Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-16 · Administracinė byla Nr. eI3-1744-809/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI3-1744-809/2025Sprendimas · 2025-04-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-16
Bylos Nr.
eI3-1744-809/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02171-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
asociacijos „Lentvario miesto bendruomenė“
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. eI3-1744-809/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02171-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Lentvario miesto bendruomenė“ skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja asociacija „Lentvario miesto bendruomenė“ (toliau – ir Asociacija, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovė) 2024-04-11 sprendimą Nr. AP3E-1167 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą dėl informacijos pateikimo svarstyti iš naujo pateikiant pareiškėjui visą atsakovės turimą informaciją.

Pareiškėja nurodo, kad ji 2024-02-23 kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti atitinkamo turinio informaciją, susijusią su viešųjų asmenų, t. y. Trakų rajono savivaldybės vietos politikų finansinių išlaidų suvestinėmis iš vietos savivaldos biudžeto. 2024-03-13 atsakovė pateikė pareiškėjai raštą Nr. AP3E-766, kuriame pareikalavo iš atsakovės pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą bei kaip prašoma informacija yra susijusi su asociacijos „Lentvario miesto bendruomenė“ veiklos tikslais. Pažymi, jog nors atsakovė savo rašte nurodė, kad tokį reikalavimą grindžia Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir TGIDPNĮ) 2 straipsniu, tačiau pareiškėjai susipažinus su šia teisės norma, pasidarė neaišku, kaip minėto įstatymo 2 straipsnis susijęs su institucijos suformuluotu papildomu reikalavimu. Teigia, kad pareiškėja turėjo kryptingą tikslą gauti prašomą informaciją iš atsakovės, todėl ji nusprendė nekvestionuoti tokio atsakovės reikalavimo ir papildomai pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą bei kaip prašoma informacija yra susijusi su pareiškėjo veikla. 2024-03-14 pareiškėja pateikė atsakovei papildomą pranešimą (toliau – ir Papildomas pranešimas), su kuriuo pridėjo ir Asociacijos įstatų kopiją. Asociacija taip pat atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad įstatų 2.5 punkte, be kita ko, yra įtvirtintas vienas iš asociacijos uždavinių – „kurti sąlygas gyventojams atgauti prarastą „galią“ ir atstatyti santykį su valdžios institucijomis – mes jiems esame darbdavys, o ne tik mokesčių mokėtojas.“

Nurodo, jog Papildomame pranešime pareiškėja atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad Asociacija neprivalo institucijai papildomai aiškinti, kokiu tikslų gauti duomenys būtų naudojami, bet įstatų 2.5 punktas, anot pareiškėjos, pakankamai aiškiai iliustruoja, kad asociacija yra suinteresuota sužinoti, kaip vieši asmenys naudojo viešus finansus. Pareiškėja Papildomame pranešime taip pat pažymėjo, kad ji tiesiogiai remiasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas).

Pabrėžia, kad atsakovė Sprendime rėmėsi ne Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, o išimtinai rėmėsi tik Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu. Atsakovė Sprendime išdėstė nepagrįstus argumentus. Atsakovė nepagrįstai susiaurino pareiškėjos teisę į informacijos gavimą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą bei peržengė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Teigia, kad faktinių aplinkybių visuma atskleidžia, kad pareiškėjos tikslas – iš viešojo administravimo subjekto gauti informaciją išimtinai apie viešųjų lėšų (finansų) panaudojimo kryptingumą, juolab, kad tokios informacijos pačiai pareiškėjai nepavyko surasti viešai prieinamomis priemonėmis savarankiškai.

Akcentuoja, jog prašymas dėl informacijos pateikimo buvo suformuluotas tik tada, kai pareiškėja suprato, kad tokios informacijos be atsakovės pagalbos gauti neįmanoma.

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymi, kad pateikti tokio pobūdžio prašymą, susijusį išimtinai su Trakų rajono savivaldybe (į kitas Lietuvos Respublikos esančias vietos savivaldas pareiškėja nesikreipė ir neketina kreiptis), ją paskatino valstybėje vykstanti plataus masto diskusija dėl viešųjų lėšų panaudojimo, įskaitant ir atvejus, kai tos lėšos galėjo būti naudojami neskaidriai arba neracionaliai.

