Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas M. Ž. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo atmesti jo skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis M. Ž. 2006 m. gegužės 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 181 str. 1 d., 2007 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies pakeitusiu 2006 m. rugsėjo 29 d Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį buvo nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. ir galutinė bausmė jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metai 2 mėnesiai 27 dienos.

2008-05-14 nuteistasis M. Ž. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes pirmiau minėtų baudžiamųjų bylų ikiteisminį tyrimą kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras R. Dobrovolskis, kuris neturėjęs teisės atlikti valstybinio kaltintojo funkcijų baudžiamosiose bylose ir tai esanti esminė aplinkybė dėl kurios turėtų būti atnaujintas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 str. numatyta tvarka. Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šį nutarimą nuteistasis apskundė LR generalinei prokuratūrai, kurios prokuroras M. Ž. skundą atmetė. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą savo ruoštu nuteistasis M. Ž. apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatavo, kad aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą LR BPK 444 str. 1 d. numatytais pagrindais, nėra, todėl LR Generalinės prokuratūros prokuroras ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir nuteistojo skundą atmetė.

Nuteistasis M. Ž. savo skundą Apeliaciniam teismui, kaip ir ankstesnius savo skundus generalinei prokuratūrai bei apygardos teismui, iš esmės grindžia tuo pačiu argumentu, t. y. teigia, jog ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose, kuriose jis nuteistas, kontroliavęs Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras R. Dobrovolskis, neturėjo teisės atlikti valstybinio kaltintojo funkcijų, nes pagal 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį prokuratūros įstatymą, vėliausiai 2006 m. gegužės 1 d. jis jau turėjo būti atleistas iš pareigų, nes dėl išsilavinimo cenzo nebeatitiko naujojo įstatymo keliamų reikalavimų. Tačiau to padaryta nebuvo, ir prokuroras neteisėtai dalyvavo jo baudžiamosiose bylose. Ši aplinkybė, anot nuteistojo, atitinka BPK 444 str. reikalavimus, keliamus aplinkybėms, dėl kurių turi būti atnaujinta baudžiamoji byla. Ta aplinkybė, kad prokuroras turi būti atleistas, anot nuteistojo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, o tokio prokuroro dalyvavimas procese daro visą procesą niekiniu, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Visų pirma, aukštesnysis teismas atkreipia skundo autoriaus dėmesį į tai, kad prokuroro R. Dobrovolskio tinkamumo pagal įstatymą eiti pareigas bei atleidimo iš pareigų teisėtumo, savalaikiškumo ir pagrįstumo klausimai nėra teismingi bendros kompetencijos teismams. Šiuos klausimus turi nagrinėti ir sprendimus priimti administraciniai teismai, todėl prokuratūros ir žemesniojo teismo sprendimuose nepagrįstai daug dėmesio skiriama prokuroro atleidimo teisėtumo klausimams. Apeliacinis teismas šių klausimų nesvarsto ir prokuratūros vadovybės priimtų sprendimų dėl minėto prokuroro atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionuoja.

Baudžiamojo proceso teisėtumo bei kaltinamojo teisių užtikrinimo požiūriu svarbu tai, ar procese dalyvavęs valstybinis kaltintojas turėjo jam įstatymų bei vadovybės suteiktus prokuroro įgaliojimus ir veikė pagal savo kompetenciją. Iš bylos duomenų matyti, kad bylų, kuriose nuteistas M. Ž. , tyrimo ir nagrinėjimo metu prokuroras R. Dobrovolskis dirbo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroru. Šios aplinkybės neginčyja ir pats nuteistasis. Pagal BPK 35 str., prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 str. apibrėžia apygardos prokuratūrų (taigi ir jos prokurorų) kompetenciją: organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas; kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą; koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas ir t. t. Būtent šias funkcijas M. Ž. baudžiamosiose bylose ir atliko tuometis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras R. Dobrovolskis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėto prokuroro įgaliojimai būtų dėl kokių nors priežasčių tuo metu sustabdyti ar jis būtų nušalintas nuo pareigų. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas apklinkybes, darytina išvada, kad prokuroras R. Dobrovolskis baudžiamajame procese dalyvavo pagrįstai ir teisėtai, neviršydamas savo įgaliojimų ir kompetencijos, todėl tuo, kad būtent prokuroras R. Dobrovolskis M. Ž. baudžiamosiose bylose palaikė valstybinį kaltinimą tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo pažeistos nei kaltinamojo teisės į gynybą, nei į teisingą teismą, nebuvo pažeisti ir kiti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Kita vertus, pagal BPK 444 str. 1 d., naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nuteistojo M. Ž. nurodoma aplinkybė – tai, jog bylą narinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teismams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog prokuroras R. Dobrovolskis pagal prokuratūros įstatymo reikalavimus neturi reikiamo išsilavinimo, neatitinka nei

vieno iš pirmiau nurodytų BPK 444 str. 1 d. reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių turi būti atnaujinama baudžiamoji byla. Jei ir galima sutikti su tuo, jog prokuroro išsilavinimo neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams buvo nežinomas bylą nagrinėjusiems teismams, t. y. aplinkybė šia prasme yra nauja, tačiau nei ji viena, nei kartu su anksčiau byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis neįrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas (BPK 444 str. 1 d. 4 p.). Taigi skundo autoriaus nurodoma aplinkybė nėra pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti M. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008-07-31 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.