- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-16
- Bylos Nr.
- 1-445-487/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02615-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nukentėjusysis
- P. P., A. M., A. V.
- Civilinis ieškovas
- J. P., J. B.
- Kaltinamasis
- M. L., D. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2006-07-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. , 63 str. 1 d., 4 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, ir
D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinami pagal LR baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2008-12-23 apie 14.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie nepilnamečio P. P. ir iš pastarojo dešinės rankos ištraukė J. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Sony Ericsson W880i“, 790 Lt vertės, kuriame buvo įdėta UAB „Bitė Labas“ SIM kortelė, 8 Lt vertės, ir iš karto iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajai J. P. priklausantį 798 Lt vertės turtą.
Jis 2009-01-26 apie 12.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie J. B. ir iš pastarosios dešinės rankos ištraukė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung E500“, 600 Lt vertės, kuriame buvo įdėta UAB „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė, 20 Lt vertės, ir iš karto iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajai J. B. priklausantį 620 Lt vertės turtą.
Kaltinamasis D. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2009-01-26 apie 17.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, visuomeninio transporto stotelėje „Viršuliškės“, adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie nepilnamečio A. M. ir iš pastarojo rankų ištraukė A. V. priklausantį grotuvą „IPOD“, 600 Lt vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. V. priklausantį 600 Lt vertės turtą.
Vagystė P. P. atžvilgiu
Kaltinamasis M. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-12-23 dienos metu jis buvo Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Tikslios vietos nepamena, bet gali būti, kad prie namo adresu (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo stovintį berniuką, kuris kažkurioje rankoje laikė mobilųjį telefoną „Sony Ericsson“. Tada jam staiga kilo mintis pagrobti berniuko telefoną, nes jam reikėjo pinigų. Jis staiga pribėgęs prie berniuko, iš jo rankos ištraukė telefoną ir iš įvykio vietos pasišalino. Jo niekas nesivijo. Telefoną tą pačią dieną jis pardavė nepažįstamam vaikinui. Kur tiksliai išleido pinigus, kuriuos gavo už parduotą telefoną, nepamena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta, jai padarytą žalą atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo taip pat įrodyta nukentėjusiųjų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais.
Baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo nagrinėta LR BPK 273 str. nustatyta tvarka, todėl liudytojai teismo posėdyje nebuvo apklausiami
Nukentėjusysis nepilnametis P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-12-23 apie 14.00 val. jis iš „Tolminkiemio“ stotelės, esančios Vydūno g., Vilniuje, ėjo link namų. Jis prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W880i“, 790 Lt vertės, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta UAB „Bitė Labas“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 8 Lt vertės. Išsitraukęs telefoną, jis išgirdo iš paskos einančio žmogaus žingsnius. Tuo metu jis telefoną laikė dešinėje rankoje, o pats atsisuko į kairę pusę ir tada pajuto, kaip iš dešinės rankos kažkas ištraukė jo telefoną. Atsisukęs jis pamatė nepažįstamą vaikiną iš nugaros, kuris buvo apie 24 m. amžiaus, apie 185 cm. ūgio, apsirengęs tamsios spalvos pūsta striuke su kapišonu, mėlynos spalvos džinsais, avėjo tamsios spalvos kareiviškais batais, buvo užsidėjęs tamsios spalvos kepurę. Ištraukęs telefoną, minėtas vaikinas nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės. Jis vaikiną nusivijo iš paskos. Vaikinas įbėgo į laiptinę ir užtrenkė duris. Jis užėjo į laiptinę ir pastebėjo, kad tos pačios laiptinės kiemo pusės durys yra praviros. Laiptinėje sutiktos nepažįstamos mergaitės pasakė, kad kažkoks nepažįstamas jaunuolis išbėgo į lauką. Išbėgęs į kiemą, minėto vaikino jau neberado. Dėl šio įvykio jo mamai buvo padaryta 798 Lt turtinė žala. Fizinis smurtas prieš jį panaudotas nebuvo (t.l b.l.25, 26).
Nukentėjusioji J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-12-23 apie 14.30 val. jos sūnus P. P. paskambino jai ir pasakė, kad prieš 30 minučių prie (duomenys neskelbtini) iš jo nepažįstamas vaikinas atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W880i“, 790 Lt vertės, kuriame buvo įdėta UAB „Bitė Labas“ sim kortelė, 8 Lt vertės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš sūnų fizinis smurtas panaudotas nebuvo. Dėl šio įvykio jai padaryta 798 Lt turtinė žala (t.l b.l.18).
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad J. P. pranešė policijos komisariatui, jog 2008-12-23, apie 14.00 val. iš jos nepilnamečio sūnaus P. P. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo pavogė mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson su sim kortele, bendrai padaryta žala 798 Lt. Fizinis smurtas prieš sūnų panaudotas nebuvo (t.1 b.l.1).
Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad M. L. 2008-12-23 apie 14.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie nepilnamečio P. P. ir iš pastarojo dešinės rankos ištraukė J. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Sony Ericsson W880i“, 790 Lt vertės, kuriame buvo įdėta UAB „Bitė Labas“ SIM kortelė, 8 Lt vertės, ir iš karto iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis atvirai, nesislapstydamas, nukentėjusiajam matant, pagrobė svetimą turtą, todėl kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d.
Civilinės ieškovės J. P. pareikštas civilinis ieškinys atlygintas (t.2 b.l.98).
Vagystė J. B. atžvilgiu
Kaltinamasis M. L. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-01-26 12.30 val. jis vienas ėjo Laisvės prospektu, Vilniuje, kai „Matulaičio“ stotelėje pastebėjo stovinčią nepažįstamą merginą, kuri rankoje laikė mobilųjį telefoną. Tada jam staiga kilo mintis pagrobti šį telefoną, nes jam reikėjo pinigų. Jis, prabėgdamas pro stotelę, iš merginos rankų staigiu judesiu ištraukė mobilųjį telefoną „Samsung“. Iš įvykio vietos pabėgo, jo niekas nesivijo. Pagalvojo, kad telefoną reikia užstatyti, tačiau pats tuo metu neturėjo jokio savo asmens dokumento, todėl maždaug už pusvalandžio prie prekybos centro „Mada“ sutiko iš matymo pažįstamą, vardu V., kurio paprašė, kad užstatytų pagrobtą telefoną. Jis V. pasakė, kad pats neturi jokio dokumento ir V. sutiko telefoną užstatyti už pusę pinigų sumos, kurią jam duos už telefoną, V. apie telefoną nieko neklausinėjo. V. minėtą telefoną užstatė ir už jį gavo 50 litų, kuriuos jie pasidalijo perpus ir tada jis su V. išsiskyrė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, jai padarytą žalą atlygino.
Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais.
Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 apie 12.30 val. ji stovėjo „Matulaičio“ stotelėje, šalia namo adresu (duomenys neskelbtini) ir rankose laikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E-500“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriame buvo įdėta Tele2 Pildyk sim kortelė, 20 Lt vertės, Nr. (duomenys neskelbtini), kai tuo metu jai iš nugaros pribėgęs nepažįstamas vaikinas iš jos rankų ištraukė telefoną ir iš įvykio vietos pasišalino. Ji bandė vytis šį vaikiną, tačiau jo nepavijo. Minėtas vaikinas buvo apie 23 m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais. Šio vaikino veido ji nematė, jis jai nieko nesakė. Fizinio smurto ji nepatyrė Telefoną maždaug prieš du metus jai padovanojo draugas, telefono vertė 600 Lt. 2009-01-27 jai paskambino iš policijos komisariato ir pranešė, kad rastas jos telefonas, ji atpažino jai priklausantį telefoną pagal jo bendrą išvaizdą, pagal tai, kad telefonas buvo apsitrynęs, be to, sutapo telefono IMEI numeris. Atgavus telefoną, jai padaryta 20 Lt turtinė žala dėl sim kortelės, kuri rasta nebuvo ir jai negrąžinta (t.l b.l.43, 45).
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad J. B. pranešė policijos komisariatui, jog 2009-01-26, apie 12.30 val. šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vaikinas iš jos rankų pavogė mobiliojo ryšio telefoną Samsung ir taip jai padaryta žala 600 Lt. Fizinis smurtas prieš ją panaudotas nebuvo (t.1 b.l.5).
Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 jis dirbo lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), kai vakare jam iš matymo pažįstamas vaikinas vardu V. K. atnešė užstatyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E-500“. Už šį telefoną jis V. K. davė 60 litų. Užstatydamas telefoną, V. K. pateikė savo asmens dokumentą, nuo kurio jis nurašė duomenis. 2009-01-27 į lombardą atvyko policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad minėtas telefonas yra vogtas ir telefoną pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pasiėmė. Minėtas telefonas iš lombardo 2009-01-27 buvo perduotas Septintojo policijos komisariato darbuotojui (t.l b.l.61-62).
