Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio bei pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų, paskutinius 4 kartus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme;

-Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, nuosprendis įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J., 2025 m. lapkričio 30 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo žmona V. J., tyčia pastarąją pastūmė ir ranka trenkė šiai į nosį, tokiu būdu sukėlė savo žmonai V. J. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad 2025 m. lapkričio 30 d. po pietų jo žmona V. J. išėjo į darbą. Bute jis liko prižiūrėti jų mažametį vaiką. Būdamas namuose išgėrė kelis butelius alaus. Vakarė po darbo grįžusi žmona pastebėjo, jog jis girtas. Kilo žodinis konfliktas ir užpykęs bei nesusivaldęs jis su savo abiem rankom pastūmė žmoną į krūtinę. Žmona parkrito ant šalimai esančios lovos. Tuomet jis su ranka delnu trenkė žmonai į veidą ir pataikė į nosį. Matė, kad žmonai iš nosies bėgo kraujas. Sutinka, jog dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Šio konflikto metu jų vaikas buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių ir nieko nematė. Jis dirba (duomenys neskelbtini), turi įprotį po darbo atsipalaidavimui vartoti alkoholį. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismas priėmė sprendimą, įrodymus byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 1 d. kaip įtariamasis P. J. parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichikos sutrikimų ligomis nesirgo ir ligoninėse nuo tokių ligų nesigydė. Jis savo žmoną V. J. pažįsta virš trijų metų, o santuokoje yra jau apie du metus. Su žmona turi bendrą vaiką. Šiuo metu jis su žmona ir vaiku gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Už buto nuomą ir mokesčius moka kartu su žmona. Jis pagal individualią veiklą dirba prie statybos darbų, pagalbiniu darbuotoju. Jo tarpusavio santykiai su žmona buvo draugiški, pykčių ar barnių paskutiniu metu nebuvo. Paskutinį kartą su žmona konfliktas buvo 2025 m. vasara ir buvo kviesta policija. 2025-11-30 žmona V. J. apie 14.00 val. išėjo į savo darbą, o jį su vaiku paliko namuose. Būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), vakare jis vaiką užmigdė ir vaikas miegojo, tai buvo apie 17.00 val. Jis tuo metu kai vaikas miegojo išgėrė du butelius alaus. Jis su žmona bendravo telefonu ir pastaroji kaip įtarime yra nurodyta apie 20.30 val. grįžo namo. Grįžusi sutuoktinė pastebėjo, kad jis išgėręs alkoholio ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu sutuoktinė jam liepė išeiti iš namų, bet jis pradžioje nesutiko. V. J. ant jo šaukė ir sakė, kad kvies policiją ir paskambino į policiją. Tada jis nesusivaldė ir V. J. pastūmė, ir su dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą. Po jo smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jis tada pasiėmė kelis drabužius ir išėjo iš buto. Jis pastebėjo, kad prie jo gyvenamo namo atvyko policijos pareigūnai. Jis į savo namus sugrįžo kai pareigūnai išvažiavo. Jis pasibeldė į duris, po kiek laiko jas atidarė V. J. ir tuo metu pasirodė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį sulaikė ir vėliau buvo pristatytas į areštinę. Prižada daugiau nebevartoti alkoholio, atsiprašyti žmonos