Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

R. R. 2017 m. gruodžio 23 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sesers I. R. atžvilgiu – tyčia sudavė ne mažiau vienuolikos smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas bei du kartus dūrė peiliu, tuo padarydamas seseriai I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį skruostikaulių lankų lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, pereinant į nosį, kairį smilkinį, kairiame žande, pereinant į pažandę, pasmakrę, dešinės akies vokuose, pereinant į skruostą, dešiniame žande, pereinant į pažandę, krūtinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje mentėje, kairiame šone, pereinant į pilvą ir juosmenį, kairiame sėdmenyje, muštine žaizda apatinėje lūpoje, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, durtine-pjautine žaizda kairiame šone, durtine-pjautine žaizda ir poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje ir naudodamas fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu grasino ją nužudyti – papjauti, tokiu būdu laikė ją baimėje ir netikrumo būsenoje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d., būdamas mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kitoje namo pusėje, o sesuo I. R. gyvena brolio namo pusėje su mama, jis su mama valgė ir žiūrėjo televizorių. Apie 23.00 val., grįžusi sesuo I. R. puolė išjungti televizorių, sakydama, kad jis jo nežiūrės ir liepdama išeiti. I. R. užlipus į namo viršų jis girdėjo, kad pastaroji užgaulioja mamą. Kai I. R. atėjusi į namo apačią, kur jis stovėjo tarpduryje, pasakė „ką čia klausaisi“, jis susinervino ir sudavė smūgius jai į veido sritį su dešine ranka. Paaiškino, kad seserį mušė gulinčią, bet nežino kiek tiksliai smūgių sudavė, tačiau galėjo suduoti vienuolika kartų, o po to du kartus peiliu bakstelėjo jai ir peilį numetė, todėl patvirtino, kad teisingai nurodyta, jog dūrė du kartus peiliu, tačiau užmušti nenorėjo. Žalodamas seserį sakė kažką dėl žemės dokumentų ir kodėl ji puldinėja mamą, tačiau negrasino ir nesakė jai, kad padurs ar papjaus, o pastaroji įvykio metu nurodė, kad dokumentai yra darbe. Paaiškino, kad prieš įvykį buvo išgėręs šampano taurę ir alaus, tačiau nebuvo neblaivus ir alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo. Įvykio aplinkybes atsimena gerai, bet negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tiesiog jį kažkas užplūdo. Policijos pareigūnus iškvietė sesuo I. R., tačiau jos po įvykio nematė, nes jį išvežė policijos pareigūnai, o kol jų laukė jis lauke rūkė ir prieš išeidamas matė, kad mama valo grindis. Nurodė, kad kuomet sudavė smūgius, mama buvo antrame namo aukšte ir gal girdėjo triukšmą, todėl atėjo į apačią. Paaiškino, kad praeityje su seserimi yra žodžiu konfliktavęs, tai tęsiasi apie 10 metų, nes mama skundėsi, kad ji pastarąją puldinėja ir dėl žemės dokumentų. Nurodė, jog savo elgesį vertina bjauriai ir dėl to labai atsiprašo, gailisi, kad vartojo smurtą sesers atžvilgiu ir norėtų jos atsiprašyti. Neatsiprašė ankščiau nes jam liepta prie jos nesiartinti, o kad gali atsiprašyti per mamą nepagalvojo.

Išvada dėl R. R. kaltės grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d., apie 23.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, brolis R. R. smurtavo prieš savo seserį I. R., rankos kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų suduodamas jai į įvairias kūno vietas ir vieną kartą peiliu dūrė į pilvo sritį, taip sukeldamas I. R. fizinį skausmą ir padarydamas fizinę žalą (b. l. 71).

Iš 2017 m. gruodžio 24 d., Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8454, matyti, kad 2017 m. gruodžio 24 d., 00.06 val., R. R. nustatytas 0,49 promilių girtumas (b. l. 80).

Iš 2017 m. gruodžio 24 d., alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ parodymų matyti, kad I. R. 1.12 val., nustatytas 0,53 promilių girtumas (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. R. dėl seseriai I. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti pasitvirtino. R. R. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios I. R. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. R. kaltei pagrįsti.

Šioje dalyje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. R. veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra būdamas namuose sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, t. y. suprasdamas, kad smurtauja prieš fiziškai silpnesnį asmenį, pavartojo intensyvų fizinį smurtą sesers I. R. atžvilgiu. Kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip vienuolika smūgių rankos kumščiu į įvairias kūno vietas, du kartus dūrė peiliu. Kaltinamasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa ir su nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Sužalojimų kiekį, lokalizaciją, pobūdį ir sunkumą patvirtina specialisto išvada Nr. G3889/2017(02), kurioje nukentėjusiajai konstatuota daugybiniai sužalojimai, ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje, o durtinės žaizdos – dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis, griuvimui nebūdingi. Iš suduotų smūgių skaičiaus ir pobūdžio, jų lokalizacijos, specialisto išvadoje nurodytų I. R. patirtų kūno sužalojimų akivaizdu, kad kaltinamasis tyčia siekė sužaloti nukentėjusiąją. Fizinio smurto pasėkoje nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo teisei priešingais veiksmais, dėl ko nukentėjusioji buvo nedarbinga daugiau nei dešimt dienų, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 24 d., iki 2018 m. vasario 12 d.

