- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-19
- Bylos Nr.
- A-261-915-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo vykdymo ir sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama
Žemesnės instancijos teismas
1) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą vykdyti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 9 punkto reikalavimus ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tarifą, kuriuo remiantis savivaldybės paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai skaičiuotų ir paskirstytų mokesčius butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą;
2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ 3 punktą, kuriuo reglamentuojamas teritorijų tvarkymo tarifo nustatymo klausimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos mieste tarifas už namui priskirtos teritorijos priežiūrą buvo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ l punktu. Namui priskirtos teritorijos priežiūros tarifą, vadovaujantis nurodyto savivaldybės tarybos sprendimo 3 punktu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustato savivaldybės administracijos direktorės paskirti daugiabučių namų administratoriai. Teigia, kad savivaldybės tarybos pareigą nustatyti namui priskirtos teritorijos priežiūros tarifą nustato Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 9 punktas. Jame nurodyta, kad mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų tiekėjais sudarytomis sutartimis.
Pareiškėja paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr.201 dalinio pakeitimo“ 3 punktas, kuriuo nustatyta, kad daugiabučių namų administratoriai namui ar namų grupei laikinai, kol nėra parengti detalieji ar specialieji planai, mokestį už teritorijų priežiūrą skaičiuoja pagal šiuo metu faktiškai valomas teritorijas, neviršydami galiojusio tarifo ir laikydamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, nes daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams, nuomininkams yra privalu tvarkyti tik įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą, daugiabučio namo administratoriui privalu skaičiuoti mokesčius tik už įstatymo nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo priežiūrą. Pareiškėjos teigimu, mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 l punktu panaikinus kiemų teritorijų priežiūros tarifą ir nenustačius naujo tarifo, sprendimo 3 punkte nustatytas įpareigojimas daugiabučių namų administratoriams skaičiuoti mokesčius už teritorijų priežiūrą neviršijant galiojusio tarifo neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjos prašymą nurodė, kad prašymas nepagrįstas, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai turi ne imperatyvinę, o rekomendacinę galią. Jų pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtino Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, kuriuose nenumatyta, kad savivaldybės taryba turi tvirtinti tarifą už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Atsakovė nurodė, kad vykdo viešųjų pirkimų procedūras miesto teritorijų valymui, laimėtojai nustatyti ir artimiausiu metu bus pasirašytos sutartys su valytojais, kuriems bus mokama iš savivaldybės biudžeto. Atsakovės teigimu, ji nėra įgaliota nustatyti tarifo už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, nes tai nenumatyta nei Vietos savivaldos įstatyme, nei kituose teisės aktuose.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjos prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 9 punkto reikalavimus, t. y. nustatyti tarifą, kuriuo remiantis savivaldybės paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai skaičiuotų ir paskirstytų mokesčius butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, bei panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ 3 punktą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – ir Nuostatai) yra poįstatyminis norminis aktas. Nuostatų pagrindu privalu atlikti konkrečius veiksmus - patvirtinti tarifą, kuriuo remiantis savivaldybės paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai skaičiuotų ir paskirstytų mokesčius butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Todėl teismas pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad Nuostatai turi ne imperatyvinę, o rekomendacinę galią.
Teismas konstatavo, kad iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ 1 punkto matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą tarifas nenustatytas.
Teismas taip pat pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba neturi įgaliojimų nustatyti tarifą todėl, kad paslaugas teikiantys valytojai nėra savivaldybės kontroliuojamos įmonės, savivaldybės biudžetinės ar savivaldybės viešosios įstaigos, nes, atsakovės teigimu, tik šioms įmonėms ir įstaigoms pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punkto nuostatas ji gali nustatyti tarifą už teikiamas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Tarifo už namui priskirtos teritorijos priežiūrą nustatymo klausimai nėra išbraukti iš savivaldybės tarybos kompetencijos ir nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Specialusis ginčo klausimus reglamentuojantis teisės aktas - Nuostatai, kurių tiek loginis, tiek lingvistinis, tiek teleologinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės taryba, reglamentuodama mokesčius už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, privalo vadovautis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Teismas nurodė, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, kad savivaldybės taryba, reglamentuodama mokesčius už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, gali vadovautis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis arba nustatytais tarifais, arba su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Nustatytų tarifų, gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros taisyklių ir sutarčių, sudarytų su šių paslaugų teikėjais paskirtys yra skirtingos. Tarifas iš esmės yra savivaldybės teritorijos gyventojų pastovumo, stabilumo užtikrinimas kintant paslaugų kainoms, ekonominiams rodikliams ar paslaugas teikiantiems subjektams.
