- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-1544-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12231-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“
- Ieškovas
- UAB „Yglė“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Yglė“ ieškinį atsakovui KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Yglė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 16610,40 Lt skolos, 536,44 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-27 šalys pasirašė Projektavimo sutartį Nr. KY-2008052701 ir Projektavimo sutartį Nr. KY-2008052702. Projektavimo sutarties Nr. KY-2008052701 pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo pateikto trečiųjų asmenų parengto prekybos paskirties pastato inžinierinių sistemų darbo projekto analizę bei patvirtinti ją ir atitinkamą projektą savo parašu ir antspaudu, atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytą kainą bei nurodytomis sąlygomis. Projektavimo sutarties Nr. KY-2008052702 pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato vidaus priešgaisrinio vandentiekio darbo projektą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytą kainą bei nurodytomis sąlygomis. Ieškovas įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas už ieškovo atliktus darbus iki šiol pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 16610,40 Lt. Remiantis sutarčių 4.4.1 punktais, atsakovui uždelsus atsiskaityti ilgiau kaip 5 darbo dienas, ieškovas turi teisę reikalauti 0,02 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovas paskaičiavo atsakovui 536,44 Lt dydžio delspinigius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-27 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 16610,40 Lt skolos, 536,44 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (16610,40 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2014,00 Lt (du tūkstančiai keturiolika Lt) bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad sutarčių 3.11 punkte nustatyta, kad apmokėjimas vykdomas remiantis mėnesinėmis eigos atskaitomis pagal priėmimo – perdavimo aktus, ir jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tuo atveju, jeigu užsakovas neturi pretenzijų dėl darbų eigos, apmokėjimas bus įvykdytas per 22 kalendorines dienas nuo mėnesinių ataskaitų, priėmimo – perdavimo akto bei sąskaitos faktūros gavimo. Tai reiškia, kad šalys susitarė dėl atliktų darbų priėmimo ir apmokėjimo etapais. Kai yra susitarta dėl apmokėjimo etapais, užsakovo pareiga priimti darbų rezultatą ir sumokėti nustatytą kainą galioja kiekvienam etapui (CK 6.704 str. 1 p.). Byloje nagrinėjamu atveju bendra abiejų projektavimo sutarčių suma yra 271 400,70 Lt, o likusi neapmokėta atsakovo skolos suma 16 610,40 Lt. Ši skola yra susidariusi pagal 2 visiškai neapmokėtas 2010-05-25 PVM sąskaitas faktūras ir 2009-06-29 dalinai apmokėtą PVM sąskaitą faktūrą (b.l. 47). Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog projektavimo darbus atsisakė priimti, ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo grąžintos, o šiuose dokumentuose nėra jokių žymų su pastabomis ar išlygomis apie darbų trūkumus, esminė išrašytų PVM sąskaitų dalis yra apmokėta, atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos jokių pretenzijų ieškovui dėl darbų trūkumų nebuvo pareiškęs (darbai baigti 2010 m. gegužės mėnesį, ieškinys teisme gautas 210-12-02, pretenzija pareikšta 2011-01-19 (b.l. 94)), šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino, jog darbus iš ieškovo priėmė, todėl jam kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus. Atsakovas į bylą pateikė 2011-03-09 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtuose segtuvuose nėra UAB „Yglė“ atsakingų darbuotojų parašų (b.l.140,141). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl netinkamo sutarčių vykdymo neesant parašų antstolio nurodytuose dokumentuose, kadangi atsakovas šiuos dokumentus priėmė ir laikė tinkamais, o ieškovas, kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovo atstovė, neatsisako jų pasirašyti (b. l. 210 -213).