Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-256-287/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
1-256-287/2013
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00652-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
M. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-256-287/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00652-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.6; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), teistas 2008-10-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, teistas 2009-01-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį 35 parų areštu, teistas 2011-05-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. V. 2013 m. spalio 19 d, apie 20 val. 20 min. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), M. M. gyvenamajame name, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sakydamas necenzūrinius žodžius seseriai R. Č., tyčia ranka sudavė jai du kartus į veidą, R. Č. pargriuvus ant lovos, spyrė jai ne mažiau kaip tris kartus į veidą, taip sukėlė šeimos narei R. Č. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas M. V. įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

M. V., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. spalio 19 d. apie 20.20 val. buvo pas draugą M. M., kur su draugais gėrė alkoholį. Buvo labai girtas ir ne visas to vakaro aplinkybes gerai prisimena. Tuose namuose buvo ir sesuo R. Č., kuri buvo kitam kambaryje su drauge. Geriant prisiminė, kad sesuo R. anksčiau yra kažko negražiai apšnekėjusi jo draugę. Kadangi buvo girtas, jam sukilo pyktis ir jis nuėjo į kitą kambarį, kur buvo sesuo. Ji sėdėjo ant lovos, jis priėjo prie jos. Ar jai ką nors sakė įžeidžiančio, grasinančio, neprisimena, nes buvo girtas, bet gal ir galėjo sakyti, jei taip sesuo sako. Sudavė jai ranka du kartus į veidą ir po to spyrė į veidą gal kokius tris kartus. Kas toliau buvo, neprisimena. Kitą dieną R. atsiprašė, ji atleido. Taip pasielgė sesers atžvilgiu, nes buvo girtas. Blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Jis supranta, kad nusikalto, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Labai gailisi (12 b. l.).

Nukentėjusioji R. Č. parodė, kad 2013 m. spalio 19 d. apie 20.20 val. buvo svečiuose pas M. M. Buvo ir daugiau žmonių. Visi gėrė alkoholį, o ji su drauge E. K. buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Netrukus į kambarį įbėjo brolis M. V. ir, jai sėdinčiai ant lovos, sudavė ranka du kartus į veidą. Po smūgių sudavimo ji pargriuvo ant lovos. Po to brolis M. V. iš kojos spyrė ne mažiau kaip tris kartus į veidą. Po smūgių sudavimo aplink kairę akį iškilo gumbas, po to pamėlynavo. Brolis sukėlė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė. Kodėl taip brolis pasielgė, neįsivaizduoja. Tą vakarą jis buvo labai girtas. Brolis kitą dieną jos atsiprašė, ji jam atleido. Brolis pažadėjo, kad daugiau niekada jos neskriaus ir nesukels fizinio skausmo. Civilinio ieškinio nereiškia (5, 7 b. l.).

Liudytoja E. K. parodė analogiškai, kaip nukentėjusioji R. Č. (8 b. l.).

Kaltinamojo M. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - seseriai R. Č.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis M. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį M. V. siūlė nubausti 60 parų arešto bausme.

Kaltinamasis M. V. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi taip pat sutiko, tačiau prašė sutrumpinti bausmės laiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. V. teisiamas ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs (14-16 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (32 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (34 b. l.), niekur nedirba (38 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (39 b. l.), šeimos neturi, gyvena tėvui priklausančiame name, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu ir gyvenimo būdu neturi (36 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl M. V. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina prokurorės prašomo dydžio bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas (BK 49 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. V. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo M. V. sulaikymo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė