- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-299-1121/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- E. T.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. T. (T.) (toliau – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. T.“ (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (du epizodai) 12 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam E. T. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimu nuteistajam rekomenduota dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei tęsti nemokamų darbų vykdymą. Komisijos sprendimas E. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuotas tuo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat nustatyta žema smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, vienas iš nuteistajam aktualių, nustatytų kriminogeninių veiksnių yra nepakankamas atsparumas subkultūros veiksniams, yra darbinės patirties stoka, turimi įsiskolinimai, nuteistasis atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą, yra 4 kartus baustas drausmine tvarka bei Komisijos rekomendacijas pradėjo vykdyti tik artėjant pakartotiniam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo terminui.
3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis E. T. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. T. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat konstatuota, jog patenkinus nuteistojo skundą nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
II. Skundo prašymai ir argumentai
4. Skundu nuteistasis E. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo prašymą grąžinti iš naujo nagrinėti Komisijai.
5. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta dėl netinkamai išspręstų klausimų ir padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – EŽTK) bei Jungtinių Tautų Komiteto tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) nuostatų pažeidimų, taip pat ir dėl kai kurių neišspręstų kitų skundo teisinių argumentų. Pažymima, kad apylinkės teismas, visų pirma, turėjo spręsti dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei pagrįstumo, ir tik tada spręsti, ar pagrįstai buvo netaikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas.
6. Skunde pažymėta, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl nuteistojo nurodytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, dėl EŽTK 6 straipsnio 1 ir 3 dalių bei TPPTP 14 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų pažeidimų, dėl teisės į gynybą pažeidimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog jis nebuvo informuotas apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, todėl buvo atimta jo teisė į gynybą, jis negalėjo pasikviesti advokato ir neteko teisės dalyvauti Komisijos posėdyje. Kaip pabrėžia nuteistasis, menkiausias asmens teisių suvaržymas nulemia esminio pažeidimo egzistavimą ir padaryto pažeidimo sukeltą žalą žmogaus teisėms, o aptariami Komisijos veiksmai taip pat prieštaravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Komisija, neinformuodama E. T. apie Komisijos posėdžio datą ir jo laiką, taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. V-107 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 29 punktą. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nenagrinėjo argumentų ir dėl pažeistų BVK 164 straipsnio nuostatų, jog svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo ar netaikymo nuteistajam, Komisijos posėdyje privalo dalyvauti visi 7 Komisijos sudėtyje esantys nariai. Ignoruodamas šias nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė šiurkštų BPK pažeidimą.
7. Skunde pabrėžta, kad apylinkės teismo nutartis neatitinka realių faktinių aplinkybių, kadangi klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo spręstas, atsižvelgiant į ankstesnius jo turimus teistumus, nors, nuteistojo teigimu, jis anksčiau teistas nebuvo. Rėmimasis šiais duomenimis nagrinėjamu atveju, nuteistojo nuomone, lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
8. Nuteistasis teigia, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi (duomenys neskelbtini) gautas teismo pranešimas apie teismo posėdžio datą jam buvo įteiktas tik (duomenys neskelbtini), kas lėmė, jog tą pačią dieną nuteistojo E. T. pateiktų prašymų teismas nespėjo gauti ir priimti dėl jų atitinkamų sprendimų. Taip pat pabrėžia, kad teismas netikrino, kada nuteistasis gavo teismo pranešimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas šiais savo veiksmais buvo šališkas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais.
9. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) socialinės tyrimo išvados turinys, priešingai nei nurodyta Komisijos nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), parodo, jog nuteistojo elgesyje yra pastebima nuosekli ir tvari pažanga. Apylinkės teismas socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes vertino formaliai bei neatkreipė dėmesio į pačio teismo padarytus esminius pažeidimus.
10. Nuteistojo teigimu, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo arba netaikymo, ankstesni asmens teistumai bei jo kaltės pripažinimas ar nepripažinimas negali būti esminiu faktoriumi, darančiu įtaką sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės, o jo atžvilgiu pritaikius lygtinį paleidimą jis toliau būtų probuojamas pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą. Sprendimas taikyti lygtinį paleidimą iš esmės nepaveikia jau priimtų teismo sprendimų, kadangi lygtinio paleidimo taikymo tikslas yra asmens resocializacija ir integracija į visuomenę palaipsniui, o ne jo nubaudimas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo skundas atmestinas
12. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bet neviršija 25 (dvidešimt penkerių) metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą, mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
13. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama nuteisto asmens nusikalstamo elgesio rizika ir reali pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo toliau seka, jog pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
14. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo argumentus, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad Komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai bei teisėtai atsisakė E. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir E. T. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo skundą.
15. Teismo vertinimu, nuteistojo E. T. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje formaliai gali rodyti jo siekį keistis teigiama linkme: jis yra 8 kartus skatintas; laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) sąlygomis; baigė (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pasižymi aukštesne motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą bei vykdyti jam rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones; bausmės atlikimo metu dalyvauja įvairiose darbinio ir pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio pataisos programose bei į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotuose priemonėse; valdo asmenines finansines prievoles. Nors minėtos aplinkybės gali rodyti teigiamą laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jos iš esmės yra susijusios su kiekvieno nuteisto asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismo vertinimu, jos iš esmės nėra pakankamos siekiant konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų abejonių, kad E. T. nebus pavojingas visuomenei.
16. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad E. T. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė 24 kartus, kas, teismo vertinimu, patvirtina nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Nuo (duomenys neskelbtini) jam paskirtos 20 nuobaudų už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus, o 4 kartus apsiribota įspėjamaisiais pokalbiais. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini) atsisakė jam pateikto pasiūlymo oficialiai dirbti pataisos įstaigoje, nors pokalbių metu ir yra teigęs, kad esant atlygintino ir jo kompetenciją atitinkančio darbo pasiūlymui darbo nevengtų. Reali nuteistojo E. T. motyvacija dalyvauti ir įsitraukti į resocializacijos procesą bei vykdyti rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones matytina tik pastaruoju metu, nuo (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuteistasis E. T. bausmės atlikimo metu, pokalbių bei interviu metu kaltę yra linkęs pripažinti, iš Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio yra matyti, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino tik iš dalies, t. y. tik dėl epizodo, susijusio su nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu. (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nors nuteistasis supranta savo nusikalstamumo pasekmes, jas vertina subjektyviai, prioritetu yra linkęs kelti savo paties interesus arba poreikius, geba suprasti kitų žmonių jausmus ar būsenas, bet jo empatija nėra gili. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje būdus ir priemones, tačiau nuteistojo elgesys suponuoja prielaidą apie nepakankamą jo gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos ir įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Šie nuteistojo asmenybę apibūdinantys teiginiai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo nuoširdumo. Visų paminėtų aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
17. Vertiname kontekste akcentuotina, kad nuteistojo E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vadovaujantis „OASys“ metodika, yra vidutinė ir išliko nepakitusi nuo (duomenys neskelbtini) atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Pažymėtina, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 75 taškai, (duomenys neskelbtini) atlikto vertinimo metu – 65 taškai, (duomenys neskelbtini) – 64 taškai (20 – statiniai, 44 – dinaminiai), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 61 taškas (20 – statinių, 41 – dinaminiai). E. T. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Nors matomas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, apygardos teismo vertinimu, abejotina, ar nuteistasis yra nuoširdžiai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, ar siekia tik formaliai atitikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo sąlygų reikalavimus.
18. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuteistojo E. T. atveju nustatyti septyni apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – savo gyvenamosios vietos ir galimybės dirbti laisvėje patvirtinimas, teigiami santykiai su artimaisiais, deklaruojamos palankios nuostatos darbo laisvėje ir žalos atlyginimo atžvilgiu, asmeninė pozicija daugiau nenusikalsti bei jo sutikimas su intensyvios priežiūros taikymu), kurie neatsveria dviejų statinių ir šešių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nors (duomenys neskelbtini) atlikto smurtinio elgesio rizikos vertinimo metu, taikant HCR-20 metodiką, buvo nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo E. T. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su nepakankamu savo elgesio pasekmių įvertinimu, nepakankamu atsparumu subkultūros veiksniams bei ambivalentiškomis nuostatomis į priežiūrą ir (ar) apribojimus, todėl abejotina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos įstaigos, pakartotinai nenusikals.
19. Nors teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, teismo pareiga yra užtikrinti visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys būtų nubausti adekvačiomis, proporcingomis ir teisingomis bausmėmis, kurios mažintų pasikartojančių veikų tikimybę ateityje. Susipažinus su nuteistojo asmens E. T. bylos medžiaga, galima daryti išvadą, jog nors nuteistasis pastaruosius 3 metus nuosekliai laikosi vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, didesnė pažanga jo elgesyje atsirado tik pastaruoju metu, o asmeniui būdingas įžūlus, chuliganiškas bei aplinkiniams nepagarbus elgesys viešose vietose, turimi nemenki įsiskolinimai, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos struktūruotoje aplinkoje bei intervencinių priemonių tęstinumo poreikis gali sudaryti realias sąlygas pastarajam pakartotinai nusikalsti esant laisvėje.
20. Taip pat nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad skundžiamas Komisijos nutarimas pažeidžia VAĮ 10 straipsnio nuostatas ir buvo priimtas neužtikrinus nuteistojo teisės į gynybą, kadangi jam nebuvo pranešta apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, dėl to nuteistasis prarado teisę dalyvauti Komisijos posėdyje ir į jį pasikviesti savo pasirinktą gynėją. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 31 punktą, Komisijos posėdyje nuteistasis gali dalyvauti Komisijos kvietimu arba savo iniciatyva pateikęs prašymą. Iš Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam E. T.“ matyti, jog pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo numatytas (duomenys neskelbtini). Norėdamas dalyvauti Komisijos posėdyje, nuteistasis, žinodamas laikotarpį, kurio metu turėjo vykti Komisijos posėdis, savo iniciatyva galėjo pateikti prašymą jame dalyvauti, tačiau to nepadarė. Skunde taip pat argumentuojama, jog visų Komisijos narių nedalyvavimas posėdyje iš esmės pažeidė BVK 164 straipsnio nuostatas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo motyvais, kadangi BVK 164 straipsnyje expressis verbis nenurodyta, kad posėdyje privalo dalyvauti visi Komisijos nariai. Tuo tarpu Nuostatų 21 punktas numato, kad nors posėdžiuose turi dalyvauti visi Komisijos nariai, tais atvejais, kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių, kas įvyko ir šiuo atveju, kadangi posėdyje dalyvavo 5 iš 7 Komisijos narių.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti E. T. skundą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės aktų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo institutą, nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.