Pareiškėjos teigimu, atsakovo atsisakymas suteikti prašomą informaciją sukuria papildomą nepasitikėjimą institucija, nes tokiu aspektu atsiranda visuomenės išankstinis įsitikinimas, kad jeigu institucija nei savo iniciatyva nesutinka visuomenei atskleisti informaciją, o taip pat ir nesutinka tenkinti tokio pobūdžio visuomenės prašymus, vadinasi institucija turi neargumentuotą ar racionaliai nepaaiškinamą priežastį slėpti nuo visuomenės viešųjų finansų panaudojimo faktą. Anot pareiškėjos, ji veikdama pagal savo įstatus (ypač pagal 2.5 punktą) siekė ne tik gauti ir susipažinti su informacija asmeniškai, bet ir paskleisti ją visai asociacijos (ir ne tik jos narių) bendruomenei bei paskatinti viešąją diskusiją.

Anot pareiškėjos, įstatų punktas, nusakantis jos veikimo tikslą „atstatyti santykį su valdžios institucijomis – mes jiems esame darbdavys, o ne tik mokesčių mokėtojas“ reiškia, kad gauta informacija paskatintų ne tik kritiką valdžiai, bet ir dialogo ieškojimą tarp bendruomenės ir vietos savivaldos institucijos, parodant, kodėl yra svarbu viešuosius finansus naudoti skaidriai, racionaliai ir pagrįstai.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iš atsakovės ji paprašė informacijos apie Trakų rajono savivaldybės tarybos narių patirtas ar kompensuojamas išlaidas vykdant tarybos nario veiklą už 2019-2023 metų kadenciją, t. y. už kadenciją, kuri jau yra pasibaigusi, o tai reiškia, kad savivaldos biudžeto išlaidos šioms funkcijoms vykdyti jau yra paskaičiuotos ir žinomos. Nurodo, jog pareiškėja neprašo informacijos, kuri būtų susijusi su einamuoju laikotarpiu. Pareiškėjos įsitikinimu, kadangi atsakovė Sprendime nenurodė aiškaus teisinio pagrindo, kodėl tokia informacija prašančiajam asmeniui negali būti suteikta dėl objektyvių priežasčių, dėl to atsakovės sprendimas laikytinas neteisėtu.

Pažymi, jog pareiškėja tuo pačiu prašymu suformulavo ir kitą savarankišką prašymą - pateikti informaciją apie Trakų rajono savivaldybės mero reprezentacinių išlaidų panaudojimą už 2023 metus. Pareiškėjai iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad 2024 metams Trakų rajono savivaldybės mero reprezentacinėms išlaidoms buvo skirta 24 000 Eur, dėl to pareiškėja preziumuoja, kad tam tikra pinigų sumą mero reprezentacinėms išlaidoms turėjo būti skirta ir ankstesniais metais. Priešingu atveju atsakovė savo atsisakyme pateikti informaciją nurodytų, kad tokių duomenų ji negali pateikti, nes jų faktiškai nėra.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjai analizuojant Trakų rajono savivaldybės vietos valdžios subjektų priimamų teisės aktų registrą www.trakai.lt, „Teisės aktai“, paskutinis mero potvarkis dėl lėšų skyrimo iš mero fondo buvo paskelbtas tik 2021-19-09. Nuo to laikotarpio visuomenei sudaroma klaidinga iliuzija, kad Trakų rajono meras vėlesniais metais apskritai neskirstė piniginių (reprezentacinių) lėšų iš merui skirto fono jo savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Dėl tokio atsakovės pasyvaus elgesio viešoje erdvėje, kai vietos bendruomenei nesuteikiama teisė susipažinti su mero reprezentacine veikla, kuri turi finansinį pobūdį, pareiškėja ir pateikė savo prašymą dėl informacijos suteikimo. Savo ruožtu atsakovė savo neteisėtame atsakyme nesugebėjo paaiškinti pareiškėjui, kodėl ji atskirai neteikia informacijos apie mero reprezentacines išlaidas.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja teigdama šį skundą siekia apginti teisę žinoti apie vietos savivaldos viešųjų asmenų – politikų – veiklą, susijusią su lėšų naudojimo iš vietos savivaldos biudžeto pagal pareiškėjos įstatuose įtvirtintą teisėtą principą, kad bendruomenė vietos valdžios institucijoms yra ne tik mokesčių mokėtojas, bet ir darbdavys, nes šių institucijų veikla finansuojama būtent iš surenkamų mokesčių.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėja skunde nurodo, kad ji prašė pateikti informaciją remdamasi VIĮ 6 straipsnio 1 dalimi, o atsakovė atsisakymo pagrindą pateikti prašomą informaciją nurodė visiškai kitą teisės aktą – TGIDPNĮ.