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 jis prie prekybos centro „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, susitiko pažįstamą M. L. , kuris paprašė, kad jis nuneštų į lombardą ir užstatytų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio tikslaus modelio nepamena, tik pamena, kad jis buvo atverčiamas. M. L. pasakė, kad šiuo metu telefono pats užstatyti negali, nes neturi asmens dokumento. M. L. jam už paslaugą pasiūlė 25 litus. Jis sutiko užstatyti telefoną ir jį nunešė į lombardą, esantį prekybos centre „Mada“. Už šį telefoną jam lombarde sumokėjo 50 litų, kuriuos jis nunešė M. L. , kuris tuo metu laukė jo prie prekybos centro. M. L. sau pasiliko 25 litus, o kitus 25 litus padavė jam ir jie iš karto išsiskyrė. Jis M. L. neklausė, iš kur jis gavo telefoną, o pats M. L. jam nieko nepasakojo. Kad telefonas vogtas, jis nežinojo, nes, jei būtų žinojęs, būtų nesutikęs šio telefono užstatyti. Po kelių dienų jam lombardo darbuotojas, kuriam jis užstatė telefoną, pasakė, kad jis pridavė vogtą telefoną ir kad policijos pareigūnai buvo atvykę ir telefoną atsiėmė. Nuo 2009-01-26, kai jis užstatė M. L. duotą mobilųjį telefoną, paties M. L. jis nematė (t.l b.l.69).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung E500 buvo priduotas į UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), telefoną pridavė V. K. (t.1 b.l.51).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas T. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Samsung E500, Imei Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.52), kuris buvo apžiūrėtas (t.l b.l.53-59) ir po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai J. B. (t.1 b.l.60).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo darbuotojas V. J. pateikė lombardo paskolos bilietą Nr. 610 (t.1 b.l.63), kuris buvo apžiūrėtas ir pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (t.l b.l.64-68). Iš lombardo paskolos bilieto Nr. 610 matyti, kad V. K. 2009-02-26 lombardui pateikė telefoną Samsung E 500.
Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad M. L. 2009-01-26 apie 12.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie J. B. ir iš pastarosios dešinės rankos ištraukė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung E500“, 600 Lt vertės, kuriame buvo įdėta UAB „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė 20 Lt vertės, ir iš karto iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis atvirai, nesislapstydamas, nukentėjusiajai matant, pagrobė svetimą turtą, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d.
Civilinės ieškovės J. B. pareikštas civilinis ieškinys pilnai atlygintas (t.2 b.l.97).
Vagystė A. M. atžvilgiu
Kaltinamasis D. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-01-26 apie 17.25 val. jis ėjo vienas iš prekybos centro „Mada“, esančio Viršuliškių g. 40, Vilniuje. Jis buvo susitaręs susitikti su draugu M. L. „Spaudos rūmai“ stotelėje. Priėjęs visuomeninio transporto stotelę „Viršuliškės“, jis pamatė joje stovinčius kelis jaunuolius. Vienas vaikinas rankoje laikė daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Jis, pribėgęs prie vaikino, iš jo rankos pagriebė laikytą daiktą, panašų į mobilųjį telefoną (kaip vėliau sužinojo – grotuvą) ir puolė bėgti kiemais. Stotelėje tuo metu buvo ir daugiau žmonių. Mintis atimti grotuvą jam kilo staiga, išankstinio ketinimo ką nors pavogti jis neturėjo. Bėgdamas jis iš savo mobiliojo telefono paskambino M. L. ir pasakė, kad jis ateitų į jo nurodytą vietą. Po kurio laiko prie jo pribėgo M. L. ir jis jam iš karto padavė rankoje laikytą grotuvą. M. jo paklausė, iš kur šis grotuvas, kam jis jam jį duoda, tačiau jis pasakė, kad nieko neklausinėtų ir bėgtų. Perdavęs grotuvą M., jis nubėgo į vieną pusę, o M. į kitą. Visą tą laiką jį vijosi vaikinas, iš kurio jis atėmė grotuvą, ir su juo stotelėje stovėjusi mergina. Po kelių minučių prie vaikų darželio jį sulaikė vaikinas, iš kurio atėmė telefoną, ir dar vienas vyriškis. Jie jį pargriovė ant žemės. Kai jį sulaikė, jis pasakė vaikinui, kad jo grotuvą grąžins ir prašė nekviesti policijos. Jis paskambino M. L. ir pasakė, kad atneštų grotuvą. Policija, kaip suprato, jau buvo iškviesta, nes policijos pareigūnai privažiavo prie jų po kokios minutės. Atvykus policijos pareigūnams, prie jų priėjo ir M. L. ir atidavė policijos pareigūnams grotuvą. Policijos pareigūnai grotuvą atidavė vaikinui, iš kurio jis jį buvo paėmęs. Policijos pareigūnai jį ir M. L. sulaikė ir pristatė į Septintąjį policijos komisariatą. Negali paaiškinti, kodėl pagrobė grotuvą, tokia mintis kilo staiga, be to, buvo neblaivus, nes iki įvykio buvo išgėręs apie keturis butelius alaus. Vaikinui, iš kurio atėmė grotuvą, jokių smūgių nesudavė, jo nestūmė. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, pasižada nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur jis visuomeninio transporto stotelėje „Viršuliškių“ 2009-01-26, apie 17.25 val. iš jam nepažįstamo vaikino rankų ištraukė grotuvą ir po to pasišalino link gyvenamųjų namų Ozo gatvėje. Po to jis parodė vietą už namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas (t.2 b.l.12-17).
Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo taip pat įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais.
Nukentėjusysis nepilnametis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 apie 17.25 val. jis kartu su drauge A. V. ir pastarosios drauge K. K. stovėjo „Viršuliškių“ stotelėje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus troleibusui, jis lipo į jį, kai tuo metu šalia stovėjęs nepažįstamas vaikinas iš jo rankos ištraukė „Ipod“ grotuvą, kuris priklauso jo draugei A. V. ir pradėjo bėgti. Jis kartu su A. šį vaikiną nusivijo iš paskos ir kelis kartus vaikiną buvo sugriebęs, tačiau minėtas vaikinas vis išslysdavo iš rankų ir vėl pabėgdavo. Bėgdamas vaikinas rusiškai jam šaukė, kad jis dingtų, kad jam bus blogai, kad jį užmuš, be to, bėgdamas vaikinas kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau su kuo kalbėjosi, nežino, ką kalbėjosi, jis negirdėjo, nes tarp jų kažkur buvo apie dešimties metrų atstumas. Po to jis pastebėjo, kaip prie vieno iš Ozo g. namų, minėtas vaikinas sutiko dar vieną jam nepažįstamą vaikiną, kuris, kaip suprato, jo jau laukė, ir jam perdavė minėtą „Ipod“ grotuvą. Tada abu vaikinai pradėjo bėgti į skirtingas puses, tačiau jis ir toliau vijosi tą patį vaikiną, kuris iš jo rankų ištraukė „Ipod“ grotuvą. Vydamasis vaikiną jis su A. iš savo mobiliojo ryšio telefonų kvietė policiją ir bėgdami vis sakė į kurią pusę vaikinai bėga. Užbėgus už (duomenys neskelbtini) namo, nepažįstamas vaikinas padėjo jam sulaikyti vaikiną, kurį jis vijosi, ir šį vaikiną laikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Sulaikytas vaikinas bandė su jais tartis, prašė, kad nekviestų policijos, paskambino savo draugui, kuriam buvo perdavęs grotuvą, ir pasakė, kad jis atneštų grotuvą. Atvykus policijos pareigūnams, po kelių minučių atėjo ir antrasis vaikinas, kuris atnešė ir atidavė grotuvą. Antrasis vaikinas atidavė grotuvą A, ir jis bėgti nebandė, pats priėjo prie jų ir policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai abu vaikinus sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Vaikinas, kuris atėmė grotuvą ir kurį jis vijosi, buvo apie 24 m. amžiaus, apie 190 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs šviesiais rudos spalvos odine striuke, buvo užsidėjęs juodos ir pilkos spalvų kepurę, jo veido požymius įsidėmėjo, jį atpažinti galėtų. Antrasis vaikinas, kuriam buvo perduotas grotuvas, buvo apie 25 m. amžiaus, apie 177 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, plikas, buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, atpažinti jį galėtų. Kas šie vaikinai, jis nežino, jų nepažįsta. Fizinis smurtas prieš jį panaudotas nebuvo. Grotuvo vertė 600 Lt, tačiau grotuvas buvo grąžintas Anastasdijai, todėl jie turtinės žalos nepatyrė. Apie įvykį jis vėliau papasakojo mamai M. M. (t. l, b.l. 87, 89-90).
