- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-104-372/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašiene, Petras Povilaitis, Birute Simonaitiene
- Skolininkas
- D. J.
- Kreditorius
- ADB „RESO Europa“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Birutes Simonaitienes,
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininkes D. J. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal kreditoriaus ADB „RESO Europa“ pareiškima del teismo isakymo išdavimo del žalos atlyginimo išieškojimo iš skolinininkes D. J., ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Kreditorius ADB „RESO Europa“ pareiškimu del teismo isakymo išdavimo kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, prašydamas priteisti iš skolininkes D. J. 18813,16 Lt, 5 procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo isakymo ivykdymo, 141 Lt žyminio mokescio. Kartu kreditorius praše taikyti laikinasias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkei D. J. priklausanti turta pareikšto reikalavimo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi kreditoriaus prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo patenkino ir areštavo ne didesnei kaip 18813,16 Lt sumai skolininkei D. J. priklausancias pinigines lešas, esancias kredito istaigose, pas treciuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi ADB „RESO Europa“, o ju nesant - areštavo skolininkei priklausanti kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant ji perleisti ar ikeisti kitiems asmenims. Teismas nurode, jog skolininke privalejo tinkamai ir laiku vykdyti savo turtines prievoles, taciau skolininke tokios pareigos nevykde, gera valia skolos negražino, skola yra didele, todel yra pagrindo manyti, kad gali pasunketi teismo isakymo ivykdymas arba iš viso jo nebus galima ivykdyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininke D. J. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarti. Atskirajame skunde nurodoma, kad automobili Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skolininke yra pardavusi tretiesiems asmenims dar 2003 metais. Skolininkes teigimu, ji jau daugiau nei penkeri metai nera šio automobilio savininke ir ivykus eismo ivykiui ji nebuvo ir negalejo buti automobilio Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja. Todel skolininke nera atsakinga už žalos atlyginima ir laikinosios apsaugos priemones jos turtui pritaikytos visiškai nepagristai. Be to, kreditorius ADB „RESO Europa“ yra praleides CK 1.124 str. 8 d. numatyta sutrumpinta treju metu ieškinio senaties termina reikalavimas del žalos atlyginimo.
Atsiliepimo i atskiraji skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskustos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu nutarties negaliojimo pagrindu. Apskustos teismo nutarties teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišpleciant skundo argumentu sarašo, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 338, 329 str.).
Laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tvarka reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. CPK 144 str. 1 dalis nurodo, kad teismas dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar pasidaryti nebeimanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinedamas ir nespresdamas ieškinio pagristumo, atsižvelgdamas i abieju šaliu interesus bei ju pusiausvyra, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu, gales buti realiai ivykdytas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Šiauliu miesto apylinkes teismas prieme nutarti taikyti laikinasias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti busimo teismo isakymo ivykdyma. Teismas, ivertines bylos aplinkybes, nustate, jog nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu, isakymo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti negalimas. Ivertinus bylos duomenis, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai galejo suabejoti busimo teismo isakymo tinkamu ivykdymu: skolininke venge savanoriškai atlyginti žala, prievole nera užtikrinta ikeitimu, laidavimu ar garantija.
Teiseju kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinasias apsaugos priemones, teismas neprivalo tureti irodymu, jog ateityje neabejotinai atsiras gresme teismo isakymui ivykdyti. Teismui pakanka isitikinti tuo, kad konkrecioje situacijoje tokia gresme yra galima, kad egzistuoja tokio pobudžio gresmes atsiradimo tikimybe. Teismu praktikoje suformuota taisykle, pagal kuria aplinkybe, kad teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis gincas tarp šaliu atsirado del dideles pinigu sumos, nes didele reikalavimo suma gali objektyviai padidinti busimo teismo sprendimo neivykdymo rizika.
Nagrinejamoje byloje kreditorius prašo priteisti iš skolininkes 18813,16 Lt skolos, 5 procentu dydžio metines palukanas nuo bylos iškelimo teisme iki teismo isakymo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas. Prašyma taikyti laikinasias apsaugos priemones kreditorius iš esmes grinde didele skolos suma bei tuo, jog skolininke i kreditoriaus pretenzijas nereaguoja. Skolininkes atskirajame skunde nurodyti argumentai del pareiškimo del teismo isakymo išdavimo pagristumo negali buti sprendžiami šioje bylos nagrinejimo stadijoje, t. y. nagrinejant laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima, nes kreditoriaus reikalavimu pagristumas ir apimtis gali buti nustatyta tik išnagrinejus byla iš esmes. Šiuo atveju teiseju kolegija sprendžia, kad nagrinejamoje byloje iš skolininkes, kaip fizinio asmens, prašoma priteisti suma yra didele, todel ši aplinkybe gali padidinti busimo teismo isakymo neivykdymo rizika. Atskirajame skunde skolininke nenurode ir nepateike jos turtine padeti liudijanciu irodymu. Todel šios aplinkybes leidžia daryti išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagristai pritaike laikinasias apsaugos priemones skolininkes turtui, kadangi nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu teismo isakymo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti neimanomas.
Esant tokioms aplinkybems, teiseju kolegija sprendžia, jog minetos laikinosios apsaugos priemones pritaikytos teisetai, pagristai, todel skolininkes atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teiseju kolegija, remdamasi išdestytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiama Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarti atskirojo skundo motyvais nera istatyminio pagrindo (CPK 263 str.).
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu apeliacines instancijos teisme, priteistinos iš skolininkes D. J. (CPK 88 str. l d. 3 p., b.l. 40).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarti iš palikti nepakeista.
Priteisti iš D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 2,36 Lt (du litus 36 ct.) bylinejimosi išlaidu valstybes biudžetui.