- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-61-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40261-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (Vilkaviškio rajono apylinkės teismas iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, V. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
atimta jam teisė vairuoti transporto priemones nuo nuosprendžio paskelbimo dienos vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
paskirta 10 MGL (376,51 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, būtent: 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 10.33 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 2,93 promilių etilo alkoholio. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, priimdami V. G. atžvilgiu nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Spręsdamas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, kurios leido pagrįstai manyti, kad V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes laiduotoja A. G. verta teismo pasitikėjimo. Spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas nustatė, kad transporto priemonė, kuri buvo panaudota nusikalstamai veikai padaryti, bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. ir V. G., V. G. minėtą automobilį vairavo būdamas neblaivus, A. G. nežinant, todėl padarė išvadą, kad automobilio nekonfiskavimas atitiks teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi iš V. G. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui V. G..
3.1. Prokuroro vertinimu, teismas, nekonfiskavęs iš V. G. automobilio, kuriuo jis padarė nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, nepagrįstai atsisakė taikyti BK 72 straipsnį. Nurodo, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 str. 2 d.) pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-376/2006). BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, „Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn“. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.“ Trečiojoje šio straipsnio dalyje imperatyviai nurodyta, kad „Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais“. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad „Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas“.
3.2. Prokurorė skunde pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nustačius baudžiamąją atsakomybę už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs tokią nusikalstamą veiką, turimą turtą - automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Prokuroro įsitikinimu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. G. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, V. G. ir jo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Prokurorės skunde neginčija V. G. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.). Ji kelia klausimą dėl nepagrįstai nepritaikytų BK 72 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, konfiskavimo,
7.1. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Galimos skirti baudžiamojo poveikio priemonės nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose, kurių 7 punkte numatytas turto konfiskavimas.
7.2. Spręsdamas V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes. Įvertinęs, kad V. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kad jis nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, ką pripažino V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis dirbantis, turi šeimą nėra jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, padarė išvadą, jog V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat įvertino ir laiduotojos A. G. asmenybę, jo įtaką sutuoktiniui ir sprendė, kad V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 str.). Prokurorė nuosprendžio dalies dėl šių įstatymo nuostatų taikymo V. G. neskundė, kas suponuoja išvadą, jog ji su teismo išvadomis dėl laidavimo taikymo kad pagal nustatytas aplinkybes yra pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, sutiko, tačiau nuosprendžio dalies neteisėtumą dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ji jau grindė tuo, kad šių aplinkybių nebuvimo – t. y., kad šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymas sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. G. nusikalstamumui, prašė konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę.
7.3. Nors ginčo dėl BK 40 straipsnio taikymo šiuo atveju nekyla, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu aptarti šio straipsnio nuostatų taikymo pagrindus. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. G. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir kad galima tikėti, jog jis daugiau nebedarys nei analogiškų, nei kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Su tokia išvada visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 str. 4 d.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008, 2K-50-788/2018).
7.4. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo, poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, kas reiškia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju teismui nėra privalomas. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti vieną ar kitą priemonę, tame tarpe ir turto konfiskavimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
8. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias V. G. padarytą veiką bei jo asmenybę ir nustatęs teisinį pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netaikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.