Nukentėjusysis A. M. teisminio įrodymų tyrimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2009-01-26 apie 17.25 val. jis kartu su drauge A. V. stovėjo „Viršuliškių“ stotelėje, prie namo (duomenys neskelbtini). Atvažiavus troleibusui, jis lipo į jį, kai tuo metu šalia stovėjęs nepažįstamas vaikinas – kaltinamasis D. K. iš jo rankos ištraukė „Ipod“ grotuvą, kuris priklauso jo draugei A. V. ir pradėjo bėgti. Jis kartu su A. šį vaikiną nusivijo iš paskos ir kelis kartus vaikiną buvo sugriebęs, tačiau minėtas vaikinas vis išslysdavo iš rankų ir vėl pabėgdavo. Bėgdamas vaikinas su kažkuo kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu. Po to jis pastebėjo, kaip prie vieno iš Ozo g. namų D. K. sutiko dar vieną jam nepažįstamą vaikiną – kaltinamąjį M. L. , kuriam perdavė minėtą „Ipod“ grotuvą. Tada abu vaikinai pradėjo bėgti į skirtingas puses, tačiau jis ir toliau vijosi tą patį vaikiną, kuris iš jo rankų ištraukė „Ipod“ grotuvą. Po kiek laiko nepažįstamo vaikino pagalba jie sulaikė kaltinamąjį D. K. , kuris bandė tartis, kad nebūtų kviečiama policija, po to skambino savo draugui, kuriam buvo perdavęs grotuvą, šis netrukus atėjo ir atnešė grotuvą. Atvykę policijos pareigūnai abu asmenis išsivežė. Kaltinamasis D. K. jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009-01-26, apie 17.25 val. šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vaikinas iš A. M. pagrobė „Ipod“ grotuvą. A. M. vijosi užpuoliką, kuris bėgdamas grasino smurtu, kad jo nebesivytų. A. M. , padedamas praeivio, grotuvą pagrobusį asmenį sulaikė. Taip pat buvo sulaikytas ir bendrininkas (t. 1 b.l.9).
Liudytoja M.M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 apie 20.00 val., ji paskambino sūnui ir šis jai pasakė, kad 17.25 val. jam kartu su savo drauge A. V. ir dar viena mergina stovint stotelėje „Viršuliškės“, prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas ir iš jos sūnaus rankų ištraukė A. priklausantį grotuvą. Jos sūnus kartu su A. vijosi minėtą vaikiną. Atvažiavus į įvykio vietą policijos pareigūnams, prie jų atėjo ir dar vienas vaikinas, kuriam vaikinas pagrobęs grotuvą, buvo perdavęs grotuvą. Šis vaikinas grotuvą atidavė A.. Ji pati šio įvykio nematė. Įvykio metu jos sūnus A. M. fizinio smurto nepatyrė, jokie sužalojimai jam nepadaryti, iš jo niekas atimta nebuvo, todėl turtinės žalos taip pat nepatyrė ir civilinio ieškinio nereikš (t.l b.l.91).
Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 apie 17.25 val. ji kartu su savo draugu A. M. ir drauge K. K. stovėjo visuomeninio transporto stotelėje „Viršuliškės“, Laisvės pr., Vilniuje. Tuo metu stotelėje buvo daug nepažįstamų pašalinių asmenų. Jiems stovint stotelėje, ji pastebėjo, kaip nepažįstamas vaikinas pasilenkė prie jos su A. ir nuo žemės pakėlė nukritusius centus ir keldamas monetas apžvelgė juos. Atvažiavus troleibusui, kai A. norėjo lipti į troleibusą, šalia stovėjęs nepažįstamas vaikinas iš dešinės A. rankos ištraukė laikytą „Ipod“ grotuvą, kuris priklauso jai ir kurį jai 2008 m. gruodžio mėn. buvo padovanojęs šeimos draugas. Ištraukęs iš A. rankų grotuvą, minėtas vaikinas pasišalino gyvenamųjų namų kiemais link Ozo gatvės. Tada ji kartu su A. puolė vyris minėtą vaikiną, apie 25 m. amžiaus, apie 176 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, siaurų lūpų, tamsių trumpų plaukų, buvo apsirengęs rudos spalvos verstos odos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, buvo užsidėjęs juodai pilkos spalvos kepurę, jį atpažinti galėtų. A. buvo kelis kartus sugriebęs minėtą vaikiną, tačiau šis vėl išsprūsdavo ir vėl bėgo tolyn. Bėgdamas šis vaikinas šaukė A., kad dingtų, kad jam bus blogai, kad jis turi draugų. Bėgdamas vaikinas kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu. Vėliau bėgdama, ji pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) namo stovi dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuriam apie 27 m. amžiaus, 175 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, plikas, buvo apsirengęs juodos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos striuke, jo atpažinti negalėtų, veido bruožų nematė, prie kurio pribėgęs pirmasis vaikinas, kurį būtent jie ir vijosi, perdavė antrajam prie namo laukusiam vaikinui minėtą grotuvą. Abu vaikinai ėmė bėgti į skirtingas puses. Ji su A. toliau vijosi pirmąjį vaikiną, kuris stotelėje iš A. rankų ištraukė grotuvą. Jiems užbėgus už (duomenys neskelbtini) namo, ji sutiko nepažįstamą vyriškį, kurio paprašė pagalbos sugaunant vaikiną, atėmusį grotuvą. Vyriškis sutiko ir kartu su A. nubėgo už (duomenys neskelbtini) namo, kur po kelių sekundžių atbėgo ir ji ir pamatė, kad A. su sutiktu nepažįstamu vyriškiu sulaikė vaikiną. Nepažįstamas vyras kartu su A. pargriovė sulaikytą vaikiną ant žemės ir visi kartu laukė policijos pareigūnų, kuriuos į įvykio vietą iš savo mobiliojo telefono kvietė ji ir A. M. . Sulaikytas vaikinas prašė, kad jie nekviestų policijos, sakė, kad grotuvą tuoj atneš jo draugas, prašė jį paleisti. Po kokių poros minučių atvyko policijos pareigūnai. Jau atvykus policijos pareigūnams, į sulaikytojo vaikino telefoną kažkas paskambino, kaip vėliau suprato, tai skambino antrasis vaikinas, kuriam buvo perduotas grotuvas. Policijos pareigūnai liepė pirmajam vaikinui pasikalbėti ir pasakyti, kad jo draugas ateitų ir atneštų grotuvą. Po kelių minučių prie jų priėjo ir antrasis vaikinas. Antrasis vaikinas atidavė grotuvą policijos pareigūnams, o pastarieji jį atidavė jai. Policijos pareigūnai abu vaikinus sulaikė ir išvežė į Septintąjį policijos komisariatą. Atimant grotuvą, vaikinas nenaudojo fizinio smurto nei prieš ją, nei prieš jos draugą A. M. . Ji fizinio smurto ir sužalojimų nepatyrė. Kadangi grotuvas buvo grąžintas, turtinės žalos ji nepatyrė. Tą patį vakarą, grįžusi į namus, ji apie šį įvykį papasakojo savo mamai Z. J. (t.l b.l.94-95).
Nukentėjusioji A. V. teisminio įrodymų tyrimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė analogiškai nukentėjusiajam A. M. .
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad A. V. pateikė „Ipod“ grotuvo dokumentus (t.1 b.l.97-98, 103-106).
Liudytoja Z. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 apie 18.00 val. jai paskambino dukra A. V. , kuri pasakė, kad apie 17.25 val. ji kartu su savo draugu A. M. ir drauge K. visuomeninio transporto stotelėje „Viršuliškės“ laukė troleibuso. Jiems stovint stotelėje, A. M. rankose laikė dukrai šeimos draugo dovanotą „IPOD“ grotuvą. A. ketinant lipti į troleibusą, prie jų stovėjęs nepažįstamas vaikinas iš A. rankų ištraukė minėtą grotuvą ir pasišalino. Dukra sakė, kad ji kartu su A. vijosi minėtą vaikiną, kol prie kažkurio iš Ozo g. gyvenamųjų namų sutiko nepažįstamą vyriškį, kurio paprašė, kad pastarasis padėtų sugauti grotuvą pagrobusį vaikiną. Sutiktas nepažįstamas vyriškis kartu su A. prie vieno iš Ozo g. gyvenamųjų namų sulaikė nepažįstamą vaikiną, kuris prieš kelias minutes iš A. M. rankų buvo ištraukęs grotuvą. Dukra taip pat sakė, kad sulaikius vaikiną, šis kažkam skambino ir po kelių minučių, kai į įvykio vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai, atėjo dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris atnešė iš A. rankų ištrauktą „IPOD“ grotuvą ir jį padavė policijos pareigūnams, o pastarieji jį perdavė jos dukrai. Paties įvykio ji nematė, visa tai jai pasakojo dukra. Minėtą grotuvą 2008 m. gruodžio mėn. jos dukrai padovanojo šeimos draugas, kokia šio grotuvo tiksli vertė, ji nežino, nurodyti negali. Šio įvykio metu jos dukra fizinio smurto nepatyrė, tik buvo atimtas jos grotuvas. Kadangi po šio įvykio grotuvas dukrai buvo grąžintas, turtinės žalos dėl šio įvykio nei ji, nei jos dukra nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nerašys (t.l b.l.99-100).
Nukentėjusioji Z.J. teisminio įrodymų tyrimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2009-01-26 apie 18.30 val. jai paskambino dukra A. V. ir pasakė, kad ji yra ne treniruotėje, į kurią važiavo, o policijos komisariate ir smulkiai papasakojo, kad nepažįstamas vaikinas iš jos dukters draugo A. M. rankų išplėšė jai priklausantį grotuvą, policijos pareigūnai kaltus asmenis sulaikė, grotuvas grąžintas dukrai.
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji Z. J. pateikė „Ipod“ grotuvą „X20“ (t 1, b.l. 107), kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajai A. V. (t.1 b.l. 108-114, 115).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009-01-26 apie 17.35 val. buvo gautas pranešimas, kad Ozo g. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo iš merginos buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas ir įtariamasis bando pasišalinti iš įvykio vietos. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai pastebėjo ant žemės gulintį vyrą D. K. , kuris buvo sulaikytas liudytojo K. B. . Vėliau pagal nurodytus požymius buvo sulaikytas M. L. pas kurį buvo rastas grotuvas „Ipod“ pagrobtas iš nukentėjusiojo A. M. (t.1 b.l.116).
