenumatytas. Tuo atveju teismas atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 581 straipsnyje numatyta, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo.

Atitinkamų įrodymų reikšmę sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo lemia ir prašomo išduoti leidimo ypatumai. Bylose dėl leidimo perleisti šeimos turtą, svarbu išsiaiškinti, kaip bus užtikrintos vaiko teisės į būstą, sudarius šeimos turto perleidimo sandorį. Pareiškėjai pateikdami teismui prašymą išduoti teismo leidimą parduoti šeimos turtu esantį butą, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis parduodamas ir ketinama įsigyti naują, erdvesnį butą. Kaip įrodymą, patvirtinantį pareiškėjų ketinimą įsigyti naują gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), pateikė 2008 m. liepos 7 d. sudarytą preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau iš minėtos sutarties nuostatų matyti, kad minėtą butą sutarties šalys įsipareigojo perleisti-įsigyti iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. Minėti duomenys rodo, kad nustatytu laiku sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl teismas negali spręsti apie jų įvykdymą ateityje ir neturi galimybės nustatyti, kaip bus užtikrintos vaiko teisė į gyvenamąją vietą pardavus šeimos turtu esantį butą (duomenys neskelbtini).

Be to pareiškėjai nepateikė ketinamo parduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, todėl teismas nežino kokią sumą pinigų gaus pareiškėjai pardavę butą ir negali įvertinti ar pareiškėjai turės pakankamai lėšų naujo būsto įsigijimui. Pareiškėjai prašyme privalo nurodyti finansavimo šaltinį naujo būsto įsigijimui. Jei pareiškėjai naujo būsto įgijimui ketina kreiptis į banką dėl kredito būsto įgijimui suteikimo, tai pareiškėjai turėtų pateikti teismui banko išduotą pažymą patvirtinančią, kad pareiškėjams bus suteiktas kreditas ar kredito sutartį. Minėtoje banko pažymoje ar kredito sutartyje turi būti nurodytas paskolos dydis, terminas ir mėnesinės įmokos dydis. Jei pareiškėjai neketina imti kredito iš banko, jie turi nurodyti kitus finansavimo šaltinius, patvirtinančius jų galimybę įsigyti ketinamą pirkti būstą. Bylose dėl teismo leidimo parduoti šeimos turtą, duomenys, apie pareiškėjų gaunamas pajamas ir kitus galimus finansavimo šaltinius yra reikšmingi ir turi būti pateikti teismui kartu su prašymu, nes teismas, išduodamas leidimą parduoti butą, turi įvertinti pareiškėjų galimybę įgyti kitą būstą užtikrinantį gyvenamąją vietą nepilnamečiam vaikui.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis teismas negali įvertinti kaip bus užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės į būstą, pardavus šeimos turtu esančias patalpas, todėl prašymas netenkintinas.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu nutartyje nurodytos aplinkybės yra pašalintos arba išnyko (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 582 bei 290 - 291 straipsniais bei CK 3.85 ir 3.84 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų R. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymo dėl teismo leidimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.