Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas atsakovei buvo įteikti, tačiau atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 45,54 Eur ir 35 Eur skolos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. balandžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 100 Eur kreditas 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir periodinėmis įmokomis iki 2024 m. balandžio 10 d. grąžinti kreditą ir mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma 73,680 proc.). Bendra atsakovės mokėtina suma pagal sutartį – 193,68 Eur. Atsakovei laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovė 2022 m. spalio 27 d. pretenzija sutartį su atsakove nuo 2022 m. lapkričio 11 d. nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 45,54 Eur ir 35 Eur skolos.

Dėl ginčo esmės.

16. Apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo priteisti pelno palūkanų sumą (45,54 Eur) (kaip ieškovės negautas pajamas) netenkinimo apeliantė nurodo, kad ieškovė turi teisę gauti atitinkamą užmokestį, kurį būtų gavusi per sutarties galiojimo laikotarpį, kuris suponuoja ieškovės teisę į jos negautas pajamas dėl sutarties nutraukimo dėl kitos šalies (atsakovės) kaltės sutartinės atsakomybės pagrindu. Taip pat paaiškina, kad ginčo vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti pelno palūkanas iki sutarties termino pabaigos viso 93,68 Eur mokėjimo pelno palūkanų suma per visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. balandžio 10 d. iki 2024 m. balandžio 10 d (mokėjimo grafiko pabaigos), atitinkamai, atsakovei nevykdant pagrindinės kredito gavėjo pareigos – mokėti kredito davėjui sulygto dydžio įmokas, ieškovė turi teisę į 45,54 Eur pelno palūkanų sumą (kaip ieškovės negautas pajamas), kuri turėjo būti sumokėta atsakovės per sutarties galiojimo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės prašymas priteisti 45,54 Eur negautas palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 23 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) iki 2024 m. balandžio 10 d. yra teisiškai nepagrįstas nei įstatymu, nei teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodomais argumentais dėl reikalavimo priteisti pelno palūkanų sumą (45,54 Eur) kaip ieškovės negautas pajamas, o pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas šioje dalyje laiko nepagrįstomis.

17. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė pažeidė sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko 2022 m. lapkričio 11 d. kreditorius sutartį nutraukė. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jos prašomą priteisti 53,3 Eur negautų pajamų sumą sudaro pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo sutarties nutraukimo negautos palūkanų įmokos už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. balandžio 10 d., t. y. sutarties termino pabaigos, todėl ši sprendimo už akių dalis taisytina ir sprendžiama, jog palūkanos skaičiuotinos nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. balandžio 10 d.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

20. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

21. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

22. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovei tinkamai vykdant kredito sutartį, ieškovė ne tik pagrįstai galėjo tikėtis, bet ir tikėjosi iki 2024 m. balandžio 10 d. (kredito sutarties termino pabaigos) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, kas reiškia, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės naudai tik 7,76 Eur ((93,98 (kreditas) × 0,7355 (palūkanos norma) ÷ 365 × 41 (laikotarpis)) negautas palūkanas už 41 dienos laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 11 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 22 d.)), akivaizdu, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti visas negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku, t. y. negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. balandžio 10 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ieškovei iš atsakovės priteisiant likusią 45,54 Eur (53,3 Eur – 7,76 Eur) sumą negautų pajamų, paskaičiuotų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 23 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. bandžio 10 d.).

23. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl 35 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės todėl, kad iš pateiktų įrodymų nebuvo galimybės identifikuoti tam tikrų atskirų ikiteisminio išieškojimo proceso veiksmų, t. y., esami įrodymai turėjo trūkumų. Apeliantė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog „CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Apeliantė taip pat nurodo, kad „Nagrinėjant bylą įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

24. Visų pirma pažymėtina, jog apeliantė, teigdama, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, ir alternatyviu reikalavimu prašydama perduoti bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad egzistuoja papildomi minėtą skolą pagrindžiantys įrodymai. Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas nustatė pateiktų įrodymų trūkumus – teismas vertino jų pakankamumą. Ieškovė nėra silpnesnioji teisinių santykių šalis. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju, vertinant į bylą pateiktus įrodymus, sutartinių santykių pobūdį bei šalių statusą (atsakovė yra vartotojas), nėra pagrindo nesutikti, kad jie nėra pakankami minėto reikalavimo patenkinimui. Be to, nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas įrodymus tyrė neįsigilinęs.

26. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog UAB ,,SE7“ siekdama vykdyti ikiteisminį skolos išieškojimą kliento, UAB ‚,Sostinės kreditai“ vardu, atsakovei siuntė pretenzijas, telekomunikacinėmis priemonėmis skolininkas buvo raginamas susimokėti skolą bei kitomis priemonėmis kontroliavo skolos padengimą taip patirdama darbo ir laiko sąnaudas. Prie ieškinio pridėjo su UAB „SE7“ 2018 m. gruodžio 5 d. sudarytą Skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį, 2022 m. lapkričio 14 d. 35 Eur sumos sąskaitą faktūrą už paslaugas pagal sutartį G. S., tos pačios dienos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Iš pridėtų elektroninių laiškų bei sms žinučių (nustatyti, kas jas siuntė nėra galimybės) matyti, kad jos yra iš esmės analogiško turinio (skiriasi skolos suma). Akcentuotina, jog iš pateiktų duomenų nėra akivaizdu, kad būtų vykę aktyvūs skolos išieškojimo veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą nėra skolos išieškojimas, yra pagrįsta.

27. Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 35 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, todėl ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai aiškino kasacinio teismo praktiką, suteikiančią kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei nepagrįstai nepriteisė visos negautų pajamų sumos nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o likusi skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tenkino 58,35 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 12,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, ieškovės tenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 79,53 proc. ((170,97 Eur (patenkinta ieškinio dalis) x 100 proc.) / 214,95 Eur (ieškinio suma)), todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 16,70 Eur sumą (CPK 93 straipsnis).

30. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 21 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (56,54 proc.), ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 11,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 93,98 Eur negrąžinto kredito; 22,33 Eur pelno palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 11 d.), 53,30 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022m. lapkričio 11 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. balandžio 10 d.), 1,36 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 170,97 Eur sumą nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 16,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, 11,87 Eur (vienuolika eurų aštuoniasdešimt septynis ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.