Liudytojas E. C. , Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresnysis patrulis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 jis dirbo kartu su patruliu R. V. . 2009-01-26 apie 17.35 val. jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, tarp Ozo g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų nepažįstamas vyriškis iš merginos atėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą. Apie 17.40 val. atvyko nurodytu adresu, kur pastebėjo, kad už (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, ant žemės guli vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo tai D. K. . Prie ant žemės gulinčio vaikino stovintis vyriškis prisistatė K. B. ir paaiškino, kad sulaikė ant žemės gulintį vyriškį. Šalia jų taip pat buvo dar vienas vaikinas ir mergina. Pastaroji pasakė, kad ant žemės gulintis sulaikytas vaikinas iš jos prieš kelias minutes stotelėje „Spaudos rūmai“ atėmė grotuvą „IPOD“, kurį jį stovėdama stotelėje laikė savo rankoje, ir jį ištraukęs vaikinas pabėgo. Sulaikytas vaikinas pasakė, kad jis grotuvą perdavė savo draugui ir kad jau paskambino savo draugui ir šis tuoj atneš grotuvą. Po kelių minučių prie jų priėjo dar vienas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo - tai M. L. , kuris atnešė grotuvą ir jį padavė jiems, o jie jį atidavė merginai ir vaikinui, iš kurių ir buvo atimtas minėtas grotuvas. Abu vaikinai: M. L. ir D. K. buvo sulaikyti ir pristatyti į septintąjį policijos komisariatą. Iš pranešimo jie buvo supratę, kad iš merginos buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo grotuvas (t.l b.l.117-118).
Liudytojas R.V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulis ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas E. C. (t.l. b.1.119).
Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-26 apie 17.30 val. jis prie netoli nuo jo namų esančio vaikų darželio pastebėjo prabėgantį vaikiną, apie 25 m. amžiaus, 185-190 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, apsirengusį tamsios spalvos drabužiais, kuris nubėgo už (duomenys neskelbtini) namo kampo. Po kelių sekundžių prie jo pribėgo vaikinas ir mergina ir mergina pasakė, kad prieš kelias sekundes iš jos nepažįstamas vaikinas atėmė mp3 grotuvą ir paprašė, kad jis pasivytų vaikiną. Mergina pasakė, kad šį vaikiną jie vijosi ir jis ką tik turėjo prabėgti pro jį. Jis suprato, kad tai tas pats vaikinas, kuris prieš kelias sekundes prabėgo pro jį. Tada jis kartu su vaikinu, kuris prie jo atėjo su mergina, užėjo už (duomenys neskelbtini) namo kampo ir po vienu iš balkonų pamatė prieš kelias sekundes prabėgusį vaikiną. Jis kartu su vaikinu minėtą vaikiną sulaikė, vaikinas priešintis nebandė ir iškart lietuviškai pasakė, kad jo draugas tuoj atneš telefoną. Matė, kaip jis kažkam skambino iš savo telefono, tačiau ką jis kalbėjo, negirdėjo. Po kokių 3-5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškart sulaikė jo sulaikytą vaikiną. Policijos pareigūnai pasižymėjo jo duomenis ir pasakė, kad jis gali eiti ir jis išėjo. Jis pats asmeniškai nematė, ar grotuvas pas sulaikytą vaikiną buvo rastas, ar ne, taip pat nematė, kad dar koks nors vienas vaikinas būtų atnešęs merginai ar su ja buvusiam vaikinui, ar policijos pareigūnams grotuvą, ar kokį telefoną, kaip kad buvo sakęs sulaikytas vaikinas. Paties įvykio, kai iš merginos buvo atimtas grotuvas, jis taip pat nematė (t.l b.l.120).