Teismas iš atsakovės paaiškinimų nustatė, kad Klaipėdos mieste įstatymų nustatyta tvarka nėra pilnai išspręsti klausimai, susiję su teritorijų priskyrimu atskiriems namams ir kitiems objektams, todėl nuo 2007 m. sausio 1 d. didžioji dalis miesto teritorijos valoma savivaldybės lėšomis ir dėl šios priežasties, atsakovės manymu, tarifo nustatymas neaktualus. Tokią atsakovės poziciją teismas pripažino nepagrįsta, nes ir šiuo metu daliai subjektų, kuriems teritorijos priskirtos, yra aktualus mokesčio mokėjimas už teritorijos priežiūrą ir jis turi būti apskaičiuojamas remiantis savivaldybės nustatytu tarifu.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos ginčijama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis yra neteisėta, prieštaraujanti teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskyrimo, šių namų patalpų savininkams mėnesinių mokesčių už namui priskirtos teritorijos priežiūrą apskaičiavimo, šio mokesčio tarifo nustatymo, reikalavimams, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir kad atsakovė nevykdo pareiškėjos prašomą įpareigoti vykdyti teisės akto punktą, todėl teismas pareiškėjos prašymą patenkino.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti 2007 m. sausio 26 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:
1. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nėra įpareigota patvirtinti tarifą už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaujantis šia nuostata, gali nustatyti kainas ir tarifus tik už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje komunalinių kiemų priežiūros paslaugas teikia privatūs, o ne savivaldybės kontroliuojami subjektai, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės taryba negali nustatyti kainų ir tarifų privatiems ūkio subjektams. Nustatydama tokį tarifą, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pažeistų Civiliniame kodekse įtvirtintą nesikišimo į privačius santykius principą.
2. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punktu, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi sprendimą vadovaujantis šiuo punktu, viršytų įstatymų jai suteiktus įgaliojimus, nes Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2002 m. liepos 29 d. Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ 3 punktu nustatė, kad daugiabučių namų administratoriai namui ar namų grupei laikinai, kol nėra parengti detalieji ar specialieji planai, mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą skaičiuoja pagal šiuo metu faktiškai valomas teritorijas, neviršydami galiojusio tarifo ir laikydamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Minėti įstatymai savivaldybių taryboms nesuteikia įgaliojimų nustatyti tarifų, kuriuo remiantis savivaldybės paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai skaičiuoja ir paskirsto mokesčius butų ir patalpų savininkams už teritorijų priežiūrą.
3. Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ nurodyta, kad juo patvirtinti Nuostatai yra pavyzdiniai, o ne tipiniai. Pavyzdinio dokumento patvirtinimo tikslas yra pateikti tokius dokumentus tvirtinantiems subjektams tam tikrą siektiną rezultatą, parodomąjį pavyzdį, kuriuo galėtų vadovautis savivaldybių administracijos tvirtindamos konkrečius nuostatus. Tačiau pavyzdinių nuostatų tvirtinimas nereiškia, kad nuo pateikiamo pavyzdžio negalima nukrypti teisės aktų leidžiamose ribose, ar kad į konkrečius nuostatus negalima įrašyti ir kitų įstatymams bei kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, išsamiai argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 9 punkto reikalavimus, t. y. nustatyti tarifą, kuriuo remiantis savivaldybės paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai skaičiuotų ir paskirstytų mokesčius butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, bei panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ 3 punktą, kuriuo buvo nustatyta, kad daugiabučių namų administratoriai namui ar namų grupei laikinai, kol nėra parengti detalieji ar specialieji planai, mokestį už teritorijų priežiūrą skaičiuoja pagal šiuo metu faktiškai valomas teritorijas, neviršydami galiojusio tarifo ir laikydamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Klaipėdos savivaldybės taryba negali nustatyti kainų ir tarifų privatiems asmenims, nes kiemų priežiūros paslaugas teikia privatūs subjektai.
Teisėjų kolegija vertina ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo santykius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punktu nustatyta, kad Mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Nuostatų 1 punktu nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau vadinama -Nuostatai) taikomi butų ir kitų patalpų savininkų (toliau vadinama - patalpų savininkai) bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punktu nustatyta, kad savivaldybės taryba nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas.
Sisteminis šių normų aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas turi pareigą vykdyti Nuostatų 9 punktą ir nustatyti tarifą, kuriuo remiantis savivaldybės paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai skaičiuotų ir paskirstytų mokesčius butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia atsakovo pareiga atitinka Savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytą savivaldybės funkciją dėl sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimo ir jų laikymosi kontrolės organizavimo, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimo bei neprieštaraują šio įstatymo 17 straipsnio 21 punkte numatytam įgaliojimui dėl kitų įmokų nustatymo.
Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė kokios nuosavybės formos subjektai teikia kiemų priežiūros paslaugas, nes pagal patvirtintą tarifą mokestis apskaičiuojamas ir paskirstomas patalpų savininkams. Nuostatų 9 punkte nurodyti darbai atliekami pagal sutartis su paslaugų tiekėjais. Todėl nustatant tarifą nėra pažeidžiamos privačių ūkio subjektų teisės, nes jie turi pasirinkimo teisę sudaryti sutartį ar ne.
Teritorijų priskyrimo atskiriems namams problema šiuo atveju nėra susijusi su nagrinėjamų ginčo dalyku, todėl šioje byloje nenagrinėtina.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo santykius, teisingai taikė teisės aktus, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nesant pagrindo naikinti sprendimo jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.