Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys – A. B., A. B., išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad A. B. serga lėtine išemine galvos smegenų liga, nepatikslinta demencija. A. B. nevaikšto, savimi pasirūpinti negali, nuo 2018 m. liepos 20 d. yra slaugoma (duomenys neskelbtini) globos namuose. Nuo 2018 m. kovo 27 d. A. B. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuo 2018 m. birželio 5 d. – didelių specialiųjų poreikių lygis. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. spalio 24 d. pateikė išvadą, kad A. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse (e. b. l. 1–6).

Išvadą byloje duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė E. D. teismo posėdžio metu byloje pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad A. B. veiksnumas ribotinas visose srityse, kurios nurodytos pareiškėjos pateiktame pareiškime.

Suinteresuotas asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, negauta. Byla nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. B.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo A. B. dėl sveikatos būklės į teismo posėdį nebuvo kviečiama, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsniu, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse – A. B. gimė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Jai diagnozuota lėtinė išeminė galvos smegenų liga, nepatikslinta demencija (e. b. l. 33–34). Nuo 2018 m. kovo 27 d. A. B. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. l. 36), nuo 2018 m. birželio 5 d. – didelių specialiųjų poreikių lygis (e. b. l. 37).

Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 24 d. išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. Taip pat nurodyta, kad A. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) šeimos santykių sritis; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis; 6) naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise sritis; 7) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis (e. b. l. 10–14).

Pirmiau nurodytos išvados padarytos atsižvelgus į tai, kad: A. B. nesiorientuoja aplinkoje, laike; neįvardina savo poreikių, neįvertina galimybių ir savo iniciatyva nesuplanuotų pirkinių, negebėtų apsipirkti; negebėtų savarankiškai pasiekti jokių įstaigų ar institucijų; ji neįvardina turimo nekilnojamojo turto, nežino, kur šiuo metu gyvena; neatsakė į klausimus apie lizingą, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymą; negebėtų savarankiškai ir savanoriškai susirasti reikalingą informaciją, įvertinti aplinkybes, numatyti pasekmes ir atlikti nuoseklius veiksmus sprendimams įgyvendinti; dėl sveikatos būklės negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų, yra priklausoma nuo kitų žmonių, neišsako savo nuomonės, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių; negebėtų savarankiškai valdyti, naudoti ir disponuoti nekilnojamuoju turtu, savo iniciatyva priimti ir įgyvendinti sprendimų, susijusių su teisiniais klausimais, dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje; A. B. yra visiškai priklausoma nuo kitų žmonių – gyvenamosios vietos neprižiūri, nesirūpina higiena ir savipriežiūra; negeba įvardinti savo poreikių, neadekvačiai vertina situaciją, neįvertina galimybių ir negalėtų pati pasirūpinti savimi; neigia vaistų vartojimą, ligas, kuriomis serga; savarankiškai ir savanoriškai asmuo negebėtų racionaliai spręsti problemų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugomis; asmuo negeba pateikti pagrindinių asmens duomenų, duomenų apie vaikus, nerodo susidomėjimo jokia veikla; dėl sveikatos būklės negalėtų būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį priimant sprendimus, kadangi pačiai reikalinga visapusiška kitų asmenų pagalba ir kasdienė priežiūra, geriausių asmens interesų užtikrinimas ir poreikių patenkinimas; negebėtų sudaryti darbo sutarties, atitinkančios jos galimybes ir poreikius, naudotis rinkimų ir balsavimo teise, kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas.

Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi A. B. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius. 2018 m. sausio 4-11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. konstatuojama įgyta silpnaprotystė: kita kraujagyslinė demencija (F01.8). Minėtame akte konstatuota, kad pagal savo psichikos būklę A. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose tiek turtinių, tiek ir asmeninių neturinių santykių srityse, išvadose sukonkretinant šias sritis pagal teismo pateiktus klausimus: turtinių santykių srityse – 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; neturtinių santykių srityse – 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) šeimos santykių sritis; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis. Pateiktoje išvadoje konstatuota, kad A. B. reikalinga kito asmens priežiūra. Dėl suinteresuoto asmens A. B. sveikatos būklės jos šaukti į teismo posėdį nerekomenduojama, nes ji nesupras teismo proceso prasmės, negebės duoti prasmingų paaiškinimų (e. b. l. 100–105).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytas aplinkybes, ekspertizės aktą bei jame padarytas išvadas, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. B. atstovų paaiškinimus, išvadą byloje duodančios institucijos atstovės poziciją, nustatęs, kad A. B. yra konstatuota įgyta silpnaprotystė: kita kraujagyslinė demencija (F01.8), jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis, sprendžia, kad A. B. dėl savo sveikatos būklės negeba savarankiškai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo). A. B. dėl savo sveikatos būklės negeba pasirūpinti savimi, jai būtina nuolatinė kitų asmenų pagalba, todėl teismas, siekdamas suinteresuoto asmens A. B. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažįstant A. B. neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis 1 dalis).

Teismas, įvertinęs ekspertizės akte pateiktus duomenis apie tai, kad A. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose tiek turtinių, tiek ir asmeninių neturinių santykių srityse, atsižvelgdamas į Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 24 d. išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis apie tai, kad A. B. negeba suvokti informacijos, savarankiškai įvertinti aplinkybių, priimti sprendimų, jog ji yra priklausoma nuo kitų asmenų, sprendžia, jog siekianti išvengti galimų piktnaudžiavimo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis atvejų, taip pat nepagrįsto kreipimosi į teismą ar viešojo administravimo institucijas, kuris neatitiktų suinteresuoto asmens A. B. tikrosios valios, jai jos negebant suformuoti ir aiškiai išreikšti, mano esant tikslinga A. B. pripažinti neveiksnia ir naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise srityje bei gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityse.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Aprašo 10 punktas).

Duomenys apie A. B. pripažinimą neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 464¹ straipsnis).

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 469 straipsniu, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Pripažinus A. B. neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, teismas inicijuoja bylą dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (CPK 505 straipsnis, 506 straipsnis).

Valstybė šioje byloje turėjo 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, valstybei šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

CPK 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši byla yra susijusi su suinteresuoto asmens A. B. asmens sveikatos duomenimis, siekdamas užtikrinti šių duomenų konfidencialumą, mano esant tikslinga šios bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–268 straipsniais, 468 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla).

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir panašiai); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise sritis; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis.

Inicijuoti bylos dėl globos A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iškėlimą.

Šios civilinės bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.