M. L. buvo kaltinamas tuo kad, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
Jis, 2009-01-26 apie 17.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. K. , (duomenys neskelbtini), visuomeninio transporto stotelėje „Viršuliškės", D. K. priėjus prie nepilnamečio A. M. ir iš pastarojo rankų ištraukus A. V. priklausantį grotuvą „IPOD", 600 Lt vertės, stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, o D. K. iš A. M. rankų ištraukus grotuvą „IPOD" iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. V. priklausantį 600 Lt vertės turtą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. L. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-01-26 apie 17.15 val. jam paskambino pažįstamas D. K. ir pasakė, kad nori susitikti. Jie iš vakaro buvo taręsi susitikti, tačiau nebuvo susitarę dėl tikslios susitikimo vietos. Jis pasakė D., kad šis ateitų prie L. K. vidurinės mokyklos, tačiau daugiau nieko neaiškino ir nesakė, kodėl nori susitikti būtent toje vietoje. Maždaug po penkių minučių jis atėjo prie minėtos mokyklos ir pastebėjo ateinantį D. K. . Jis nepastebėjo, kad kas nors būtų ėjęs ar bėgęs D. iš paskos. D. jam padavė grotuvą ir nieko nepaaiškinęs pasakė, kad bėgtų. Paėmęs grotuvą, jis nubėgo. Į kurią pusę bėgo, nepamena, tik pamena, kad D. nubėgo į priešingą pusę. Maždaug po penkių minučių jam vėl paskambino D. K. ir pasakė, kad jį kažkas sugavo ir reikia, kad jis atneštų grotuvą, kurį jis jam buvo padavęs, ir pasakė, kad jis ateitų prie tos pačios mokyklos. Jis iškart nuėjo į D. nurodytą vietą ir pastebėjo D. bei kelis policijos pareigūnus. Kai jis priėjo prie policijos pareigūnų ir jiems atidavė grotuvą, jie iškart jį sulaikė. Policijos pareigūnai jį ir D. K. pristatė į Septintąjį policijos komisariatą. Iš vakaro buvo susitaręs su D. K. tik susitikti, tačiau apie vagystę nieko nekalbėjo ir neplanavo, vagystės jis nematė, nieko nestebėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pasižada nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. L. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur jam 2009-01-26, apie 17.20 val. D. K. perdavė grotuvą. Po to jis parodė kryptį, kurios link pasišalino su grotuvu ir parodė vietą už minėto namo, kur jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų po to, kai grąžino grotuvą nukentėjusiajai (t. l b.l.140-144).
Pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo, visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Teisminio įrodymų tyrimo metu neginčytinai nustatyta, kad pagrobimo nusikalstamus veiksmus įgyvendino vienas kaltinamasis D. K. , tuo tarpu kaltinamasis M. L. šalia nestovėjo, aplinkos nestebėjo ir iš viso nusikaltimo nematė. Kaip nurodė nukentėjusieji A. M. ir A. V. , vienas vaikinas iš A. M. rankų išplėšė grotuvą ir jau bėgdamas su pagrobtu grotuvu kažkam skambino telefonu, po kurio laiko, prabėgus beveik visą gatvę, prie vieno iš namų stovėjo M. L. , kuriam perdavė grotuvą. Šie nukentėjusiųjų parodymai atitinka ir kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Konstatuotina, kad D. K. nusikalstamą veiką baigė, atimdamas iš nukentėjusiojo – fiziškai užvaldydamas nukentėjusiojo daiktą, atimant iš nukentėjusiojo asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Todėl prisidėti prie baigto nusikaltimo nėra galimybės ir kaltinamasis M. L. iš kaltinimo pagal LR BK 178 str.2d. dėl vagystės A. M. atžvilgiu išteisintinas, kadangi nenustatyta, kad jis padarė nusikaltimą (LR BPK 303 str. str.5d.1p.).
Gi aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. K. 2009-01-26 apie 17.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, visuomeninio transporto stotelėje „Viršuliškės“ adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie nepilnamečio A. M. ir iš pastarojo rankų ištraukė A. V. priklausantį grotuvą „IPOD“ 600 Lt vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis atvirai, nesislapstydamas, nukentėjusiajam matant, pagrobė svetimą turtą, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į nusikalstamų veikos pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, aplinkybes.
Kaltinamojo M. L. padaryti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. L. anksčiau administracine tvarka baustas vieną kartą, teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, jis per trumpą laiką padarė du nusikaltimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirba, savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, jų atsiprašė, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio, o vykdymą atidedant. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu. LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.
Kaltinamojo D.K. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. K. , administracine tvarka baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viena administracinė nuobauda yra galiojanti, anksčiau neteistas, jis yra jauno amžiaus, todėl pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę laisvės apribojimą, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo LR BK 48 str.2d. nurodyto bausmės vidurkio. LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. L. iš kaltinimo pagal LR BK 178 str.2d. dėl vagystės A. M. atžvilgiu išteisinti, nenustačius, kad jis padarė nusikaltimą (LR BPK 303 str. str.5d.1p.).
pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl atviros vagystės P. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėn.;pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl atviros vagystės J. B. atžvilgiu) 8 mėn.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 mėn.
LR BK 75 str.1d., 2d.4p., 7p. pagrindu laisvės bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams 6 mėn., įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-26 iki 2009-01-28 (dvi dienas).
M. L. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei išėjimas nurodytu laiku nesusijęs su darbu, bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba pradėti mokytis.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-26 iki 2009-01-28 (dvi dienas).
D. K. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.