Kaltinamasis R. R. atliko tyčinius smurtinius veiksmus sesers I. R. atžvilgiu, dėl to jie yra artimi giminaičiai ir šeimos nariai BK 248 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies prasme. Tokie R. R. veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Kaltinamasis neigia jog išsakė grasinamo pobūdžio žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, kad sakė, jog nužudys, papjaus, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę, todėl jais nesivadovauja, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Liudytojos S. R. parodymai, kad ji negirdėjo jokio grasinimo nei tuo metu, kai, R. R. smurtavo I. R. atžvilgiu, nei po to, vertini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad ji yra kaltinamojo mama, nurodė, kad su sūnumi santykiai geri, o su dukra blogi, duodama parodymus teisme stengėsi švelninti ir pateisinti kaltinamojo R. R. elgesį, kas rodo, kad ji yra suinteresuota padėti kaltinamajam, todėl teismas jos parodymais dėl šios aplinkybės nesivadovauja.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, jei grasinant nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba terorizuojant žmogų buvo tyčia sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas, padaryta veika kvalifikuojama kaip kelių nusikalstamų veikų sutaptis – pagal BK 145 straipsnį ir atitinkamai pagal BK 135, 138, 140 straipsnį (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-147/2013)

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo veika ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Asmeniui padariusiam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Asmeniui už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmė.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nusikalstamų veikų darymo metu buvo neblaivus, tačiau jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 80), vos viršijantis ribą, nuo kurios asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, jis pats patvirtino, kad smurtavo dėl staiga užplūdusio pykčio, pavartotas alkoholis įtakos jo veiksmams neturėjo, priešingų įrodymų byloje nėra, todėl ši aplinkybė nelaikytina jo veikas sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. R. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos, padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Nusikaltimais padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri iš dalies atlyginta kaltinamojo. Kaltinamasis neteistas (b. l. 104), baustas administracine tvarka (b. l. 105–109), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 112), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 113), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 149).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. R. parinktinos vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas bei BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, bausmių trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje bei įstatyme numatytas vidurkis.

BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Teismas, įvertinęs aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmę, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, sprendžia, jog bausmės tikslai pirmą kartą teisiamam asmeniui dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. R. taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją bei taisyti kaltinamojo elgesį (BK 75 str. 2 d. 5, 8, 67 str. 2 d. 8, 9 p.), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

V. Civiliniai ieškiniai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje VSDF Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 781,44 Eur žalos atlyginimo (b. l. 44). Jame nurodė, jog apdraustoji I. R. pateikė VSDFV Kauno skyriui nedarbingumo pažymėjimus už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 24 d., iki 2018 m. vasario 12 d., dėl ko jai buvo paskirta ir išmokėta 781,44 Eur ligos išmoka, todėl dėl R. R. kaltės VSDF biudžetui padaryta 781,44 Eur turtinė žala.

Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo dokumento Nr. 177547 matyti, kad kaltinamasis R. R. į Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 150 Eur (b. l. 175), todėl ši suma išskaitytina iš pareikšto civilinio ieškinio sumos.

VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant likusią 631,44 (šešių šimtų trisdešimt vieno euro ir 44 euro centų) turtinės žalos sumą iš R. R., kadangi tiek pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, tiek ir pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktus dokumentus, nustatyta, jog būtent dėl kaltinamojo R. R. tyčinių nusikalstamų veikų – fizinio smurto prieš nukentėjusiąją I. R. panaudojimo, jai buvo padaryti konkretūs byloje nustatyti sužalojimai. Dėl to nukentėjusioji laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 24 d., iki 2018 m. vasario 12 d., gydėsi bei gavo nedarbingumo išmokas ir šias išlaidas privalo atlyginti dėl nusikaltimo kaltas asmuo, t. y. R. R..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. R. pateikė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 68,23 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24–27).

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Kaltinamasis R. R. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai. Civilinis ieškinys yra įrodytas rašytiniais įrodymais – vaistų ir medicininių priemonių pirkimo kvitais, kelionės kvitais (b. l. 26–27), todėl šioje dalyje tenkintinas visiškai, priteisiant 68,23 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios I. R. naudai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamasis R. R. paaiškino, jog nesutinka atlyginti 2000,00 Eur neturtinės žalos, prašo mažinti šią sumą.

Dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jos sveikatą.