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“ apeliaciniu skundu (b.l. 219-220), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydamas dėl projektavimo darbų perdavimo, atsakovas nurodo, kad darbai negali būti laikomi perduoti apeliantui tinkamai, kadangi pastarajam nebuvo sudarytos galimybės pažymėti pastabas aktuose dėl atliktų darbų. Nebūdamas atestuotas specialistas teikti projektavimo darbų paslaugas, apeliantas negalėjo konstatuoti nurodytų pažeidimų ir pažymėti darbų priėmimo – perdavimo aktuose, be papildomo tyrimo, todėl buvo būtina specialistų pagalba ir pačio ieškovo pripažinimas dėl projektavimo darbų netinkamo atlikimo. Dėl šių priežasčių, apeliantas nepasirašė ieškovo pateiktų priėmimo – perdavimo aktų. Be to, ieškovas ne tik pateikė nepasirašytus priėmimo – perdavimo aktus, bet ir nepažymėjo juose, jog apeliantas atsisako priimti darbus, o tai parodo, jog aktai apskritai nebuvo pateikti apeliantui ir surašyti ieškovo vienašališkai. Nurodo, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju, nenurodžius trukumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdus: tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 str. 3 d (LAT 2009-10-16 nutartis Nr. 3K-3-431/2009). Šiuo atveju trūkumai nebuvo akivaizdūs, kadangi apeliantas juos galėjo nustatyti tik pasitelkęs specialistus. Taip pat nurodo, kad byloje yra nustatyti darbų trūkumai, jų pašalinti apeliantas savo jėgomis negalėjo, kadangi tam reikia specialių žinių, o apeliantas minėtus trūkumas atsisakė pašalinti neatlygintinai, nors CK 6.665 str. 1 d. tokią rangovo pareigą nustato. Dėl to, negali būti laikoma, jog darbai buvo perduoti apeliantui, todėl apeliantui neatsirado priešpriešinė prievolė apmokėti už darbus. Pasisakydamas dėl ekspertizės skyrimo ir įrodymų pateikimo, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti byloje pateiktą apelianto prašymą paskirti ekspertizę dėl darbo projektų atitikties teisės aktams ir statybos techniniams reglamentams. Nurodo, kad teismas tikrai nėra statybos srities specialistas, todėl visiems įrodymams išsiaiškinti, buvo privalu skirti teisminę ekspertizę. Nurodo, kad teismų praktikoje pasisakyta, kad kai klausimui išspręsti reikia specialių žinių, teismas privalo skirti ekspertizę. Kadangi teismas neskyrė ekspertizės, akivaizdu, kad visų įrodymų neištyrė ir formaliai įvertino turimus duomenis, nesiaiškindamas tikrosios reikalų esmės, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teismas pažeidė CPK įtvirtintus rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus (CPK 12 ir 17 str.), kadangi atsižvelgė išimtinai tik ieškovo argumentus. Teismas atsisakė remtis antstolio protokole nurodytomis aplinkybėmis, ir priteisė ieškovui jo reikalaujamas sumas. Teismas nemotyvavo, kodėl nepriima apelianto įrodymų, tokiu būdu pažeisdamas CPK 181 str. 1 d. Pasisakydamas dėl priėmimo perdavimo aktų, apeliantas nurodė, kad ieškovas pateikia nepasirašytus priėmimo – perdavimo aktus, o tai įrodo, jog darbai nebuvo perduoti apeliantui, todėl šis neprivalo apmokėti neperduotų darbų, kadangi ieškovas pažeidė CK 6.694 str. 4 d. Nurodo, kad aktai pasirašyti vienašališkai, ieškovas net nepažymėjo, jog apeliantas atsisakė pasirašyti aktus, o tai reiškia, jog minėti aktai net nebuvo pateikti apeliantui, todėl projektavimo darbai negali būti laikomi perduotais tinkamai. Nurodo, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Kadangi šiuo atveju nėra statybos rangos teisinių santykių, vienašaliu pasirašytu aktu perduoti darbų negalima, toks perdavimas nėra tinkamas, neatitinka CK 6.662 str. nuostatų ir teismų praktikos. Nurodo, kad techninės priežiūros atstovo nurodytų dokumentų nepateikimas ir jų nebūvimas preštarauja ieškovo teiginiams, kad aktai buvo perduoti ar pateikti apeliantui. Taip pat nurodo, kad darbus priima ne apeliantas, o apelianto klientas (sutarčių 4.1.2 p.). Pasisakydamas dėl statybos įstatymo, STR normų ir rangos sutarties nuostatų pažeidimų apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas perduodamas darbus pažeidė statybos techninių reglamentų nuostatas. Nurodo, kad ieškovas neįvykdė imperatyvios Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. nuostatos, kuri sako, kad projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą pareigos, tuo pažeisdamas Statybos įstatymo normas ir neužtikrindamas projekto atitikimo teisės aktams. Kadangi UAB „YGLĖ“ nepasirašė nurodytų dokumentų, tai reiškia, jog ieškovas pripažino, jog projektai neatitinka įstatymo, kitų teisės aktų ir projekto rengimo dokumentų reikalavimų. Dėl apelianto patirtų nuostolių ir teisės į trūkumų ištaisymo apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino darbų perdavimo - priėmimo įforminimą, kaip sąlygą apmokėjimui už darbus, todėl nagrinėdamas bylą iš naujo turėtų įvertinti, kada bei kokie darbų trūkumai nustatyti, kokia dalimi dėl to mažintina darbų kaina, koks buvo sutartinių santykių pobūdis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl apelianto patirtų nuostolių dėl ieškovo netinkamai atliktų projektavimo darbų, tokiu būdu paneigdamas apelianto teisę į trūkumų ištaisymą, įtvirtintą CK 6.666 str. 2 d. Nurodo, kad trūkumus konstatuoti nėra privaloma darbų priėmimo metu, kadangi projekto klaidos gali išryškėti tik įvykdžius projektą, o ir užsakovas, kaip buvo minėta anksčiau, nėra projektavimo darbų specialistas. Taip pat apeliantas nurodo, kad filianas nėra juridinis asmuo, todėl nėra tinkama šalis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 261-263) ieškovas prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Sutarties Nr. KY-2008052701 pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo pateikto trečiųjų asmenų parengto prekybos paskirties pastato inžinerinių sistemų darbo projekto analizę bei patvirtinti ją ir atitinkamą projektą savo parašu ir antspaudu, o atsakovas – sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytą kainą sutartyje nurodytomis sąlygomis. Projektavimo sutarties Nr. KY-2008052702 pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato vidaus priešgaisrinio vandentiekio darbo projektą (toliau Sutarčių pagrindu ieškovo įsipareigoti atlikti darbai vadinami Darbais), o atsakovas – sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytą kainą sutartyje nurodytomis sąlygomis. Ieškovas tinkamai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, ką patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros bei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai. Jokių prieštaravimų iš atsakovo pusės nebuvo pateikta, todėl atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui Sutartyse nurodytą kainą. Nurodo, kad 2010 metais ieškovo išrašytus priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras atsakovas vengė pasirašyti, tačiau minėti dokumentai atsakovui buvo įteikti ir atsakovas jokių pretenzijų nei dėl dokumentų, nei dėl atliktų darbų nereiškė. Nurodo, kad pagal statybos techninį reglamentą, statinio techninis projektas – tai Projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Statinio darbo projektas – tai Projekto antrasis etapas, Techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Remiantis tuo, ieškovo atlikti darbai negalėjo prieštarauti techniniam projektui arba keisti techninį projektą, kuris jau buvo parengtas ir pateiktas ieškovui kartu su Sutartimis. Nurodo, kad ieškovui žinoma, kad sistemų montavimo darbus pagal projektus atliko atsakovo pasamdytos įmonės, o sistemų montavimo darbai atlikti nesilaikant projektų, dėl šių priežasčių ieškovas, atsakydamas į atsakovo 2011 m. sausio 20 d. raštą, pateikė atsakovui pasiūlymą konsultaciniams darbams, tačiau atsakovas šio pasiūlymo nepriėmė. Be to, pagal Sutartis Darbų rezultatas turėjo būti perduotas užsakovui (t. y., atsakovui), ką numato Sutarties Nr. 2 punktas 4.1.3, o ne tretiesiems asmenims, kaip nepagrįstai nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas darbų trūkumų nepastebėjo. Taip pat nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl teismo atsisakymo skirti ekspertizę byloje bei dėl atsakovo galimai patirtų nuostolių yra ne šios bylos, o savarankiško ieškinio dalykas, nes yra susiję ne su galimais ieškovo atliktų darbų trūkumais, o su faktiškai atliktų darbų atitikimu techniniam ir darbo projektui. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis LR Civilinio kodekso 2.53 str., juridinio asmens filialas atlieka visas ar dalį juridinio asmens funkcijų, juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo rašytinius įrodymus ir prašo juos prijungti, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai jų nepriėmė, nepaskyrė ekspertizės ir dėl to sprendimas yra naikintinas. Kolegija, vadovaudamasi CPK 314 str., šių įrodymų nepriima ir nevertina bei dėl jų nepasisako, nes įrodymai buvo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pagrįstai nebuvo priimti. Apelianto motyvas, jog teismas nemotyvavo įrodymų neprijungimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo prašymą prijungti įrodymus nurodė, kad įrodymų nepriima, nes priešpriešinių reikalavimų byloje nėra pateikta, be to, teismas pažymėjo, jog byla nagrinėjama nuo 2010 metų, o įrodymus atsakovas pateikė tik teismo posėdyje, todėl jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nes nurodyti klausimai nėra siejami su nagrinėjamos bylos dalyku (b.l. 204). Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė atsakovo prašymus dėl įrodymų priėmimo ir ekspertizės skyrimo. Naujų argumentų dėl įrodymų prijungimo ir ekspertizės paskyrimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas nenurodė, todėl jo prašymas dėl įrodymų prijungimo ir ekspertizės skyrimo atmestinas.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas yra juridinis asmuo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas iš pradžių buvo pasyvus ir ieškovui pareiškus ieškinį 2010-12-02 teisme, tik teismui priėmus sprendimą už akių 2011-01-21, pradėjo gintis nuo ieškinio. Iš atstovavimo sutarties matyti, kad nuo 2011-04-13 atsakovas buvo atstovaujamas advokato (b.l. 108). Pasirengimas bylą nagrinėti teisme buvo paskirtas parengiamojo teismo posėdžio būdu (b.l.b175-176). Vyko net du parengiamieji posėdžiai (b.l. 186-192), teismas buvo pasiūlęs ir sudaręs galimybę šalims teikti visus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus bei atsikirtimus (b.l. 187). Jokių įrodymų į bylą atsakovas neteikė bei prašymų dėl ekspertizės nebuvo pateikęs. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi neprijungti įrodymų ir netenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kaip pateiktų pavėluotai bei nesusijusių su nagrinėjama bylą. CPK 7 str. įpareigoja šalis sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti jomis bei veikti už greitą bylos išnagrinėjimą. Šiuo nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovas nesirūpino ir neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, buvo atstovaujamas advokato, todėl turi priimti tokio savo elgesio pasekmes.
Todėl dėl aukščiau išdėstyto, kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog teismas pažeidė CPK įtvirtintus rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus ir pažeidė jo teisę į tinkamą teisminė gynybą, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2008-05-27 buvo sudarytos projektavimo sutartys Nr. KY-2008052701 ir Nr. KY-2008052702 (toliau Sutartys) (b.l. 5-10, 23-29). Ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras (b.l. 11-22, 30-39). Bendra abiejų sutarčių suma 271400,70 Lt, atsakovo neapmokėta suma - 16610,40 Lt (b.l.47).
Byloje kilęs ginčas dėl iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių kilusios atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal projektavimo sutartis.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo priteista visa neapmokėta suma, nurodydamas, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai. Apeliantas nurodo, kad ieškovo atlikti darbai jam nebuvo tinkamai perduoti ir jis negalėjo tinkamai susipažinti ir įvertinti darbų kokybės, todėl darbų perdavimo aktų nepasirašė, nes jie iš viso nebuvo pateikti jam. Apeliantas nurodo, kad darbai iš viso jam nebuvo perduoti.
Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, nes visuma byloje esančių įrodymų, kurių visetą tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, leidžia konstatuoti, kad atsakovas darbus priėmė ir pretenzijų ieškovui dėl darbų kokybės nereiškė. Kaip matyti iš byloje pateiktų atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, ne visi aktai buvo atsakovo pasirašyti, tačiau pagal šiuos aktus išrašytos sąskaitos-faktūros atsakovo buvo gautos ir iš dalies nuolat apmokamos (b.l. 11-45). Visus darbus pagal šalių sudarytas projektavimo sutartis ieškovas atliko 2010-05-25 (b.l. 46) ir apie tai pranešė atsakovui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog sutarties vykdymo metu ar jau juos pabaigus, atsakovas ieškovui būtų pareiškęs pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ar trūkumų. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas savo veiksmais patvirtino, jog darbus iš ieškovo priėmė. Pažymėtina, kad pretenziją atsakovas ieškovui pateikė tik po to, kai gavo ieškinį iš teismo (b.l. 75, 94). Atsakovas priešpriešinių reikalavimų dėl darbų kokybės ar dėl to patirtų nuostolių priteisimo ieškovui nereiškė. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovas nevykdė CK 6.662 str. numatytos pareigos nedelsiant pranešti užsakovui apie darbų trūkumus bei neįrodė atliktų darbų trūkumų.
Apelianto argumentai, kad jis negalėjo tinkamai ir laiku nustatyti darbų trūkumų, vertinami kritiškai, nes apeliantas, kaip verslo subjektas, vykdantis tam tikrą veiklą, turėjo imtis priemonių ir dėti pastangas, kad būtų įvertinta atliekamų darbų kokybė, bei laiku teikti pastabas bei pretenzijas darbų rangovui.
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl to, kad darbų perdavimo-priėmimo aktai nebuvo pasirašyti apelianto, todėl tai įrodo, kad darbai neperduoti. CK 6.694 str. reglamentuoja darbų priėmimą ir perdavimą bei jo įforminimą. Vien tas faktas, jog darbų aktas nėra pasirašytas vienos šalies, nėra laikytinas pakankamu įrodymu teigti, kad darbai neperduoti. Kaip aukščiau konstatuota analizuojant visus kitus įrodymus – sąskaitų-faktūrų priėmimą, jų dalinį apmokėjimą bei pretenzijų nereiškimą – toks atsakovo elgesys vertintinas kaip atliktų darbų priėmimas. Todėl ir nesant abiejų šalių ant darbų priėmimo-perdavimo akto parašų, toks vienašalis aktas yra galiojantis, jei nėra nuginčytas. CK 6.694 str. 4 d. numato, kada teismas gali vienašališką darbų priėmimo-perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu. Tačiau atsakovas byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl vienašališko perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Apeliantas sprendimą ginčija nurodydamas, jog ieškovas pažeidė Statybų įstatymo nuostatas, nes perdavė atsakovui nepasirašytus projektus ir su jais susijusią dokumentaciją. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dokumentacija nepasirašyta, tačiau atsakovas tokią dokumentaciją priėmė ir iki teisminio nagrinėjimo dėl to nekėlė klausimo. Be to, ieškovas neatsisako ją pasirašyti, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti esant netinkamų sutarčių vykdymą. Pažymėtina tai, jog šie trūkumai negali paneigti atsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo patirtus nuostolius dėl to, jog projektavimo darbai nebuvo tinkamai atlikti. CPK 265 str. nustato, jog teismas, priimdamas sprendimą, turi teisę nuspręsti tik dėl pareikštų reikalavimų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nepasisakė dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad atsakovui nėra užkirstas kelias į teisminę gynybą, reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pareiškiant ieškinį bendra tvarka.
Be to, apeliantas kelia klausimą dėl to, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Nurodė, kad atsakovas yra juridinio asmens filialas, todėl negali būti atsakovu teisme. Atsakovas yra užsienio juridinio asmens filialas, kuri registruotas Lietuvos Respublikoje kaip atskiras juridinis vienetas - įmonė, turinti registracijos kodą ir buveinę. CK 2.53 str. nustato, kad juridinio asmens filialas atlieka visas ar dalį juridinio asmens funkcijų. Kaip matyti iš šalių sudarytų sutarčių, sutartis sudarė būtent atsakovas kaip filialas, t.y. šalių teisinio santykiai dalyviai yra būtent ieškovas ir atsakovas. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju ir atsakyti pagal teisinį santykį tarp šalių turi atsakovas, kuris CK 2.33 str. prasme laikytinas šalimi byloje. Teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, jog atsakovas yra tinkama šalis byloje, kolegija su tokia teismo išvada sutinka. Pažymėtina, kad tokio klausimo atsakovas iki apeliacinio skundo pateikimo nekėlė.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.