ir daugiau jos tikrai nebeskriaus ( b. l. 74-78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 2 d. kaip įtariamasis P. J. papildomos apklausos metu parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis pasilieka prie savo duotų parodymų ir jų tvirtai laikosi. Jis sutinka, kad minėtas ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka, kadangi jis pilnai prisipažino kuo yra įtariamas, (b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad ji kartu su vyru P. J., veda bendrą ūkį apie ketverius metus, iš jų dvejus yra santuokoje. Turi bendrą vaiką, visi kartu gyvena ir nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini). Ji su vyru sutaria gerai, tačiau kai jis vartoja alkoholį jis tampa agresyvus, o alkoholį jis vartoja dažnai. Šiuo metu ji dirba viena, jis nedirba, tačiau į darbą stengiasi eiti tik tada, kai vaikas darželyje, bijo, kad likęs vienas su vaiku jis vartos alkoholį ir jo neprižiūrės. Yra tikra, kad prieš vaiką fizinio smurto jis tikrai nėra naudojęs. Jos vyras prieš ją fiziškai yra smurtavęs maždaug keturis kartus, į policiją kreipėsi visus kartus, jam nebuvo paskirtos kardomosios priemonės negyventi kartu, teismas paskyrė 90 parų arešto, tačiau jam jos buvo nukeltos, buvo įpareigotas gydytis turimą priklausomybę alkoholiui. 2025-11-30 apie 10.30 val. ji išėjo į darbą, P. J. ir sunų paliko namuose, P. J. buvo blaivas. Dienos metu ji su P. J. bendravo, susirašinėjo trumposiomis sms žinutėmis, balso žinutėmis ir kalbėjo. P. J. buvo normalus, net neįtarė, kad jis galo būti neblaivas. Nuo 16.30 val. iki 19.10 val. ji su P. J. visai nebendravo, nes ji dirba (duomenys neskelbtini), buvo klientų ir ji negalėjo su juo bendrauti. Apie 19.10 val. jai paskambino P. J. vaizdo skambučiu, atsiliepus jis rodė ne save, o vaiką, jie buvo jų bute, jai kilo įtarimas, kad P. J. gali būti neblaivas, todėl ji jo ir paklausė ar jis neblaivas, jis iš karto baigė skambutį. Kadangi jai kilo įtarimas, kad jis neblaivas, ji atsiprašė iš darbo anksčiau, išsigando, kad jis girtas su vaiku, todėl apie 20.05 val. buvo namuose. Kaip ir įtarė P. J. buvo neblaivas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli. Ji jam pasakė, kad nenori, jog jis toks būtų su ja ir vaiku, ir liepė susikrauti daiktus ir išvažiuoti. Jis pradėjo po truputį ruoštis, norėjo maudytis, ji jam pasakė, kad nelauks kol jis susiruoš, kad jai nepatinka, kad jis neblaivas su vaiku, todėl ji jį abejomis rankomis pastūmė į jo pečius ir pradėjo vaidinti, kad skambina bendruoju pagalbos numeriu, po ko jis tapo agresyvus. Jis pradėjo jai sakyti ,,suka, kurva, šalava'' ir stumdamas ją, galimai abejomis rankomis, trenkė jai į nosies sritį, ji pajuto fizinį skausmą. Po šio P. J. poelgio ji tikrai kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu. Sąmonės netekusi nebuvo, tačiau jai iš nosies bėgo kraujas. Kai ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu P. J. išėjo iš namų, kur, ji nežino ir neįtaria. Jis neturi jokių giminaičių ar draugų. Taip pat pastebėjo, kad ant jos dešinio skruosto yra nagų žymės, jos galimai irgi nuo P. J., tačiau kada jos buvo padarytos tiksliai ji nepajautė. Nedarbingumo ji neims, medikų pagalbos taip pat atsisakė, daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali ( b. l. 35-36).

2025 m. lapkričio 30 d. V. J. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 30 d. apie 20:35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos vyras P. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stumdė ją bei trenkė dešine ranka vieną kartą kumščiu, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, kurį vertino 5 balais dešimtbalėje sistemoje (b. l. 1).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo P. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje straipsnyje, įrodyta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad kilo konfliktas, pastūmė žmoną abiem savo rankom, po ko jai nukritus jis dar kumščiu trenkė pastarajai į veidą, smūgiai galėjo sukelti skausmą, konfliktas jų šeimoje kilo dėl to, kad jis vartojo alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu P. J. kaltę pripažino, paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir sutuoktinės, nesusitvardė ir sudavė sutuoktinei. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios V. J., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo ir garso įrašai, Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0711, išrašas bei kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog nukentėjusioji V. J. ir kaltinamasis P. J. veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, augino mažametį vaiką. Taigi teismo vertinimu, veikos pavojingumą didinantis požymis: fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kvalifikuotas tinkamai. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad P. J. 2025 m. lapkričio 30 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo žmona V. J., tyčia pastarąją pastūmė ir ranka trenkė šiai į nosį, tokiu būdu sukėlė savo žmonai V. J. fizinį skausmą. Tokie P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam P. J. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, šeimos nariui.

P. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai turėjo įtaką nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant P. J. asmenybę, nustatyta, jog jis yra jauno, darbingo amžiaus, praeityje teistas 11 kartų ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės V. J. – sveikatą, tai leidžia daryti išvadą, kad P. J. sunku tvardyti emocijas ir keisti elgesį sprendžiant konfliktus. Nusikalstamos veikos smurtinio pobūdžio, t. y. kaltinamasis sistemingai smurtauja prieš sutuoktinę. Administracinių nusižengimų registro išrašo už 1 metus duomenimis, 4 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transporto be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, Sodra duomenimis, vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam P. J. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, ir jos dydis - 6 mėnesiai.

Šiai išvadai turi įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Kaip minėta anksčiau teistas ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto vartojimo prieš sutuoktinę. Paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-08-06 nuosprendžiu arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau ir vėl būdamas neblaivus nusikalto. Išanalizuoti teismo sprendimai rodo, kad veikų pobūdis panašus, pasireiškia smūgių sudavimu sutuoktinei į veidą ir kitas kūno vietas, asmuo veikia tyčia ir kryptingai, iš esmės visus smurtinius nusikaltimus jis padarė būdamas neblaivus, jie pasižymėjo agresyviu ir smurtiniu elgesiu.

Išanalizuoti bylos duomenys, leidžia daryti išvadą, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o priešingai, rodo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. priimtas nuosprendis, kuriuo paskirtą 90 parų arešto bausmė buvo atidėta 1 metams (BK 75 str.)

Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 1 mėnesį laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, ir P. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas, nes skirtingais teismų nuosprendžiais įrodytos P. J. nusikalstamos veikos yra tos pačios rūšies, priskiriamos tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, jos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. vasario 26 d. 23.15 val. iki 2025 m. vasario 28 d. 12.02 val. (dvi dienos), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Taip pat į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas nemano, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau teistas ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Anksčiau nurodytos aplinkybes neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, taip pat rodo jo polinkį daryti nusikalstamas veikas, didelę įtaką nusikaltimų darymui turi alkoholio vartojimas, tačiau kaltinamasis nededa jokių pastangų šią problemą spręsti. Kaip minėta, prieš tai taikytos bausmės ir/ar probacijos priežiūra, nepakeitė kaltinamojo mąstymo ir elgesio, nepadėjo sulaikyti nuo nusikaltimo padarymo. Kaltinamasis paskutinių trejų metų laikotarpiu taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Teismas, atsižvelgia į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, kuri buvo aptarta aukščiau. Visos anksčiau nuosprendyje aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. J. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

V. Kiti klausimai

P. J. ikiteisminio tyrimo metu 2025-12-02 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-85), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

P. J. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 23:30 val. iki 2025 m. gruodžio 2 d. 12:45 val. (dvi dienas) (b. l. 65-66, 69), viena sulaikymo diena prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d. 1 p.)

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios susidarė (50,00 Eur) dėl kaltinamajam P. J. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teismas pažymi, kad P. J. gynėjas buvo paskirtas pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. nors P. J. vykdo individualią veiklą, tačiau jis yra šeimos maitintojas, augina mažametį vaiką, taip pat vertina gynėjo paskyrimo pagrindą bei aplinkybes ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esanti CD laikmena su garso bei vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. J. (P. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 1 mėnesį laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, ir P. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti P. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 30 d. 23:30 val. iki 2025 m. gruodžio 2 d. 12:45 val. (dvi dienas) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (1:2). Taip pat į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. J. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš P. J. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.