Nukentėjusioji I. R. nurodė, kad įvykis įvyko per šventes, dėl sužalojimų jai skaudėjo, ji negalėjo niekur išeiti, net į gimtadienį, verkė visas dienas, nieko valgyti negalėjo, o šeimos nariai - brolis, motina, ja nesirūpino, draugė nešė maistą. Ji buvo nedarbinga nuo 2017 m. gruodžio 23 d., iki 2018 m. vasario 14 d., tačiau ir vėliau išėjo į darbą, nes reikėjo pinigų, nors dar buvo išlikusios mėlynės. Dėl brolio veiksmų apie vieną mėnesį gėrė raminančius vaistus, vaistus nuo skausmo, negalėjo užmigti, lankėsi moterų krizių centre pas psichologus. Dėl įvykio jaučiasi blogai, patyrė šoką, nesitikėjo, kad namuose brolis pakels ranką prieš ją, tačiau baimė nepraėjo, jai iki šiol reikalingi raminantys, nors miegas dabar normalus. Brolis jos neatsiprašė, neklausė ar turi pinigų vaistus nusipirkti, jis yra piktas. Nurodė, kad šiuo metu gyvena savo bute, kur tėvai padovanojo, pas mamą bijo grįžti, bijo brolio iki šiol, nes šis yra piktas. Po įvykio namuose buvo tris kartus daiktų pasiimti, bet atėjo tuo metu, kai brolis buvo darbe ir važiavo kartu su pažįstamu, kad būtų liudytojas, jeigu kas atsitiktų.

Nukentėjusioji I. R. pateikė teismui paaiškinimą, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d., iš kaltinamojo R. R. gavo 100 eurų neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 176).

Iš 2018 m. birželio 13 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad I. R. 2018 m. sausio 11 d. vis dar gydėsi po sumušimo, jai buvo skiriami raminamieji, siekiant pagerinti miego kokybę, skiriami vaistai nuo skausmo, ją vargino pykinimas, sutrikusi širdies veikla, skirti preparatai (b. l. 163).

Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios I. R. atstovės advokatės B. P. pateiktos 2018 m. birželio 7 d., Kauno apskrities moterų krizių centro pažymos Nr. 5.1-408 matyti, kad Kauno apskrities moterų krizių centre I. R. dėl smurto artimoje aplinkoje suteikta viena psichologo konsultacija. Psichologinių konsultacijų metu siekiama atstatyti ir sutvirtinti pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis, psichologiškai pastiprinti klientę, aptarti streso įveikos būdus (b. l. 164).

Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios I. R. atstovės advokatės B. P. pateiktų fotografijų matyti I. R. sukelti sužalojimai veide (b. l. 165–166).

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė veido kaulų lūžius, daugybinius sumušimus, durtinius sužalojimus, dėl ko, akivaizdu, jautė stiprų skausmą. Nukentėjusioji buvo sužalota artimoje aplinkoje, namuose, artimo giminaičio, dėl to išgyveno ir iki šiol išgyvena stresą, baimę, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, dėl netinkamos išvaizdos jautėsi nepatogiai, buvo sugadintos šventės, laisvalaikis, nukentėjusioji ilgą laiką, beveik du mėnesius, buvo nedarbinga, kas akivaizdžiai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę. Taip pat įvertintina ir tai, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją tyčiniais veiksmais, dėl menkavertės priežasties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį: jis anksčiau neteistas, dirba, sveikas, t. y. turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą.

Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo: nuo 579,24 EUR (2 000 Lt) iki 5792,40 EUR (20 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K-35/2014). Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog I. R. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, dvasinius išgyvenimus, pagrįstai jos įvertinti 2000 Eur suma, todėl, atskaičius dalį žalos, kurią kaltinamasis jau sumokėjo nukentėjusiajai, iš kaltinamojo priteistina 1900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

VI. Bylinėjimosi išlaidos ir kiti klausimai

Iš kaltinamojo R. R. priteistinos 200 eurų išlaidos (b. l. 150–152) advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios I. R. naudai. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. R. pavojingumą ir kaltės formą, taip pat į bylos apimtį ir sudėtingumą (du kaltinimai dėl nesunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų nukentėjusiosios atžvilgiu), kaltinamojo poziciją dėl kaltės pripažinimo, parengto civilinio ieškinio apimtį (du lapai), teisinę argumentaciją, pagrįstumą, posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad advokatei sumokėtas honoraras (200 Eur) už atstovavimą yra adekvatus, protingas ir pagrįstas.

Kaltinamajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis R. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 23.40 val., (b. l. 77) iki 2017 m. gruodžio 25 d., 10.30 val., (b. l. 79), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis (b. l. 6-7), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skirti įpareigojimus:

- tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktais, 72¹, 72² straipsniais, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 5 metrų atstumu;

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką jos vykdymo atveju įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 23.40 val. iki 2017 m. gruodžio 25 d. 10.30 val., iš viso dvi paras.

Priteisti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai iš R. R. 631,44 (šešis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 44 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiosios I. R. naudai iš R. R. 68,23 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir 23 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiosios I. R. naudai iš R. R. 200 Eur (du šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.