Teigia, kad Visuomenės informavimo įstatymo paskirtis - nustatyti viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 str.). Tuo tarpu pareiškėja minėtoms kategorijoms net nėra priskiriama.

Pareiškėja yra asociacija, t.y. savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius. Šiuo atveju neturi reikšmės ir pareiškėjos įstatų 2.5 punkte nurodytas uždavinys „kurti sąlygas gyventojams atgauti prarastą „galią“ ir atstatyti santykį su valdžios institucijomis – mes jiems esame darbdavys, o ne tik mokesčių mokėtojas.“, kadangi minėtas uždavinys niekaip nėra susijęs su pareiškėjos iš atsakovės prašoma pateikti informacija. Taip pat, pažymi, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą.

Teigia, kad visuomenės informavimas – tai yra viešosios informacijos teikimas visuomenei (VIĮ 2 str. 81 p.), viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (VIĮ 2 str. 76 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atkreipia dėmesį, kad Visuomenės informavimo 6 straipsnio 3 dalis numato imperatyvią nuostatą, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Taigi, tvarką kuria remiantis turi būti teikiama informacija bei įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, nustato Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Todėl, atsakovės įsitikinimu, turėtų būti atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad atsakovė neva susiaurino pareiškėjos teisę į informacijos gavimą ir neva peržengė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Teigia, jog pagal TGIDPNĮ 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas atsakovė patenka į subjektų sąrašą, kuriems taikomos TGIDPNĮ nuostatos.

Pažymi, kad pareiškėjos prašoma pateikti informacija nėra vieša, t.y. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka viešai skelbiama informacija, taip pat prašomų pateikti duomenų tvarkymas nėra atsakovei įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija (viešoji paslauga). Pareiškėjos prašoma pateikti informacija nepatenka į informacijos ir viešosios informacijos sąvoką, todėl atsakovė šiuo atveju pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjai jos prašomą Informaciją.

Nurodo, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad „viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai“. Minėtas principas, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, patenka į konstitucinę gero viešojo administravimo sampratą ir tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai vykdyti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Savivaldybių veikla beveik išimtinai reguliuojama viešosios teisės, kurios vienas esminių principų – „draudžiama viskas, kas nėra leista“, kuris reiškia, jog tas, kas yra leista yra nustatyta teisės aktuose. Šiuo atveju, atsakovė, atsisakydama suteikti pareiškėjui prašomą Informaciją pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašoma informacija nėra vieša ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama informacija ir pareiškėjos prašomos pateikti Informacijos tvarkymas nėra atsakovei įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija.

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 2024-04-11 sprendimo Nr. AP3E-1167, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pateikti prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – tenkinti pareiškėjos prašymą ir pateikti prašomą informaciją.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2024-02-23 kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją apie: a) apie Trakų rajono savivaldybės tarybos narių (25 nariai) patirtas ir (ar) kompensuotas išlaidas vykdant tarybos nario veiklą už 2019-2023 metų kadenciją; b) apie Trakų rajono savivaldybės mero reprezentacinių išlaidų panaudojimą už 2023 metus (toliau – ir Informacija).

Atsakovė 2024-03-13 pateikė pareiškėjai raštą Nr. AP3E-766, kuriame nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsniu, prašo atsakovės pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą bei kaip prašoma informacija yra susijusi su atsakovės veiklos tikslais.

2024-03-14 pareiškėja pateikė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad remiantis asociacijos „Lentvario miesto bendruomenės“ įstatų 2.5 punkte be kita ko, yra įtvirtintas vienas iš Asociacijos uždavinių – „kurti sąlygas gyventojams atgauti prarastą „galią“ ir atstatyti santykį su valdžios institucijomis – mes jiems esame darbdavys, o ne tik mokesčių mokėtojas“. Taip pat, atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas).

2024-04-11 atsakovė pateikė pareiškėjai raštą Nr. AP3E-1167, kuriame nurodė, kad atsakovės prašomi pateikti duomenys yra nesusiję su viešųjų paslaugų teikimu (viešosiomis funkcijomis) ar darbuotojų darbo užmokesčiu, todėl tokio pobūdžio duomenims taikoma Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo numatyta išimtis, kuomet duomenys pareiškėjams gali būti neteikiami.

Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl atsakovės priimto ginčijamo administracinio akto.

Asmens laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje. Šios normos paskirtis – garantuoti žmogaus subjektines teises ir laisves. Tačiau laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji prašė pateikti informaciją remdamasi Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, o atsakovė atsisakymo pagrindą pateikti prašomą informaciją nurodė visiškai kitą teisės aktą – TGIDPNĮ. Anot pareiškėjos, tokiu būdu atsakovė nepagrįstai neva susiaurino pareiškėjos teisę į informacijos gavimą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, ir peržengė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusioje ginčui aktualiu laikotarpiu) 1 straipsnio 1 dalis apibrėžia įstatymo paskirtį – įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

Pagal VIĮ 76 punktą viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.

VIĮ 6 straipsnis reglamentuoja teisę gauti informaciją. VIĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą (VIĮ 6 straipsnio 2 dalis). Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama (VIĮ 6 straipsnio 3 dalis).

Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu). Minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo tikslas - nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

TGIDPNĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas taikomas viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms. Taigi, TGIDPNĮ nuostatos taikytinos ir atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu.

Pagal TGIDPNĮ 2 straipsnio 1 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 2 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kada šio įstatymo nuostatos netaikomos. Pažymėtina, jog tais atvejais, kada nėra TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų informacijos teikimo apribojimų ar atsisakymo teikti informaciją pagrindų, informacija turi būti teikiama. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalyje 1-10 punktuose nustatytas baigtinis atsisakymo teikti informaciją pagrindų sąrašas (žr. 2015 m. kovo 5 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-852-502/2015). Valstybės ir savivaldybių institucijos gali atsisakyti teikti informaciją (duomenis), jeigu pagal pareiškėjo prašymą, tai būtų susiję su institucijos ir valstybės valdomo subjekto neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (TGIDPNĮ 14 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjos prašomi pateikti duomenys nesusiję su viešųjų paslaugų teikimu (viešosiomis funkcijomis) ar darbuotojų darbo užmokesčiu, todėl tokio pobūdžio duomenims taikoma TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto išimtis.

TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas, be kita ko, duomenims, kurių tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta institucijos viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį; bei duomenims, kuriais disponuoja valstybės valdomi subjektai, kai jie rengiami kitais tikslais negu viešųjų paslaugų teikimas (įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnio 3 punktas nustato, jog meras - savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą; savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“ (3.1 ir 4.7 papunkčiai) taikomas savivaldybės administracijai.

Pareiškėja iš Trakų rajono savivaldybės administracijos prašė ginčo informacijos apie Trakų rajono savivaldybės tarybos narių išlaidas bei reprezentacinėms reikmėms mero naudojamas lėšas. Pažymėtina, jog tiek Trakų rajono savivaldybės tarybos narių išlaidos, tiek reprezentacinėms reikmėms mero naudojamos lėšos yra ne privačios, o savivaldybės biudžeto tikslinės lėšos, kurių panaudojimas turi būti skaidrus ir aiškus. Be to, šios išlaidas savivaldybės tarybos nariai ir meras naudoja vykdydami savo viešąsias funkcijas. Todėl aptartų teisės normų analizė, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, atsisakydama pateikti pareiškėjai Informaciją, klaidingai aiškino teisės aktų nuostatas, kas lėmė neteisėto ginčijamo Sprendimo priėmimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovės Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas. Taip pat tenkintinas pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą dėl informacijos pateikimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kadangi kiti pareiškėjos skunde ir atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėja patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos – 1800 Eur priteistinos pareiškėjai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos „Lentvario miesto bendruomenė“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 2024-04-11 sprendimą Nr. AP3E-1167 ir įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjos asociacijos „Lentvario miesto bendruomenė“ prašymą.

Priteisti asociacijai „Lentvario miesto bendruomenė“ iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė